Teisėja V. Gadiškienė: „Nemažėjantis baudžiamųjų bylų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius – skaudžios visuomenės problemos atspindys“

Smurtas artimoje aplinkoje – skaudi visuomenės problema, tai patvirtina nemažas teismuose nagrinėjamų baudžiamųjų bylų dėl smurto artimoje aplinkoje kiekis. Plačiau apie tai ir apie bylų dėl smurto artimoje aplinkoje nagrinėjimo ypatumus apylinkės teismuose mintimis pasidalino Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė.

Atkreipėte dėmesį į nemažą baudžiamųjų bylų dėl smurto artimoje aplinkoje kiekį. Kokią problemą tai atspindi / parodo?

Teismą pasiekia daug baudžiamųjų bylų susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Statistika byloja, kad Marijampolės apylinkės teisme 2023 metais iš viso buvo išnagrinėta 1031 baudžiamoji byla, iš jų 144 bylos dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Dar ankstesniais, 2022 metais, tokių bylų išnagrinėta buvo dar daugiau – 147 bylos.

Smurtas artimoje aplinkoje dažnai būna susijęs su poros santykiais, todėl įprasta manyti, kad tai privatus dviejų žmonių reikalas. Tačiau iš tiesų smurtas artimoje aplinkoje yra visos visuomenės problema. Galima apibrėžti, kad smurtas artimoje aplinkoje – tai sutuoktinio, sugyventinio ar kito asmens, susijusio su auka artimais socialiniais ryšiais bei gyvenančio ir vedančio bendrą ūkį, aktyviais veiksmais ir / ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar finansinis (ekonominis) poveikis, dėl ko patiriama fizinė, materialinė ir / ar neturtinė žala. Pabrėžtina, jog smurtas nesirenka lyties. Taigi, smurtautoju artimoje aplinkoje, taip, kaip ir smurto auka, gali būti tiek moteriškos, tiek ir vyriškos lyties asmenys.

Esama įvairių smurto rūšių, gal galėtumėte plačiau apibūdinti kiekvieną jų atskirai?

Išskirti būtų galima net keturias smurto rūšis. Pirmiausia, tai psichologinis smurtas – sąmoningas poveikis kito žmogaus psichikai, kai prievarta ir grasinimais siekiama pažeisti asmens psichologinį vientisumą. Kaip rodo praktika, tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, smurtautojai yra linkę manipuliuoti aukų jausmais, versti auką jausti kaltę, versti atsiprašinėti dėl įtemptų santykių, iš esmės pasireiškiančių dėl pačio smurtautojo nederamo elgesio aukos atžvilgiu. Aukos, ne kartą atleisdamos smurtautojams ir vis delsdamos nutraukti smurtinius santykius arba nutraukusios santykius, vėl juos sutikdamos atnaujinti, pasmerkia ne tik save gyventi toksiškame mikroklimate, tačiau ir su jais gyvenančius artimuosius (pvz., vaikus).

Kita smurto rūšis – seksualinis smurtas. Tai bet koks žalingas seksualinis elgesys kito asmens atžvilgiu, įskaitant santykiavimą prieš žmogaus valią, prievartą ir kitus nepageidaujamus veiksmus. Seksualinis smurtas šeimos santykiuose, galintis pasireikšti, kaip minėta, tiek moteriškos, tiek ir vyriškos lyties asmenų atžvilgiu, yra jautri tema, apie kurią tik visai neseniai imta viešai kalbėti.

Fizinis smurtas – tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš kitą asmenį, siekiant jį sužeisti ar išgąsdinti. Tai dažniausia paplitusi smurto forma, kurią lengviausia identifikuoti.

Rečiausiai pasitaikanti smurto rūšis yra finansinis (ekonominis) smurtas, kuris pasireiškia, kai partneris atima arba apriboja kito asmens galimybę naudotis finansiniais ištekliais arba dirbti. Kaip taisyklė, smurtautojas siekia apribojant auką naudotis šeimos pinigais, nepagrįstai, be pagrindo kontroliuoja ir riboja išlaidas (dažniausiai aukos asmeniniams poreikiams tenkinti). Taip pat smurtautojas aukai draudžia siekti išsilavinimo, įsidarbinti, o įsidarbinus – siekti karjeros. Tai yra smurtautojas siekia visapusiškai kontroliuoti savo auką.

Gal galėtumėte apibūdinti smurtauti artimoje aplinkoje linkusį asmenį, kaip jie paprastai teisme paaiškina savo elgesio motyvus?

Paprastai manoma, kad smurtautojas – tai tik asocialus, turintis aibę priklausomybių asmuo, o tikrovėje smurtautojas yra gerokai spalvingesnis ir sunkiau atpažįstamas. Asmenys, kurie smurtauja artimoje aplinkoje, nebūna agresyvūs visą laiką. Neretai tai mandagūs, galantiški žmonės, kurie moka būti ir dosnūs, ir malonūs, ir žaismingi, ypač santykių pradžioje.

Noriu pažymėti, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kaltinamieji paprastai linkę menkinti nukentėjusį asmenį, nepaisyti jo interesų, bando įrodyti, kad pats nukentėjęs asmuo savo elgesiu išprovokavo kaltinamąjį. Dažnai smurto panaudojimo priežastis būna labai menka. Be to, kaltinamieji dažnai linkę menkinti ir smurto panaudojimo sunkumą, sukeltas pasekmes, ir tik nedidelė dalis pripažįsta savo kaltę ir gailisi.

Kokia atsakomybė numatyta baudžiamuosiuose įstatymuose ir kokia bausmė teismo gali būti paskirta artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui?

Už smurtą artimoje aplinkoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė reglamentuota ne viename Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje, tame tarpe ir Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tokia veika pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Taigi tam, kad kiltų atsakomybė, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdyta sveikata ar jis trumpam susargdintas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai nustatoma, kad sukelti atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir pripažinus asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamajam skiriama bausmė. Mūsų jau aptarto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenį pripažinus kaltu jam gali būti skiriami viešieji darbai, tačiau asmuo turi sutikti dirbti šiuos darbus, tada teismas įpareigoja per atitinkamą terminą išdirbti neatlyginamai visuomenės labui. Taip pat kaltinamasis gali būti nubaustas laisvės apribojimo bausme, tokiu atveju asmeniui skiriami atitinkami įpareigojimai, kurių turi laikytis. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama su intensyvia priežiūra, kuomet asmuo yra įpareigojamas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą (vadinamą „apykoję“).

Taip pat gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki 2 (dviejų) metų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad paprastai asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmė neskiriama.

Ką galėtumėte patarti asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje?

Svarbiausia netylėti ir išdrįsti kreiptis pagalbos. Pagalbos galima kreiptis į policiją, specializuotos pagalbos centrus, krizių centrus, psichologinę pagalbą teikiančias tarnybas arba pasikalbėti su artimais žmonėmis, kurie galėtų palaikyti ir paremti išsivaduojant iš smurto gniaužtų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kai baudžiamoji byla pasiekia teismą, teisminis procesas vyksta nepriklausomai nuo to, ar kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, ar nepripažino savo kaltės. Pažymėtina, jog kaltinamasis ir nukentėjęs asmuo gali susitaikyti ir byla, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, gali būti nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Noriu priminti, kad teisme nepilnamečių liudytojų apklausose visuomet dalyvauja psichologas, vaikų teisių apsaugos specialistas, neretai ir nukentėjusiojo (nepilnamečio ar mažamečio) asmens advokatas ir tai, žinoma, suteikia saugumo jausmą nukentėjusiajam asmeniui.