Tauragės priešgaisrinė tarnyba liepsnoja iš vidaus

Tauragės savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai gyvena visai nešventiškai. Visose šešiose kaimiškosiose stotyse kritiškai trūksta gelbėtojų, o jų naudojama technika – pusės amžiaus senumo.

„Gali vieną dieną subyrėti“

Savivaldybės pavaldume esančios Priešgaisrinės tarnybos vadovas Robertas Masolas tarybos nariams pateikė metų ataskaitą ir dar kartą pabrėžė – situacija kritinė. Per metus šešių kaimiškųjų tarnybų ugniagesiai į gaisrus vyko 142 kartus, 16 kartų vyko gelbėjimo darbai, kuriuose reikėjo ugniagesių pagalbos, dar 51 kartą komandos buvo iškviestos suteikti neklasifikuojamos pagalbos. Pasak R.Masolo, didžiausias jo vadovaujamos tarnybos skaudulys – seni ugniagesių-gelbėtojų automobiliai. Net trys iš turimo autoparko yra senesni nei 50 metų.

– Prašome tarybos, kad nepamirštų mūsų. Mūsų automobiliai gali vieną dieną subyrėti, – sakė vadovas.

Į gaisrą – paspirtuko greičiu

Roberto Masolo žodžius patvirtino Kęsčių stotyje dirbantys ugniagesiai-gelbėtojai. Romas Šuris Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba jau 16 metų. Pokalbio metu, ugniagesys-gelbėtojas stotyje budėjo vienas.

– Šiandien mano kolegai tėvadienis, todėl ir likau vienas. Kitas kolega budėjo naktį, jam būtinas poilsis. Bus gerai, jei neatsitiks nieko rimto. O jei teks važiuoti į gaisrą, tai viską turėsiu daryti vienas. Ir su centru kontaktuoti, ir automobilį vairuoti, ir gaisrą gesinti. Sunku, bet pasirinkimo kito nėra. Kaip jums atrodo, ar įmanoma dirbti kokybiškai? – kasdienybe kaimiškojoje priešgaisrinėje stotyje dalijosi pašnekovas.

Į budėjimą Kęsčiuose R.Šuris atvažiuoja iš Aukštupių, vietines apylinkes ugniagesys puikiai pažįsta.

– Kiekvienas budėjimas – laimės dalykas. Buvo dienų, kai turėjome net tris iškvietimus per parą. Vos spėjam grįžti iš gaisro ir jau turim skubėti į kitą. Geriau būtų, kad nelaimių mažiau būtų. Ne todėl, kad dirbti nenorime, o todėl, kad gaisrai tikrai padaro labai daug žalos, – sakė pašnekovas ir pasidžiaugė, kad jų apylinkių gyventojai kasmet vis atsakingiau žiūri į žolės deginimą. – Anksčiau kiekvieną pavasarį žolės degintojai sukeldavo daugiausia problemų. Dabar bent jau rajone link Lauksargių tokių neatsakingų žmonių vis mažiau.

Paprašytas parodyti techniką, kuria vyksta į gaisrus, R.Šuris iš garažo išvairavo tik ką nuplautą beveik 50-ies metų senumo vokišką gaisrinį automobilį. Akivaizdu, kad ugniagesiai mašiną kruopščiai prižiūri: kėbulas be rūdžių, nikeliuotos detalės nušveistos iki blizgesio.

– Ji tik iš išorės gražiai atrodo. Visi antikvarai traukia akį, bet dirbti su ja sunku. Reikia naujo automobilio, bet už savo pinigus juk jo nenusipirksime. Mašiną prižiūrime patys, tikrai ja rūpinamės. Jei to nedarytume, šis automobilis jau prieš 20 metų būtų priduotas sunaikinti, – juokėsi gelbėtojas.

Paklaustas, ar senovine gaisrine galima staigiai nuvykti į įvykio vietą, R.Šuris mįslingai šyptelėjo.

– Galima. Automobilis 85 kilometrų per valandą greitį pasiekia tik nuvažiavęs 5 kilometrus. Labai ilgai ir sunkiai bėgėjasi. Amžius viską pasako. Šis arkliukas jau tikrai pavargęs, – pripažino pašnekovas.

