Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus vedėjo Sigito Sirvydo aistra – nardymas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus vedėjo Sigito Sirvydo aistra – nardymas. Šiam hobiui S. Sirvydas atidavė daugiau nei  15 gyvenimo metų.

„Tiesa, pirmasis nėrimas buvo dar be sertifikato, vadinamasis pažintinis nėrimas, kuomet instruktorius tave už rankos panardina ir paplukdo nedideliam gylyje. Tokia pramoga populiari Egipte, ten ir įvyko mano pirmas nėrimas. Man jis nepatiko, buvo daug žmonių, didelė sumaištis, instruktoriaus dėmesys minimalus, todėl po vandeniu nelabai gerai jaučiausi. Kadangi mane nuo vaikystės traukė vanduo, grįžęs namo sumaniau praeiti nardymo kursus Lietuvoje ir labiau įsigilinti į šią veiklos sritį. Kursus baigiau Plateliuose. Platelių ežere ir įvyko pirmi tikrieji nėrimai“, – pasakojo S. Sirvydas.

Paklausus, koks jausmas būti po vandeniu ir kas jame labiausiai žavi, jis atsakė, kad tą reikia patirti.

„Nors nardytojo aplinka yra labai ekstremali, yra nemaža rizikų, tačiau dažniausiai čia siekiama patirti ne ekstremalius pojūčius ir adrenaliną, o kaip tik atvirkščiai. Tai kaip meditacija, kuria siekiama atsipalaiduoti. Tiesa, tokią būseną patirsi ne iškarto, o tik kaupiantis patirčiai. Natūralu, kai pradžioje, priklausomai nuo situacijos tu gali patirti puokštę įvairių, tame tarpe ir nepageidaujamų jausmų. Gali patirti stresą, baimę, kurie tam tikru atveju gali privesti prie panikos. Su patirtimi tu išmoksti mėgautis procesu, o anksčiau baimę kėlusios situacijos tampa įprastos. Ant žemės mes judame faktiškai dvimatėje erdvėje, na o po vandeniu mums paklūsta jau ir trečias matmuo – galime laisvai judėti į viršų ir į apačią. Nuo tavo norų ir fantazijos priklauso kuo tu nori pasijusti - paukščiu ar žuvimi. Po vandeniu tu esi kitokiame pasaulyje. Čia viskas kitaip, nei mums įprasta. Nori fantastinių peizažų, tarsi būnant kitoje planetoje – tą tikrai rasi vietose, kur gausūs koraliniai rifai. Nori fantastinių gyvūnų – čia jų pilna. Niekada nenustosi žavėtis protingais delfinais, žaismingais aštuonkojais ir grėsmingais rykliais“, – žavėjosi S. Sirvydas.

