„Tautos Laisvė“ sunki kaip betonas ir plienas – paminklo įgyvendinimas taps iššūkiu

Šią savaitę įvardinti paminklo „Tautos Laisvė“ projekto autoriai. Trečiajame konkurse daugiausiai komisijos balų sulaukė projekto LAISVĖS SIEKIS 2222222 autoriai. Tai žinomi architektai ir skulptorius. Techninį projektą autoriai įpareigoti parengti per 150 kalendorinių dienų, tačiau kada paminklas bus pastatytas – kol kas nėra žinoma. Didžiausias iššūkis bus iš betono išlieti reikiamas konstrukcijas ir jas atgabenti į vietą. Tokių gamyklų šalyje – mažuma.

Antradienį įvardinti laimėjusio projekto autoriai. Tai jungtinė Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros linija“, architektas Gintaras Čaikauskas, žinomas skulptorius Tadas Gutauskas, architektė Monika Stražinskaitė. Laimėtojas išrinktas po penkerius metus trukusio proceso, trečio konkurso metu.

Vertinimo komisijos nuomone, daugiausia balų surinkęs projektas atliepia šiandienos estetikai ir šiuolaikinėms išraiškos priemonėms, atrodo lengvas ir jaunatviškas. Lietuvos istorijos raida pateikiama kaip erdvinis modelis. Smailios piramidės forma susišaukia su Šiaulių katedros bokšto smaile. Išlaikyta stiliaus vienovė bei lakoniška meninė kalba. Minimalistinė forma palieka erdvės individualiems pamąstymams. Neapsunkinama informacijos pertekliumi.

Derinamos dvi medžiagos – betonas ir nerūdijantis plienas, išnaudojamos plieno savybės. Meninės priemonės yra valdomos ir prasmingai panaudotos, rašoma konkurso organizatorių pranešime. Konkurso darbai eksponuojami Šiaulių dailės galerijoje.

Simboliai ir formos

Ketvirtadienį vyko nuotolinis susitikimas su darbo autoriais. Kaip susitikime kalbėjo architektas Gintaras Čaikauskas, jis su komanda idėjas teikė dar antrajam konkursui. Tačiau konkursui sužlugus ir paskelbus trečiąjį, autoriai išgrynino idėją, kuri sulaukė vieningo komisijos palaikymo.

„Architekto užduota diktatūra, tai tokia profesinė specifika. Geriau nei paleisti savieigai. Nes matome, kas įvyko Lukiškių aikštėje. Iki šiol tuščia aikštė su pamatais. Džiugu, kad Šiauliuose architektas Vytenis Rudokas valdo procesą ir aiškiai pasakė, ko šioje aikštėje reikia“, – teigė

Kaip teigė architektas, buvo kalbama architektūrine forma, faktais ir datomis. Užduotyje aiškiai suformuoti dydžiai. Autoriai pasirinko klasikinę formą, suteikdami semantines prasmes. Skulptūra simbolizuoja tautos stuburą su prievarta išmuštais okupaciniais laikotarpiais.

„Kiekviena brandi ir save suvokianti tauta siekia laisvės. Lietuva net nėra ką kalbėti. Istorija yra antras sluoksnis. Stuburas reikalingas konstrukcijai, įgauna dvigubą prasmę. Laisvę nukerta okupacinis sluoksnis, bet stuburas išlieka. Simboliška, kad 22 metus trukęs tarpukario periodas skulptūroje sutilpo į 22 decimetrus, menotyrininkams ateityje bus ką pasisakyti. Labai svarbus ir apšvietimas, tamsiu paros metu, kad būtų išryškinti plyšiai, pritaikytas LED apšvietimas su keičiamomis spalvomis švenčių progoms“, – pažymėjo architektas Gintaras Čaikauskas.

Išpildymo iššūkiai

Pasak architekto Gintaro Čaikausko ir skulptoriaus Tado Gutausko, didžiausias iššūkis taps šią minimalistinę skulptūrą pagaminti. Ne visos gamyklos sugeba išlieti didžiulius betono luitus, juo labiau – preciziškai tiksliai. Autoriai trokšta, kad būtų kuo mažiau jungiamųjų plyšių. Kalbamasi su keliomis gamyklomis.

„Kai skulptūra tokia švari, be didesnių ornamentų, tame švarume yra formos stiprybė. Todėl minimalizme svarbus išpildymas, kad nebūtų siūlių. Ne visos gamyklos gali tai pagaminti, kad netaptų statybiniu objektu, bet būtų meno kūriniu. Svarbu bus rasti, kas tai įgyvendintų, kad nenukentėtų estetika. Kiek tenka susidurti, žmonės dažnai nori išlieti gaminį, pasiimti pinigus, bet štai ateina menininkas, kažko reikalauja“, – kalbėjo žinomas skulptorius.

Taip pat svarstoma, kaip reikės atgabenti tokio dydžio betono luitus į Šiaulius. „Dar ne tokius objektus Lietuvos keliais gabeno, manau, susitvarkys ir čia“, – su šypsena kalbėjo Gintaras Čaikauskas.

Terminas dar nėra aiškus

Šiaulių centrinės aikštės architektas Vytenis Rudokas kalbėjo trumpai. Pasak architekto, dabar svarbiausia imtis darbo ir užbaigti pradėtus procesus.

„Auksinis žodis Tado lūpose, kad pavyktų pasiekti kokybę. Gyvenime nebūna idealių dalykų, būna pliusų ir minusų. Kai pastatys, bus aišku. Tiek košės privirėm, neliko nieko kito, kaip pastatyti“, – juokavo architektas.

Idėjos autoriams bus skirta 190 tūkst. Eur. Parengti techninį projektą autoriai turės 150 kalendorinių dienų ir tam bus skirta 12 tūkst. Eur. Kada bus paminklas užbaigtas, galutinis terminas, pasak konkurso organizatorių, bus aptartas pasirašant sutartį. Konkurso sąlygose buvo nurodytas tik projektavimo terminas.

Gintaras Čaikauskas yra architektas, įvairių statinių ir paminklų Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Trakuose, Mažeikiuose ir kituose miestuose autorius. „Architektūros linijos“ komanda yra suprojektavusi Tautos namų, Lukiškių aikštės ir kitus žymesnius projektus.

Tadas Gutauskas – žinomas lietuvių skulptorius ir tapytojas, garsaus rašytojo Leonardo Gutausko sūnus. Sukūręs įvairių dekoratyvinių skulptūrų, skulptūrų viešosioms erdvėms (Triumfo arka 1994 m., Dygus 1995 m. – abi Europos parke; Lietuvos krepšiniui 2007 m., Vienybės medis 2009 m., Lietuvos partizanų memorialą Kryžkalnyje 2020 m.), tapybos darbus.

Pirmą kartą paskelbtame konkurse komisija iš pateiktų darbų neišrinko nė vieno tinkamo. Antrą kartą buvo sugriežtintos konkurso sąlygos, paskelbtas laimėtojas, bet dėl techninių kliūčių konkursas anuliuotas. Trečiajame konkurse išrinkti du darbai, laimėtoju paskelbtas „Laisvės siekis 2222222“.