Gaisrus gesina vienas

Pagrindinis Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos tikslas – išsaugoti gyvybes, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų. Tarnybos vadovas R.Masolas tikina, kad specialistai labai stengiasi, bet kartais gerų norų nebeužtenka.

– Transporto ir etatų trūkumas – didžiausios mūsų bėdos. Valdžia reikalauja, kad visose šešiose ugniagesių komandose kiaurą parą budėtų po du ugniagesius-gelbėtojus, bet tokios galimybės net teoriškai neturime. Esame užpildę visus turimus etatus, tarnyboje nėra nė vienos laisvos darbo vietos. Net valstybės kontrolė analizavo mūsų darbą ir mato problemas. Etatų trūkumas ne tik mūsų rajone yra, respublikos mastu į 50 procentų iškvietimų iš kaimiškųjų tarnybų atvažiuoja tik po vieną ugniagesį-gelbėtoją. Pavyzdžiui, jei gaisras įvyksta Draudeniuose, tai pirmieji į iškvietimą reaguoja Žygaičių komandos ugniagesiai ir gali būti taip, kad gaisrą, kol atvažiuos pastiprinimas, gesins vienas gelbėtojas, – apie bėdas pasakojo R.Masolas.

Tarnybos viršininkas sako, jog Tauragės rajono savivaldybės vadovai reikalauja užtikrinti, kad darbo vietoje budėtų po du ugniagesius, bet galimybių įvykdyti nurodymus nesuteikia. Ugniagesių komandose Žygaičiuose, Kęsčiuose, Dauglaukyje, Gaurėje, Sungailiškiuose ir Skaudvilėje dirba 57 darbuotojai įskaičiuojant specialistus, vadovą ir ugniagesius-gelbėtojus.

– Visose komandose kiaurą parą budi bent vienas žmogus. Stengiamės, kad būtų bent po du specialistus, bet žmonės ir suserga, ir atostogų išeina, pasinaudoja tėvadieniu, po budėjimo turi pailsėti ir pagal grafiką nedirba, kartais nutinka nenumatytų aplinkybių, kurių iš anksto niekaip nesuplanuosi. Vienu metu per visas tarnybas turėtų dirbti 12 žmonių, bet būna visko, – situaciją komentavo vadovas. Jis skaičiuoja, kad tarnybai trūksta bent 7 ugniagesių-gelbėtojų etatų.

Beda pirštu į kolegą    

Nors lėšas ugniagesių išlaikymui skiria valstybė, tarnyba privalo finansinius reikalus derinti ir atsiskaityti savivaldybės tarybai.

– Kretingos rajono savivaldybė rado išeitį ir darbuotojų trūkumą išsprendė savo lėšomis finansuodama kelis papildomus etatus. Už papildomus darbuotojus sumoka savivaldybė. Pas mus, deja, taip nėra. Iš savivaldybės lėšų išlaikome tik puse etato dirbančią specialistę, – apie priklausomybę nuo savivaldybės geranoriškumo kalbėjo R.Masolas.

Vadovo teigimu, ugniagesys-gelbėtojas kas mėnesį į rankas gauna beveik 600 eurų algą. Kaimiškosios komandos siunčiamos gesinti ir mieste kilusių gaisrų, jos vykdo ir kitus gelbėjimo darbus.

– Praėjusią savaitę Žygaičių komanda vyko į Pagėgių savivaldybę gelbėti šunų. Pagėgiai žymiai arčiau, bet siuntė mus. Kur pasako centras, ten ir važiuojame. Esame tiesiog komandos vykdytojai, – kalbėjo R.Masolas.

Paklaustas, ar komandų nariai nemaištauja ir nekelia problemų, R.Masolas darbuotojais nesiskundė.

– Mes susitvarkome ir pareigą įvykdome. Problemas mato ir jas kelia Mindaugas Mikutavičius (ugniagesių veiklą kuruojantis savivaldybės vyriausiasis specialistas, – red.). Buvo laikas, kai po du raštus į dieną atsiųsdavo, – patikino R.Masolas.

Pasak R.Masolo, jokių nesuvestų asmeninių sąskaitų su savivaldybės darbuotoju, atsakingu už Priešgaisrinės tarnybos darbą, jis neturi.

