Teisingumo grimasos: Vilniaus centre įstatymus apeidinėjęs verslininkas gavo vos 140 eurų baudą, galiausiai ir tos nebeliko

Įstatymų reikia laikytis, jų nesilaikant laukia baudos ir kitokios bausmės. Tačiau teisės specialistai neoficialių pokalbių metu dažnai pripažįsta, kad bausmės už kai kurių įstatymų nesilaikymą Lietuvoje tokios, kad paprasčiau susimokėti menkas baudeles ir toliau numoti ranka į įstatymus. Pavyzdžiui, už Vilniaus centre neteisėtai pernuomotą žemę galima gauti vos 140 eurų baudą, o vėliau ir tos neliks.

Tai – ne fikcija: iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) valstybinę žemę sostinės senamiestyje išsinuomojęs verslininkas turėjo iškeltą sąlygą, kad ant žemės ir joje esančių pastatų veiks bankas, bet pernuomojus patalpas dalyje j7 įsikūrė kokteilių baras. NŽT pareiškus pretenzijas, kad elgiamasi ne pagal sutartį, tiesiog pagudrauta – Registrų centre patikslinta sutartis, kad vietoje banko šioje vietoje gali veikti bankas su kavinės patalpomis. O kai NŽT šios versijos neužteko ir institucija skyrė 140 eurų baudą, pastaroji buvo numarinta teisme.

Tokia istorija susiklostė netoli prezidentūros esančioje Liejyklos gatvėje. Čia 3 numeriu pažymėtame name iki karantino veikė kokteilių baras „Pataja“, dėl kurio pretenzijas savivaldybei ir pačiam barui reiškė kai kurie kaimynai. Tai, kad šioje vietoje įsikūręs kokteilių baras, nieko neįprasto. Tačiau pažvelgus į tam tikrus dokumentus nustebti galima, mat pagal juos šioje vietoje turėtų būti bankas.

Liejyklos g. 3 numeriu pažymėtas pastatas priklauso bendrovei „BK investicija“, kurią valdo verslininkas Kazimieras Musteikis (gim. 1954 m.). Šis verslininkas valdo ir dar kelias bendroves, dauguma jų susijusios su nekilnojamojo turto plėtra ir vystymu. „BK investicijai“ priklauso pastatas, kuriame 1995 m. veikė bankas, tačiau ne žemė, ant kurios namas stovi.

Pastarąją žemę NŽT išnuomojo pastato savininkei, tačiau kartu su nuomos sutartimi buvo iškeltos tam tikros sąlygos. Žemė buvo išnuomota tik eksploatuoti administraciniam banko pastatui, o pernuomoti žemę K. Musteikio bendrovei pagal sutartį galima tik gavus NŽT leidimą.

Tačiau „BK investicija“ numojo ranka į šiuos įpareigojimus – pastate esančias patalpas pernuomojo kitai bendrovei, kartu su patalpomis išnuomojo ir 93,74 kv. metro dydžio kiemelį. Pastarasis – lyg ir valstybinė žemė, kurią išnuomojo NŽT, tačiau pastato savininkai ir susijusios bendrovės nėra linkusios su tuo sutikti.

Toliau šioje istorijoje prasideda keista nuomos grandinė. „BK investicija“ patalpas ir žemę išnuomojo bendrovei „Artegos investicijos“, tačiau pastaroji bendrovė čia veikla neužsiėmė ir prisiėmė tarpininkės vaidmenį – išsinuomotą turtą pernuomojo dar trims bendrovėms. Viena iš šių trijų bendrovių – „Mariba“, valdanti kokteilių barą „Pataja“. Pastarasis, kaip minėta, ne tik veikia pastate, kur pagal dokumentus turėtų būti bankas, bet ir naudojasi pastato kieme esančia valstybine žeme.

Įdomiausia, kad NŽT tik po dvejų metų susiprato, kad nėra davusi leidimo šį kiemelį naudoti barui.

Kreivos šleivos teisybės paieškos

Teisybės dėlei reikia paminėti, kad, nors ir susivokė tik po poros metų, NŽT į šį reikalą pasižiūrėjo principingai – 2019 m. rugsėjį NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas Mindaugas Joteika oficialiai pasirašė sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartį su „BK investicija“, vėliau bendrovės vadovui buvo skirta 140 eurų bauda.

Tačiau reali situacija yra tokia, kad žemė vis dar išnuomota K. Musteikio bendrovei, o paskirtą baudą praėjusį gruodį panaikino teismas.

Išsaugoti nuomos sutartį ir išvengti baudos padėjo teisinės vingrybės – NŽT nusprendus nutraukti nuomos sutartį, „BK investicija“ tiesiog kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą ir patikslino Liejyklos g. esančio pastato funkcinę paskirtį. Taip administracinis pastatas po mažos korekcijos virto administraciniu pastatu su kavinės patalpomis. To užteko, kad NŽT pripažintų, jog situacija yra kardinaliai pasikeitusi, ir paliktų galioti nuomos sutartį.

Visgi tuo istorija nesibaigė – 2020 m. rugpjūčio 7 d. NŽT Vilniaus skyrius skyrė K. Musteikiui 140 eurų baudą už Administracinių nusižengimų kodekso 261 straipsnyje numatytą nusižengimą – žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą.

