Technologijos nėra blogis, tik reikalingas saikas

Dažnas jau nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be mobiliųjų telefonų, interneto, kompiuterių, televizorių ar kitų kasdien naudojamų technologijų. Net ir dažnai girdėdami apie šiuolaikinių technologijų neigiamą poveikį sveikatai, ypač akims, retas kuris pasiryžtų keisti įpročius, nepaisant su akivaizdžiais malonumais neišvengiamai įgyjamų problemų.

Nauja saviraiškos erdvė – virtualus pasaulis

Regėjimas – tai pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Tai žmogaus langas į pasaulį – 80 proc. visos informacijos gaunama būtent per regėjimą. Iš visų žmogaus kūne dirbančių raumenų akių raumenys patys aktyviausi, tad, anot akių priežiūros specialistės Monikos Tarunskytės, akimis rūpintis turime nuolat, ypač kai technikos progresas kaskart pateikia vis naujų stebuklų, o šiuolaikinė visuomenė kenčia dėl priklausomybės nuo interneto, vaizdo žaidimų ir kitų šiuolaikinių technologijų keliamų problemų.

Kad akims kenkia sausas oras, ryškus apšvietimas, ultravioletiniai spinduliai, tarsi pamiršome. Anot specialistės, besirūpinantieji savo akimis dabartiniu metu dažniau skundžiasi, jog akys pervargsta nuo ilgo darbo kompiuteriu, per prasto apšvietimo darbo vietose. O kur dar ilgalaikis televizorių žiūrėjimas, skaitymas gulint, telefonų elektromagnetinė spinduliuotė ir kiti veiksniai.

Jautriausiai į darbą kompiuteriu reaguoja regėjimo sistema. Tikriausiai pastebėjote, jog besaikis darbas kompiuteriu ilgainiui sukelia akių nuovargį, perštėjimą, jausmą, tarsi į akis kas būtų pripylęs smėlio, ašarojimą ar deginimą, dėl ko vėliau, ignoruojant pirmuosius akių pagalbos šauksmo ženklus, gali prasidėti įvairios akių ligos.

Vos tik paleidžiame kompiuterius iš rankų, čiumpame mobiliuosius telefonus, į kuriuos žiūrime darbe, gatvėje, kavinėje, viešajame transporte ir visur kitur. Be jų neapsieina net darželinio amžiaus vaikai, o ką jau kalbėti apie paauglius ir vyresnius. O telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos vaikams kur kas pavojingesnės nei suaugusiesiems. Mat vaiko galvoje elektromagnetinė energija yra intensyvesnė nei suaugusiojo, nes vaiko galva mažesnė, o vandens, per kurį energija sklinda toliau ir lengviau, vaiko organizme daugiau.

Nuvargusios akys lemia galvos skausmą

Nors jau seniai žinoma, kad mėlynos spalvos šviesa kenkia akies tinklainei, dažnas prieš miegą neatsisako stebeilyti į televizorių ekranus. Suklusti turėtų ypač tie, kurie turi padidintą riziką sirgti degeneracinėmis akių ligomis.

Akių nuovargis atsiranda dėl vaizdo mirgėjimo ekrane, todėl vertėtų pagalvoti, ar ne pats metas stebėjimą į ekraną paįvairinti kitu pomėgiu.

Iki šiol jokie moksliniai tyrimai neįrodė, jog mažas atstumas tarp televizoriaus ir žiūrinčiojo labiau kenkia regėjimui nei didelis. Tai itin aktualu vaikams, nes jiems lengviau sufokusuoti vaizdą, sėdint arčiau televizoriaus. Todėl, rūpindamiesi vaikų sveikata, turime nuolat jiems priminti, jog, žiūrėdami televizorių, sėstų toliau.

Dažnas dar pamename tėvų draudimus „neskaityti tamsoje, nes suges akys“. Šiame draudime, pasak specialistės, slypi tik dalis tiesos. Skaitant tamsoje, greičiau nuvargsta akys, o tai lemia įtampą akyse ir galvos skausmus, tačiau tiesioginės žalos tamsa regėjimui nedaro, nors skaityti tamsoje nėra gerai.

