Teisėjui išėjus į pensiją, iš naujo nagrinėjamos Šiaulių policininkų ir Utenos mero bylos

Į pensiją neseniai išėjęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus paliko nebaigtas nagrinėti dvi bylas, kuriose iki nuosprendžio paskelbimo buvo likę vos keli posėdžiai.

Dabar šias bylas iš naujo turės nagrinėti kiti teisėjai.

Nuo 2014 metų spalio teisėjas nagrinėjo bylą dėl galbūt kaip nusikalstamo susivienijimo veikusių Šiaulių policininkų.

Buvę policininkai kaltinami pagrobę ir pasisavinę svetimą turtą, piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir viršiję įgaliojimus, neteisėtai disponavę šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, platinimui pasisavinę narkotikus, suklastoję dokumentus, davę melagingus parodymus, melagingai pranešę apie nebūtą nusikaltimą ir suklastoję įrodymus byloje, joje vėliau buvo nuteisti nekalti žmonės.

Pareigūnai kaltinami veikę kaip nusikalstamas susivienijimas – tai pirmas toks atvejis Lietuvos policijos istorijoje. Šiemet kovo mėnesį vykusiame posėdyje Generalinės prokuratūros prokuroras Gedgaudas Norkūnas buvusiems pareigūnams paprašė skirti baudas, įkalinti keliolikai metų.

Šioje byloje įrodymų tyrimas byloje buvo baigtas, buvo likę tik kai kurių kaltinamųjų paskutiniai žodžiai.

Tačiau rugsėjo 17 dieną prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu P. Šimkus buvo atleistas iš pareigų kaip sulaukęs pensinio amžiaus. Balandį teisėjui suėjo 64 metai.

„Apie tai, kad šią bylą nagrinėjęs teisėjas P. Šimkus svarstys galimybę išeiti į pensiją, nepasibaigus jo kaip teisėjo įgaliojimams (teisėjo įgaliojimai baigiasi sulaukus 65-erių metų), teismo vadovybė buvo informuota. Teisėjo pensinis amžius suėjo dar 2017 metų rudenį. Tačiau su teisėju buvo suderinta, kad jis pabaigs nagrinėti šią bylą ir paskelbs nuosprendį. Vis tik, pasikeitus aplinkybėms, dėl tam tikrų asmeninių priežasčių teisėjas nusprendė pasiprašyti atleidžiamas iš darbo, suėjus pensiniam amžiui. Prašymą dėl atleidimo pateikė prezidentei savo atostogų metu“, – BNS informavo Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Viešai skelbiamame Teisėjų tarybos posėdžio protokole rašoma, kad į posėdį Panevėžio apygardos teismo teisėjas P. Šimkus neatvyko, telefonu informavo, kad Teisėjų tarybos posėdyje nedalyvaus.

Protokole teigiama, kad pasisakė Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Eigirdas Činka, Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus, prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė.

Teisėjų tarybos pirmininkui R. Norkui pasiūlius balsuoti, patarti prezidentei atleisti P. Šimkų iš Panevėžio apygardos teismo teisėjo pareigų, sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, 21 tarybos narys balsavo už, prieš ar susilaikiusių nebuvo.

Pirmadienį Šiaulių policininkų baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo – posėdyje buvo paskelbtas kaltinamasis aktas. Kitas teismo posėdis paskirtas penktadienį.

Šiuo metu byla yra perduota nagrinėti teisėjui Sigitui Bagdonavičiui.

Jis informavo, kad nepaisant to, jog byla nagrinėjama ilgą laiką, senaties terminai sueis dar negreitai, nes kaltinamiesiems yra inkriminuoti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai.

Teismų informacinė sistema LITEKO skelbia, kad byla nagrinėjama dėl nusikalstamo susivienijimo, piktnaudžiavimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kyšininkavimo, laisvės apribojimo, vagystės, dokumento klastojimo ir kitų nusikalstamų veikų

Ilgai trunkantį bylos nagrinėjimą lėmė įvairios priežastys

Panevėžio apygardos teismas teigia, kad ne vienerius metus trukusį policijos bylos nagrinėjimą lėmė įvairios priežastys.

