Tautinių mažumų departamentas kviečia paminėti Tarptautinę tolerancijos dieną

Tolerancija nereiškia tolerantiško požiūrio į socialinę neteisybę, savo įsitikinimų atsisakymą arba svetimų priėmimą. Ji reiškia, kad kiekvienas yra laisvas laikytis savo įsitikinimų ir pripažįsta tokią pat teisę kitiems. Tai reiškia pripažinti, kad žmonės iš prigimties skiriasi išvaizda, padėtimi, kalba, elgsena ir vertybėmis ir turi teisę gyventi taikiai bei išsaugoti savo individualumą.

(Iš UNESCO Tolerancijos principų deklaracijos)

Lapkričio 16 d. pasaulyje yra minima Tarptautinė tolerancijos diena, kurią 1995 m. paskelbė 28-oji generalinė UNESCO konferencija „Tolerancijos principų deklaracijoje“.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ketvirtadienį, lapkričio 16 d., kviečia prisijungti prie Tarptautinės tolerancijos dienos minėjimo ir siekti geriau pažinti vieniems kitus. Šia proga Lietuvos Respublikos Seime vyks iškilmingas renginys, kuriame dalyvaus renginio globėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkasValerijus Simulik, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė Gunta Rone, Lietuvos politikai ir tautinių bendrijų atstovai.

Renginio metu bus pagerbti asmenys už svarų indėlį ir nuopelnus vienijant daugiatautę Lietuvą ir kuriant nediskriminacinę aplinką. Apdovanojimai ir padėkos raštai bus įteikti Lietuvos tautinių bendrijų atstovams, tautinių mažumų tematika besidomintiems akademinės bendruomenės atstovams, švietimo darbuotojams, žurnalistams, ypatingą dėmesį savo miesto ar rajono tautinėms bendruomenėms skyrusių savivaldybių atstovams, tarpkultūrinį dialogą plėtojantiems visuomenininkams ir diplomatams.

Tolerancijos dienos minėjimas vyks Lietuvos Respublikos Seimo Konferencijų salėje (III rūmai) 14 val.

Tarptautinė tolerancijos diena kasmet yra minima daugelyje valstybių. Nuo 2003 m. Tolerancijos dienos minėjimą Lietuvoje inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, o nuo 2013 m. ji yra įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą.

UNESCO deklaracija, atkreipdama ypatingą dėmesį į valstybių-narių pareigą skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms visiems, nepriklausomai nuo rasės, lyties, kalbos, tautinės kilmės, religijos arba sveikatos būklės bei kovoti su netolerancijos apraiškomis, skelbia, kad tolerancija „nereiškia tolerantiško požiūrio į socialinę neteisybę, savo įsitikinimų atsisakymą arba svetimų priėmimą. Ji reiškia, kad kiekvienas yra laisvas laikytis savo įsitikinimų ir pripažįsta tokią pat teisę kitiems. Tai reiškia pripažinti, kad žmonės iš prigimties skiriasi išvaizda, padėtimi, kalba, elgsena ir vertybėmis ir turi teisę gyventi taikiai bei išsaugoti savo individualumą.“

Lietuvoje gyvena 154 tautybių atstovai, kurie sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos gyventojų. Šalyje veikia platus ikimokyklinio, mokyklinio ir neformalaus ugdymo įstaigų tinklas tautinių mažumų kalbomis, tautinių mažumų atstovai gali gilinti kalbų žinias šalies aukštosiose mokyklose. Nepaisant to, Lietuvoje yra tautinių grupių, kurios susiduria su negatyviu visuomenės požiūriu.

2015 m. pradžioje atlikto Lietuvoje gyvenančių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų padėties tyrimo metu nustatyta, kad 23 procentai tautinių mažumų mano, kad diskriminacijos dėl tautybės reiškinys Lietuvoje yra paplitęs. 62 procentai respondentų nurodė, kad diskriminacija dėl tautybės Lietuvoje yra gana reta ar itin reta.

Tais pačiais metais Europos Komisijos užsakymu Eurobarometro atliko tyrimo rezultatai parodė, kad pagal kai kuriuos tolerancijos kitataučių atžvilgiu lygio rodiklius Lietuva atsilieka nuo ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo kaimyninių šalių. Tirta, kaip Europos Sąjungos šalių gyventojai vertintų, jei aukščiausias šalies valdžios pozicijas užimtų tautinių mažumų atstovai. Pagal bendrą ES vidurkį net 64 procentai respondentų dėl to jaustųsi gerai arba jiems etniškumo faktorius nebūtų svarbus. Tuo tarpu Lietuvoje tokių gyventojų būtų 48 procentai, kai Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis siekia 57 proc., o Lenkijoje – 62 proc.

Taip pat tirta, kaip Europos Sąjungos gyventojai jaustųsi, jei vienas iš jų kolegų būtų tautinės mažumos atstovas. 94 procentai ES gyventojų pozityviai vertintų kolegą, kuris priklauso tautinei mažumai, tačiau yra baltaodis. 83 procentai palankiai vertintų tamsiaodį ir azijietį tautinės mažumos atstovą, dirbantį kartu. 63 procentai palankiai vertintų darbą viename kolektyve su romų tautybės asmeniu. Lietuvoje net 95 procentai gyventojų palankiai vertintų darbą su baltaodžiu tautinės mažumos atstovu. 67 procentai jaustųsi gerai dirbdami su tamsiaodžiu, 68 procentai – su azijietiškos kilmės asmenimis ir tik 49 procentai teigiamai vertintų kolegą romą.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu 2012 m. atliktos visuomenės nuostatų apklausos rezultatai atskleidė, kad 62,6 proc. respondentų nenorėtų gyventi romų kaimynystėje, čečėnų kaimynystė būtų nepriimtina 38,8 proc. gyventojų, pakistaniečių nenorėtų turėti tarp savo kaimynų 24,2 proc. respondentų, kinų – 20,3 proc., žydų – 14,7 proc. Tyrimas taip pat parodė, kad per pastaruosius penkis metus pablogėjo 63,4 proc. gyventojų požiūris į romus, 41,5 proc. gyventojų požiūris į čečėnus, 37,2 proc. gyventojų požiūris į lenkus.

Tautinių mažumų departamentas, vadovaudamasis pilietiškumo, dialogo ir kultūrų įvairovės vertybėmis bei pasisakydamas už asmenybės savitumą, religinę ir kultūrinę įvairovę, nuosekliai prisideda prie tolerancijos kitataučių atžvilgiu skatinimo Lietuvoje. Departamentas palaiko ryšius ir bendradarbiauja su asmenimis, priklausančiais tautinėms mažumoms, iš dalies finansuoja tautinių mažumų integracijos ir tapatumo išsaugojimo priemones. Departamentas nuolat analizuoja ir apibendrina informaciją apie tautinių mažumų socialinę-politinę padėtį, tiria jų poreikius ir įgyvendina priemones, padedančias išsaugoti tautinių mažumų kultūrinį tapatumą. Taip pat departamentas įgyvendina priemones, skatinančias tautinių bendrijų tarpkultūrinį dialogą, kovą su tautine, rasine diskriminacija ir etnine neapykanta.

Vaiva Vėželytė-Pokladova