Įdomiausia povandeninė istorija

„Kiekviena kelionė yra atskira istorija, kurioje patiri įvairių įdomybių. Sunku išskirti vieną įdomiausią istoriją, todėl aš pasidalinsiu keliais man didelį įspūdį palikusiais nutikimais. Didžiausią įspūdį visada palieka susitikimai su didžiaisiais vandenynų gyventojais - mantomis, banginiais, orkomis ir rykliais. Neišdildomus įspūdžius palieka kai po vandeniu patenki į šimtų kūjagalvių būrį. Tą teko patirti Galapaguose ir Kosta Rikoje. Su rykliais galima saugiai nardyti, bet kartais visko nutinka. Pietinėje Maldyvų dalyje, šiek tiek už pusiaujo yra unikali sala Fuvahmulah. Šioje vietoje yra daug tigrinių ryklių, kurie yra vieni galingiausių ryklių ir pagal pavojingumą patenka į trejetuką, tačiau ir su jais galima saugiai panardyti. Kiekvienas naras su savimi turi pasiimti metalinę lazdelę. Ji ne tam, kad ryklį nustumti ar suduoti jam. Jeigu ryklys per daug prie tavęs priartėja, turi prieš jį atkišti lazdelę vertikalioje pozicijoje. Tai sudaro plėšrūnui ne kiek fizinį, kiek psichologinį barjerą. Pamatęs, kad vertikalios lazdos jis neapžios, ryklys praranda susidomėjimą. Skamba keistai, tačiau tas veikia. Nardymo gidų buvau įspėtas, kad fotografuodamas ryklius nenaudočiau blyksčių, tiksliau, jei noriu galiu naudoti, tačiau rizikuoju. Rykliai yra jautrūs elektromagnetiniams impulsams, kuriuos sukelia blyksčių blyksnis. Yra buvę, kad rykliai sugriebia fotoaparatą ir tempiasi su visu naru, jei jis būna virvute prisitvirtinęs jį. Įprastai po kiek laiko paleidžia, tačiau po to vargu ar fotoaparatas būna tinkamas naudoti. Pradžioje blyksčių nenaudojau, kol sutikau anglą fotografą, kuris sakė „aš tai fotografuoju su blykstėmis, ir nieko“. Na kaipgi nepabandysi, naudojant blykstes turi galimybę išgauti geresnį kadrą. Po vandeniu nutaikiau tinkamą rakursą ir blykst! Tigrinis ryklys sureagavo iškart – pasisuko tiesiai į mane. Su savimi lazdelės neturėjau. Rankose laikiau didelį povandeninį fotoaparatą su blykstėmis. Maniau, kad jis taip pat puikiai galės sudaryti psichologinį barjerą rykliui. Tačiau dabar supratau, kad jis neatbaidė, o kaip tik pritraukė ryklį. Laimei, kad šį epizodą pamatė netoli manęs buvęs nardymo gidas, kuris tuoj pat tarp manęs ir ryklio bedė savo lazdelę. To užteko ir gyvūnas, kuris jau buvo per ištiestos rankos atstumą, pasuko kitur. Kitas, išskirtinesnis nutikimas su rykliu vyko Egipto pietuose prie nutolusio rifo. Čia nardėme su ilgapeliakiais rykliais. Jie taip pat yra vieni iš pavojingiausių, už netinkamą elgesį yra pamokę ne vieną narą. Nėrimui baigiantis nardymo gidas išleidžia plūdurą, kuris paviršiuje esančiam katerio škiperiui parodo apie narų buvimo vietą. Jau iš anksto buvome sutarę, kad į katerį iškylame po vieną ir tik tada, kai ryklys yra nuplaukęs. Būti paviršiuje, kai šalia yra ryklys pavojinga. Pirmasis naras lėtai iškilo prie katerio, o likę laukiame 5 – 6 metrų gylyje. Kaip tik tada pasirodo ryklys, o tuo metu naras paviršiuje vis dar nusiiminėja įrangą ir nelipa į katerį. Ryklys lėtai lyg nekreipdamas dėmesio praplaukė tarp mūsų ir katerio. Paplaukęs kiek toliau staiga apsisuko ir stačiu kampu greitai patraukė prie paviršiuje esančio naro. Ryklys staigiai puolė į naro kojų suplaktus purslus, tačiau sekundės dalį pavėlavo – žmogus vos spėjo įsiropšti į katerį. Ar iš smalsumo ar agresijos ryklys tikrai galėjo gribštelėti už kojų. Likę vandenyje pasijutome nejaukiai, o reikėjo kilti į paviršių. Ryklys dingo iš akiračio ir atsirado proga dar vienam narui pakilti. Šis nedelsė. Visgi reikia prisiminti, kad vandenyje turi kilti lėtai, kad išvengti dekompresinės ligos. Tik paviršiuje reikia kuo greičiau įsiropšti į katerį. Ryklys vėl pasirodė, tačiau lėtai praplaukęs pranyko. Tapo aišku, kad jis suka ratus ir kol dar kartą neatplaukė, atsirado proga išnerti man. Po truputį kylu į viršų ir vis žvalgausi. Visada noriu, kad rykliai priplauktų prie manęs kuo arčiau. Tačiau ne šį kartą. Šis ryklys rodėsi pavojingas. Iškilęs į paviršių pajutau, kad mane čiupo kateryje esantys narai ir kelte įkėlė į katerį, nereikėjo nei nusiimti įrangos. To dar neteko patirti. Už tai jiems esu dėkingas, kadangi ryklys pasirodė netrukus.

Išskirčiau dar vieną nutikimą, tačiau jau su orkomis Norvegijos šiaurėje. Atvykome čia dėl banginių ir orkų, kurie susirenka medžioti neršiančių silkių.