– Jis ir merą prišneka, kai šalia sėdi. Nėra lengva taip dirbti. Aš rašau raštus, sakau, kokia yra situacija, aiškinu, kad mums neužtenka darbuotojų. Juk negaliu specialistui pasakyti, kad jis dirbtų 28 valandas per parą, kai net paroje tiek valandų nėra. Reikalauti neįmanomo yra nenormalu, – savą versiją pateikė R.Masolas.

Pasigenda iniciatyvos

Tauragės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas M.Mikutavičius sakė žinantis apie visas savivaldybei pavaldžios tarnybos bėdas ir kartu su R.Masolu yra pasiruošęs jas spręsti. Už saugą atsakingas specialistas 36-erius metus yra išdirbęs gaisrinėje, sako, kad ne tik kabinete sėdėjo, bet ir į gaisrus važiavo, todėl situaciją išmano puikiai.

– Tarnyba veikia 22-ejus metus, jos problemas reikėjo spręsti palaipsniui ir neužleisti bėdų iki lygio, kuris yra pasiektas dabar. Nei pykčio jaučiu, nei nuoskaudų R.Masolui turiu, bet ir tylėti, kai darbas nedaromas iki galo ir ieškoma priežasčių, kaip to darbo nedaryti visai – negalima. Būdų, kaip pagerinti situaciją, yra sočiai, bet direktorius turi eiti į dialogą, turi ieškoti sprendimų, rašyti projektus ir nors kažkiek mylėti ugniagesius ir darbą, kurį jie daro, – kalbėjo M.Mikutavičius.

Pasak specialisto, tarnyboje atliktas auditas parodė, kad darbuotojų resursai naudojami netinkamai. Esą būna savaičių, kai atostogauti vienu metu išleidžiama po kelis specialistus ir tada dirbti nebelieka kam.

– Pernai visus metus bandėme tiksliai išsiaiškinti, kokios savivaldybės pagalbos reikia Priešgaisrinei tarnybai. Metų pabaigoje buvo atliktas auditas ir jis parodė, kad darbuotojų situaciją galima pagerinti naudojant vidinius rezervus. Yra puikiai susitvarkiusių kitų savivaldybių tarnybų, kurios į pagalbą pasitelkia ugniagesius-savanorius kompensuodami trūkstamas pozicijas. Šiemet įpareigojome R.Masolą pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip pagerinti situaciją. Tų pasiūlymų laukiame ir kviečiame eiti į kompromisą ir diskutuoti, – planus atskleidė pašnekovas.

Paklaustas, ar savivaldybė sutiktų pasekti Kretingos pavyzdžiu ir trūkstamus etatus finansuoti biudžeto lėšomis, tokios galimybės pašnekovas neatmetė.

– Svarstytume visus variantus, tik jie turi būti tikrai svarbūs ir pagrįsti. 2020 metų plane buvome įrašę tikslą – bendradarbiaujant su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu atnaujinti automobilių parką. Ir pernai vienas automobilis iš Ugniagesių gelbėtojų mokyklos buvo gautas. Vadovą raginame rašyti projektus ir labiau pasistengti. Būdų, kaip pagerinti situaciją yra, bet tais būdais pirmiausia turi susirūpinti vadovas, – įsitikinęs M.Mikutavičius.

Mašinų kainos

Šiuo metu tarnybos autoparke yra 8 automobiliai, bet realiai naudojami tik 7. Viena mašina neturi nei draudimo, nei galiojančios techninės apžiūros ir yra vadinama rezerviniu automobiliu. Tarnybos vadovo teigimu, nuo 2004 metų ugniagesių automobilių parkas neatnaujintas.

– Nauji gaisrinės automobiliai labai brangūs. Jie kainuoja apie 180–200 tūkst. eurų. Naudotą automobilį įmanoma nupirkti už 50 tūkst. eurų, yra ir po 17 tūkstančių, bet ačiū, tokių mes turim, mums tokių tikrai nereikia, – tvirtino R.Masolas.

Pernai iš ugniagesių gelbėtojų mokyklos gautas automobilis – pats naujausias, 1992 metų gamybos. Juo naudojasi Sungailiškių ugniagesiai.