Sveikiausia žmogaus akiai yra išsklaidyta šviesa, o ne ryškus, konkrečia kryptimi sufokusuotas šviesos srautas. Todėl kai dirbame kompiuteriu visiškoje tamsoje, dirbtinai sukuriame visiškai nenatūralią situaciją. Akys bando reguliuoti vyzdžio išsiplėtimo laipsnį pagal vidutinį viso regėjimo lauko apšvietimą, o ne tik ekrano, į kurį mes koncentruojame savo žvilgsnį. Dėl to akys greitai nuvargsta, ima sausėti, atsiranda galvos skausmas.

Atsisakyti nepavyks, tačiau padėti sau privalome

Norėdami sumažinti neigiamą kompiuterio įtaką regėjimui, atkreipkite dėmesį, kokiame akių lygyje yra kompiuterio ekranas: tiesiai, žemiau, aukščiau. Geriausias pasirinkimas, kai jis yra žemiau akių lygio. Blogas monitoriaus ekranas, jo nuolatinis mirgėjimas, netinkamas kalibravimas išvargina akis ir sukelia jų ligas.

Pakreipkite monitorių žemyn, kad virš monitoriaus esančio šviesos šaltinio šviesa neatsispindėtų ekrane. Jeigu monitorius stovi prieš langą, jo ekrane atsispindi saulės šviesa, tad labai svarbu parinkti tinkamą vietą lango atžvilgiu. Kontroliuoti saulės šviesos ryškumą naudokite žaliuzes ar užuolaidas.

Laikykitės tinkamo atstumo nuo monitoriaus: 60–70 cm 15 colių ekranui ir 80 cm 17 colių ekranui. Nepatartina nustatyti maksimalaus ekrano ryškumo ir kontrasto. Ekrane esančius mažus ar sunkiai įskaitomus simbolius rekomenduojama padidinti – taip sumažinsite regėjimo įtampą.

Ne ką mažiau svarbu nuvalyti dulkes nuo monitoriaus ekrano. Praleidus prie kompiuterio 45 min., reikia daryti 10–15 min. pertrauką. Per vieną minutę akys turi užsimerkti dešimt kartų. Tokiu būdu akių vokai drėkina akies paviršiuje esančią plėvelę.

Kai dirbame kompiuteriu, mirksime kur kas rečiau. Ilgainiui akis pradeda perštėti, niežtėti, atsiranda jausmas, tarsi kažkas į jas įkrito. Dirbant kompiuteriu, reikia dažniau mirksėti. Tai padės sumažinti džiūvimą akies junginėje bei kitus nemalonius pojūčius akyse.

Atkreipkite dėmesį į apšvietimą

Žvelgdami į išmaniojo telefono ekraną taip pat mirksime rečiau nei įprastai. Dėl to sausėja akys, o nuolatinis akių sausumas silpnina regėjimą. Skaitant tekstą išmaniajame telefone, naudinga kas 20 min. atitraukti žvilgsnį nuo ekrano ir 20 sek. žvelgti į tolyje esančius objektus. Kontroliuokite save, laikydami išmanųjį telefoną, – akims kenkia, kai jis laikomas arti veido, o kalbėdami kuo mažiau žiūrėkite į ekraną.

Ankstesnio laikmečio televizoriai skleisdavo nedidelį radiacijos kiekį, kuris ilgainiui galėdavo pakenkti akims. Dabartiniai televizoriai tokios grėsmės nekelia, tačiau vis vien turi būti išlaikomas atstumas. Televizorių žiūrėti reikia iš toliau: optimalus atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo – 5–6 kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis. Beje, ilgas televizoriaus žiūrėjimas nuvargina ne tik akis, bet ir nervų sistemą.

Ar pastebėjote, kaip komfortiškai akys jaučiasi natūralioje dienos šviesoje, o skaitymas, esant blogam apšvietimui, sukelia nuovargį ar net galvos skausmą. Jeigu skaitote knygą ar rašote prie stalo, vertėtų sumažinti bendrą patalpos apšvietimą ir panaudoti stipresnį vietinio apšvietimo šaltinį, tarkime, stalinę lempą, kurios šviesa neturi būti labai ryški ir kristi į skaitomą knygą ar popieriaus lapą. Šviesos srautas turi būti kuo švelnesnis. Skaitant ir rašant būtinas ne tik geras apšvietimas, bet ir taisyklinga laikysena.

