Teatrų šventė Utenoje

Sausio dvidešimt pirmosios popietę Utenos kameriniame teatre jautėsi  pagyvėjimas, iš atvažiavusių mašinų buvo iškraunami kažkokie nematyti daiktai, atvykusių žmonių kalba išdavė, kad tai ne Utenoje gyvenanytis žmonės.

Iš tikro priežastis labai paprasta – jau senokai mieste iškabintos afišos skelbė, kad regiono teatro mylėtojus Utenos kamerinis teatras nusprendė palepinti pačiais geriausiais Lietuvos neprofesionalių teatrų pastatymais, surengdamas antrąjį tearų festivalį „Gi(y)liųbeieškant“.

Nuo sausio mėnesio iki balandžio pabaigos kiekvieno mėnesio priešpaskutinį sekmadienį, žiūrovai galės pamatyti po du skirtingų Lietuvos regionų ir užsienyje gyvenančių lietuvių neprofesionalių teatrų spektaklius.

Praeitais metais Suvalkų lietuvių teatro „Sūduva“ parodė dokumentinės dramos spektaklį “Via Dolorosa, Lietuva”, kurio scenarijų pagal tremtinių prisiminimus parašė režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, o šiemet į svečius atvyks nesenai susikūręs Oslo lietuvių mėgėjų teatras.

Festivalis kartu bus ir konkursas, turintis dešimt įvairiausių nominacijų.

 Kaip praeitais metais taip ir šiemet po spektaklių su aktoriais bendraus ir įvairiausias subtilybes aiškinsis „stebėtojų“ tarybą, kurioje yra

Jūratė Brasiūnienė – Utenos rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėja, 

Vida Kairienė – režisierė, Utenos kamerinio teatro aktorė,

Vida Navikienė – dailininkė ir scenografė,

Justina Mandrijauskaitė – Utenos kamerinio teatro aktorė ir renginių organizatorė,

Povilas Stumbrys -  ilgametis žaliaduonių teatro aktorius,

Alvydas Danauskas -  Utenos kamerinio teatro aktorius ir „teatro mėgėjų klubo „Žaliaduoniai“ Prezidentas Alvydas Danauskas.

Retas spektaklis sulaukia atgalinio ryšio, atsiliepimai dažniausiai būna iš draugų, arimųjų ar šeimos. „Stebėtojų“ niekaip nepavadinsi skambiu „komisijos“ vardu – tai ne teatro kritikai ar teatro meno tyrinėtojai, tai šiek tiek daugiau prie teatro prisilietę žiūrovai, išreiškiantys nuomonę, kaip vienas ar kitas spektaklio niuansas ar aktoriaus vaidyba atrodo jų akimis.

Pirmąją festivalio dieną parodyti du spektakliai - Audronės Palionėnės režisuota Ramygalos KC „Ąžuolynės“ teatro kostiuminė drama pagal Ramūno Abukevičiaus pjesę  „Sarmatų palikuonys“ ir režisierės  Irenos Čeplikienės pagal J. Žemaitės apsakymą „Trys mylimos“ Varėnos KC Matuizų teatre „Giraitė“ pastatyta komedija „Trys dzūkų gražuolės“.

Festivalyje žiūrovus džiugins Lietuvių mėgėjų teatras Osle kriminaline drama apie merginą Verą, kurią visi vadina Villrosen (Laukinė rožė). spektakliu „Laukinė rožė“, Trakų karališkasis teatras atveš „Virtuozą“, parodydami žmogaus kovą su savimi, su būtimi, kur didžiausias troškimas – gauti „valdžios bent mažą dalelytę“.

Kauno Kazio Binkio teatras - nuotaikinga pasakomąja tautosaka paremtą spektaklį suaugusiems su velnių ir laumių prieskoniu. „Šiurpūs įvykiai Pabališkių karčemoje“, o poetiškas Raseinių KC teatras „Braižas“ taurins pagal Marcelijaus Martinaičio poemą „Kukučio baladės“ pastatytu spektakliu „Kokia laimė gyventi ir būt gyvam savaime!“

Baigiamąją festivalio dieną, balandžio dvidešimt pirmąją Rokiškio KC liaudies teatras suvaidins bendrą Lietuvos  - Ukrainos – Latvijos projektą detektyvą su juodosios komedijos prieskoniu“Gerai arba nieko“.

Festivalio finalas - artimiausių kaimynų Anykščių KC spektaklis „Otelas“

Šiemet festivalyje dalyvaus penki nauji kolektyvai. Nors kiti festivalio svečiais buvo pernai, šiemet jie atveš naujus spektaklius. Tai labai spalvingas Lietuvos teatrų spektras. Buvo stengiamasi įtraukti įvairių žanrų spektaklius, praplėsti geografiją. Paraiškų dalyvauti festivalyje buvo trigubai daugiau, tačiau priimti visų neleido festivalio laiko formatas.

Jau pirmųjų, atidarymo dieną suvaidintų spektaklių žiūrovų skaičius parodė, kad  susidomėjimas teatru ir festivaliu auga.