Byloje 18 kaltinamųjų gina 20 advokatų, todėl, pasak teismo, buvo sudėtinga derinti posėdžių datas dėl advokatų užimtumo kituose teismuose nagrinėjamose bylose. Du gynėjai dalyvavo Sausio 13-osios bylos nagrinėjime, todėl 2017 metais kiekvieną mėnesį po dvi savaites jie turėjo dalyvauti posėdžiuose Vilniuje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byla užtruko ir dėl proceso dalyvių ligų.

„Dėl sistemingo kai kurių kaltinamųjų posėdžių nelankymo teismas kelis kartus kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kad šioji patikrintų kaltinamiesiems išduotų medicininių pažymų pagrįstumą“, – BNS informavo teismas.

Be to, į teismo posėdžius vengė atvykti ir nukentėjusieji bei liudytojai. Teismas teigia, kad ne kartą kreipėsi į policiją dėl šių asmenų priverstinio atvesdinimo į posėdžius.

„Advokatai taip pat piktnaudžiavo savo teisėmis – vienam iš jų teismas net kelis kartus skyrė baudas už neatvykimą į posėdį be pateisinamos priežasties“, – rašoma teismo atsakyme BNS.

Prokuroras siūlė ilgas laisvės atėmimo bausmes

Šioje byloje buvusiam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus buvusiam viršininkui Remigijui Zykui, kaltinamam dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir kitais nusikaltimais, siūloma skirti 17 metų laisvės atėmimo.

Tokiais pačiais nusikaltimais, tik didesniu jų skaičiumi, kaltinamam biuro 4-ojo skyriaus vadovui Tomui Ruchtinui siūloma skirti 18 metų laisvės atėmimo bausmę.

„T. Ruchtinui inkriminuota daugiau nei 50 nusikalstamų veikų. Iš jų 5 priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos įstatymas numato laisvės atėmimą daugiau nei 10 metų“, – BNS yra sakęs prokuroras G. Norkūnas.

Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro 4-ojo sky­riaus bu­vusiam vyres­niajam ty­rė­jui Ri­čar­dui Po­ciui siūloma skirti 18 su puse metų laisvės atėmimo bausmę – jam taip pat inkriminuojamas dalyvavimas nusikalstamame susivienijime ir kiti nusikaltimai.

Bu­vusį Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro 2-ojo sky­riaus vy­res­nįjį tyrėją Ge­di­mi­ną Ai­ną siūloma įkalinti 17 metų.

Buvusį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininką Remigijų Dereškevičių prokuratūra prašo pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, daugiau nusikaltimų jam nebuvo inkriminuota. R. Dereškevičiui prašoma skirti daugiau nei 13 tūkst. eurų baudą.

Didelio kiekio kokaino pasisavinimu kaltinamus buvusius policininkus Gediminą Motiejūną ir Giedrių Vaitkų prašoma įkalinti daugiau nei 13 metų.

Buvę policininkai – Vytenis Maščinskas, Rolandas Grigalaitis ir Arūnas Jankus – kaltinami pagrobę ne mažiau 90 dėžių cigarečių.

Kartu su buvusiais policininkais buvo teisiami ir civiliai asmenys – įtariama, kad Pavelas Osipovas iš tuometinių policininkų R. Pociaus ir T. Ruchtino įsigijo narkotinės medžiagas. P. Osipovui siūloma skirti 11 metų nelaisvės.

Kęstutis Purvinis įtariamas davęs R. Pociui ir T. Ruchtinui kyšį, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė. Anksčiau teistam vyrui siūloma skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Įtariama, kad Robertas Paštuolis papirko policininkus, kad jo pažeidimas nebūtų užregistruotas Šiaulių apskrities policijoje. Jam siūloma skirti baudą.