Žiūrint televizorių ar dirbant kompiuteriu, visiška tamsa taip pat nėra sveika regėjimui – patalpoje turėtų būti bent nedidelis silpnos šviesos šaltinis. Esant intensyviai, akinančiai šviesai, vyzdžiai susitraukia, taip apsaugodami akies tinklainę nuo pernelyg didelio šviesos srauto. Tamsoje akies vyzdys išsiplečia ir tuomet į akies tinklainę patenka stiprus ryškios kompiuterio ar televizoriaus ekrano šviesos srautas, kuris kenkia akims.

Pavargusioms akims atgaivinti tinka stiprios arbatos arba silpno ramunėlių, medetkų užpilo kompresai, kuriuos tereikia palaikyti ant užmerktų akių.

Specialisto komentaras: Pas oftalmologą kaip pas stomatologą: lankytis reikia reguliariai

Komentuoja „SENOJO BOKŠTO“ KLINIKOS gydytoja oftalmologė med. m. dr. Brigita Būdienė:

– Technologijos keičia akių ligų spektrą, jaunina pacientų amžių. Daugėja vaikų, turinčių trumparegystę, refrakcijos ydų, sausas akis – prieš 15 metų šie susirgimai nebuvo tokie dažni. Darbingo amžiaus pacientai taip pat kreipiasi dėl nusiskundimų, susijusių su darbu prie kompiuterio. Jie skundžiasi perštėjimo, svetimkūnio jausmu akyse, sausomis akimis, besiliejančiu vaizdu į tolį, akių nuovargiu.

Net ir geriausias gydytojas nepadės, jeigu pacientas nepaisys rekomendacijų, nesaikingai naudosis technologijomis, dieną naktį vargins akis.

Manau, kad 2–3 metų vaikui nereikia nei kompiuterio, nei planšetės, o juo labiau mobiliojo telefono: kuo mažesnis ekranas, tuo labiau įsitempia akys. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams patariama riboti laisvalaikį, praleidžiamą prie kompiuterio ar kitų įrenginių. Aš rekomenduočiau neviršyti 1–1,5 val. per dieną.

Suaugusiems žmonėms griežtų rekomendacijų nėra, tačiau vertėtų kliautis 20:20:20 taisykle. T. y. dirbant prie kompiuterio, reikėtų daryti 20 minučių pertraukas, o jų metų žengti 20 žingsnelių ir 20 sekundžių nukreipti žvilgsnį į tolį, pamirksėti, atlikti akių pratimus.

Vaikams, neturintiems nusiskundimų, pas oftalmologą reikėtų lankytis 1 kartą per metus. Jeigu nustatomas astigmatizmas, trumapergystė, kiti sutrikimai, dažniau – bent 2 kartus per metus. Sveikiems darbingo amžiaus žmonėms oftalmologo konsultacija rekomenduojama kas 2–3 metus. O nuo 40 metų arba šeimoje esant ankstyvos glaukomos, kataraktos atvejų, kas 1–2 metus.

„SENOJO BOKŠTO“ KLINIKOJE dirba ilgametę klinikinę patirtį turintys gydytojai oftalmologai, kurie padės išvengti įvairių akių problemų ir kovoti su dirgikliais.

Jie ne tik parinks tinkamiausius akinius ar kontaktinius lęšius, bet, atsižvelgdami į individualius kliento poreikius, pasitelkdami inovatyvius klinikoje naudojamus prietaisus, atliks išsamų akių patikrinimą, diagnozuos regos sutrikimus, akių ligas bei atliks tokias procedūras kaip svetimkūnių pašalinimas iš ragenos arba junginės, ašarų latakų praeinamumo atstatymą ir daugelį kitų.

Savo ir vaikų akių sveikatą patikėkite profesionalams!

„SENOJO BOKŠTO“ KLINIKA
Tilžės g. 11, Šiauliai (šalia senojo televizijos bokšto)
(8 41) 553 418, 8 687 00 600
www.sbklinika.lt

Reklama