Išplaukę su kateriu užtikome būrį orkų. Apsimovęs plaukmenis, kaukę, katerio šonu nuslydau į vandenį. Tuo pat metu, katerio škiperis numatęs dar geresnę katerio poziciją pristabdė kitus narus ir paplaukė šiek tiek toliau. Tame momente likau vandenyje vienas, kaip tik tada, kai pamačiau link manęs greitai atplaukiančius gyvūnus. Įspūdingai atrodė ilgas nugaros pelekas kyšantis iš vandens ir jis vis artėjo. Keletas kitų orkų sekė iš paskos. Jau girdėjosi iškvepiamo oro garsas – “pufff“. Supratau, kad priekyje būrio vadas, tikriausiai patinas, kuris mane pamatęs vertina ar aš keliu grėsmę jo šeimos nariams. Didžiulis gyvūnas atsirado jau visai šalia ir staiga prieš pat mane nėrė gilyn. Po vandeniu pamačiau, kaip jis apsisuko ant nugaros ir lyg sulėtintame kine pranėrė nužiūrėdamas. Kitos orkos praplaukė šone. Išbandymą išlaikiau – neatrodžiau grėsmingas joms, nebuvo agresyvios ir jos. Nuostabi akimirka, kuri išliks ilgam.

Na o kitą dieną patekome į nuostabų gamtos spektaklį – orkų medžioklę. Subūrę silkių būrį jos pradėjo daužyti jas uodegomis, o apsvaigintas suvalgydavo. Netikėtai į puotą lyg iš niekur atplaukė kuprotasis banginis. Silkių būrį jis susirinko plačiai išžiota burna. Orkoms teko ieškoti kito grobio“, – įspūdžiais dalinosi Sigitas.

Kokia mėgiamiausia vieta nardyti? Ar turite vieną mėgiamą vietą ar nuolat keičiate lokacijas?

„Vieta, kur dažniausiai grįžtu nardyti, tai Raudonoji jūra Egipte. Dažniausiai dėl to, kad tai labai lengvai pasiekiama kryptis, nardymas palyginus nebrangus, o jūra labai įspūdinga. Visos vietos yra savaip įdomios ir aš stengiuosi keliauti ir nardyti vis kitose vietose, įdomiose nardytojams. Didžiausius įspūdžius man paliko Koksų sala Kosta Rikoje, Galapagų salos Ekvadore, Filipinų, Maldyvų rifai. Labai įdomu buvo Meksikoje, Sudane. Nesenai grįžau iš Mikronezijai priklausančios Palau salų valstybės. Savų įdomybių turėjo Europos šalys - Norvegija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Malta. Pasižiūrėjau, kad esu nardęs visose vandenynuose ir žemynuose, išskyrus Anktartidą. Tikiuosi ir čia kažkada panardyti“, – svajonėmis dalinosi Sigitas.

Ką šis užsiėmimas suteikia?

„Yra jau populiarus tapęs pasakymas, kurį galima pritaikyti visoms panašioms veikloms – nardau tam, kad prarasčiau savo mintis ir atrasčiau savo sielą. O išsireiškus mažiau poetiškai – tiesiog pamaitini savo vidinį velniuką, kuris verčia keliauti ir nardyti.

Šis užsiėmimas suteikia moralinį pasitenkinimą. Susikaupus įspūdžiams pastebėjau, kad įdomu ir pasidalinti jais. Tai lyg iš naujo išgyveni patirtus nuotykius. Aš užsiimu povandenine fotografija. Kai kurios mano nuotraukos buvo populiarios užsienio povandeninės fotografijos tinklapiuose. O populiariausiame Lietuvos fotografų portale efoto.lt, ne kartą esu tapęs mėnesio gamtos fotografu. Taip pat yra susikaupusios video medžiagos, todėl YouTube sukūriau kanalą pavadinimu „Gelmių spalvos“ ir ten esu įkėlęs nemažai video iš savo kelionių. Galite pasižiūrėti, o dar geriau užsiprenumeruoti, kadangi netrukus bus video iš kelionės į Palau“, – akcentavo S. Sirvydas.