Iš policininkų gali būti konfiskuota keliasdešimt tūkstančių eurų, jie galėjo būti gauti iš prekybos konfiskuotais narkotikais.

Iš naujo bus nagrinėjama ir Utenos mero A. Katino byla

2017 metų gegužę teisėjas P. Šimkus pradėjo nagrinėti Utenos rajono mero Alvydo Katino baudžiamąją bylą. Meras kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir prekyba poveikiu, o buvusi tuometinio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovė Džuljeta Žiugždienė – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, dokumento klastojimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir turto iššvaistymu.

Šiemet birželį prokuratūra pasiūlė merą pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skirti jam 18 tūkst. 800 eurų baudą.

Taip pat siūloma atimti teisę A. Katinui būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų pareigas trejiems metams.

Tuo metu bylą dėl prekybos poveikiu prokuratūra siūlo nutraukti, nes sueina patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas.

Kaltinamojo akto duomenimis, 2014 metų rugsėjį – lapkritį, A. Katinas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas asmeninės naudos – Dž. Žiugždienės, kaip ministro pirmininko sekretoriato vadovės palankumo ateityje, pareikalavo, kad bendrovė „Utenos melioracija“ neatlygintinai suremontuotų Dž. Žiugždienei ir jos dukrai priklausantį privatų gyvenamąjį namą, esantį Utenos rajone. Atliktų remonto darbų kaina siekia daugiau nei 6,5 tūkst. eurų. Šią sumą prokuratūra prašo konfiskuoti iš Dž. Žiugždienės.

Šioje byloje Dž. Šiugždienei buvo likę tik pasinaudoti paskutinio žodžio teise, po to teisėjas P. Šimkus turėjo eiti rašyti nuosprendį. Teisėjui išėjus į pensiją, A. Katino byla vėl bus nagrinėjama iš naujo, ji atiduota kitam teisėjui.

Ne pirma panaši situacija dėl bylų nagrinėjimo pasikeitus teisėjui

2014 metais BNS skelbė, kad į aklavietę vos nepateko Vilniaus apygardos teismas – tuomet 11 kaltinamųjų dalyvavimu nusikalstame susivienijime ir narkotikų platinimu, atsisakė jiems valstybės skirtų advokatų. Tačiau teismas nutartimi įpareigojo dirbti advokatus nemokamai, buvo išnaudotos valandos, už kurias advokatams apmokama.

Šią bylą teismas nagrinėjo nuo 2011 metų, per tą laiką surengti 53 teisiamieji posėdžiai. Tuometinio teismo pirmininko įsakymu buvo pakeistas teisėjų kolegijos narys, nes bylos nagrinėjime dalyvavusi teisėja išėjo dirbti į kitą teismą. Vietoj jos buvo paskirtas naujas teisėjas.

Pagal įstatymus, pasikeitus bent vienam kolegijos teisėjui, posėdžiuose skelbiami visi apklaustų liudytojų parodymai, liudytojai gali būti vėl iš naujo apklausiami.

Tuomet teisėjų kolegija kaltinamųjų prašymus atsisakyti gynėjų nutartimi pripažino neprivalomais. Teismas nutartyje pažymėjo, kad kaltinamiesiems atsisakius advokatų, būtų trukdoma bylą nagrinėti operatyviai, būtų pažeista teisė išnagrinėti bylą per kuo trumpiausią laiką.

Tuometinis Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius BNS teigė, kad advokatų pasipiktinimas nėra be pagrindo.

„Gal šioje byloje ir buvo informacijos valdymo stoka - jeigu byla nagrinėta ilgą laiką, buvo galima palaukti neskirti teisėjos. Mes nežinojome, kad yra tokia situacija, būtume skyrę ją pasibaigus tokioms bylos“, – tada BNS sakė G. Kryževičius.

BNS