Tam tikra bausme verslininkui galėjo tapti ir kita NŽT panaudota priemonė – kai K. Musteikis du kartus nepasirodė NŽT, kur buvo kviestas paaiškinti situacijos dėl Liejyklos g. esančio pastato, ir nepaaiškino priežasties, kodėl nepasirodė, tarnyba kreipėsi į policiją, prašydama verslininką į trečiąjį „susitikimą“ atvesdinti. Tačiau atvesdinimo neprireikė – iš pradžių teko planuotą susitikimą atidėti dėl prasidėjusio karantino, vėliau, 2020 m. liepą, K. Musteikis jau pats atvyko į NŽT su advokate.

Įdomu tai, kad NŽT greičiausiai nėra vienintelė, su kuria verslininkas nenori bendrauti. Nors K. Musteikis valdo ar kitaip yra susijęs su keliomis bendrovėmis, Alfa.lt jau anksčiau turėjo kelias galimybes įsitikinti, kad kreipiantis į šias bendroves su K. Musteikiu susisiekti nepavyksta.

140 eurų bauda verslininkui buvo skirta nustačius, kad K. Musteikio vadovaujama bendrovė visgi pažeidė įstatymus, nors 2019 m. rudenį po atliktos valstybinės kontrolės ir suskubo pašalinti pažeidimų. „Ta aplinkybė, kad buvo patikslinta pastato (buvusio Banko administracinio pastato) teisinė registracija ir dėl to laikyti, kad administracinio nusižengimo nėra padaryta, yra laikytina gynybinė pozicija, ir tai nešalina kaltės fakto“, – rašoma bylos medžiagoje.

Konstatuoti ir kiti dalykai: „Pagal valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas valstybinės žemės sklypas turi būti naudojamas banko administraciniam pastatui eksploatuoti. (...) Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų apie pastato (patalpų) subnuomos sutartis. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį nėra išduotas. (...) Svarbu pažymėti ir tai, kad šiame žemės sklype įsikūręs baras/kavinė priklauso ne žemės sklypo valdymo teisę turinčiam juridiniam asmeniui, o tretiesiems asmenims, kurie šiame žemės sklype neturi jokio teisinio pagrindo valdyti šį žemės sklypą, o tuo labiau užsiimti veikla, kuri nenumatyta žemės nuomos sutartyje.“

Baudą numarino teisme

140 eurų – minimali bauda, numatyta už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą. Tačiau ir su pastarąja verslininkas nesutiko. NŽT paskirtą baudą K. Musteikis apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisme verslininkas su advokate teigė, kad pažeidimai, jei tokie buvo padaryti, yra pašalinti, o ir dėl pačių pažeidimų kyla klausimų, ar jie buvo padaryti. NŽT laikėsi pozicijos, kad nuomos sutarties 3 punkte buvo aiškiai įtvirtinta, kad žemės sklypas yra nuomojamas banko administraciniam pastatui eksploatuoti, ir šis punktas vis dar nėra pakeistas.

Teismas stojo verslininko pusėn. Anot skundą išnagrinėjusio teisėjo Vladimiro Berezovskio, teismo nuomone, net ir banko administraciniame pastate gali būti įrengiamos kavinės ir kitos viešojo maitinio įstaigos.

Teisėjui užkliuvo ir viena aplinkybė – NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktą, pagal kurį vėliau buvo nubaustas K. Musteikis, surašė remdamasi antstolio surašytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nuotraukomis, greičiausiai darytomis iš skraidančio drono. Tokios nuotraukos buvo įvertintos kaip „prasiskverbiančio pobūdžio į privačią erdvę veiksmai“, kitaip tariant, padarytos neteisėtai, todėl jomis nebuvo galima vadovautis.

„Teismas sprendžia, kad šiuo atveju šią administracinių nusižengimų bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) nepagrįstai šiuos duomenis vertino kaip įrodymus, nes jie buvo surinkti pažeidiant asmens privačią nuosavybę ir buvo naudojamos neviešo pobūdžio prasiskverbiančio pobūdžio veiksmas, kurio metu buvo fiksuojami duomenys apie uždaroje teritorijoje esantį privatų kito asmens turto be jo sutikimo“, – rašoma nutarime, kuriuo buvo panaikinta K. Musteikiui skirta 140 eurų bauda.

Vilniaus centre – bėdos dėl nekilnojamojo turto

K. Musteikio vadovaujamos bendrovės susijusios ir dar su keliomis istorijomis, kuriose įvairioms institucijoms užkliuvo Vilniaus centre esantis turtas, valdomas šio verslininko bendrovių. Pavyzdžiui, Gedimino prospekte veikiantis Austėjos Landsbergienės vaikų darželis „Vaikystės sodas“ įsikūrė pastate ir žemėje, kuriuos išsinuomojo iš K. Musteikio bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“. Pastaroji bendrovė šioje vietoje nelegaliai tvora aptvėrė dalį valstybinės žemės.

Tai pačiai bendrovei priklauso ir visai šalia, Gedimino pr. ir A. Jakšto gatvių sankirtoje, esantis istorinis pastatas. Dalį pastarojo pastato bendrovė vėliau įstiklino, tačiau tai nepatiko Lietuvos architektų rūmams, kurie kreipėsi į teismą, bandydami įrodyti, kad taip buvo sudarkytas istorinis paveldas.

Alfa.lt