Taškas M. Gorbačiovui iškeltoje byloje dėl Sausio 13-osios dar nededamas: Aukščiausiasis Teismas klausimą svarstys iš naujo

Praėjusių metų kovą Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti civilinę bylą prieš buvusį Sovietų Sąjungos lyderį M. Gorbačiovą. Byloje šeši asmenys (ieškovai) – per 1991 m. sausio 13-osios įvykius Lietuvoje žuvusių žmonių artimieji – M. Gorbačioviui pateikę civilinis ieškinį. Kiekvienas jų prašė iš buvusio Sovietų Sąjungos vadovo priteisti po 100 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžios metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

 

Ieškovai nurodė, kad žalą patyrė dėl to, jog atsakovas M. Gorbačiovas, 1991 m. sausio sausio 11–13 dienomis būdasmas sovietų ginkluotųjų pajėgų vadu, nesiėmė priemonių užkirsti kelią kariuomenės vykdomiems nusikaltimams prieš beginklius žmones. Dėl to, kaip nurodo ieškovai, jie neteko savo artimųjų, jie buvo nužudyti.

 

Praėjusių metų gegužę Vilniaus miesto apylinkės teismas Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė minimo civilinio ieškinio dokumentus, kad jie būtų perduoti M. Gorbačiovui. Tačiau rugjūptį Maskvoje mirus M. Gorbačiovui, rugsėjį teismas nutraukė šio asmens atžvilgiu iškeltą civilinę bylą.

 

Teismas pareiškė, kad mirus atsakovui byloje, jo teisių perėminas nėra galimas ir byla yra nutraukiama. Minėtas sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, tačiau šis paliko pirmos instancijos teismo nutartį. Tada Sausio 13-osios įvykių metu žuvusiųjų artimieji kreipėsi į LAT. Šiuo skundu prašyta panaikinti prieš tai priimtus teismų sprendimus, sustabdyti civilinę bylą, kol paaiškės, kas, mirus M. Gorbačiovui, yra jo teisių perėmėjas, ar paaiškės aplinkybės dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.

 

LAT, išnagrinėjęs šešių per 1991 m. sausio 13-osios įvykius Lietuvoje žuvusių žmonių artimųjų pateiktą kasacinį skundą, trečiadienį nutarė panaikinti ankstesnių teismų sprendimus šioje byloje ir bylą dėl civilinių ieškinių M. Gorbačiovui grąžinti iš naujo svarstyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

 

LAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad atsakovas byloje M. Gorbačiovas gyveno Rusijos Federacijoje, su kuria Lietuva yra sudariusi sutartį dėl teisinė pagalbos ir teisinių santykių. Taigi, kasacinio teismo nuomone, darytina išvada, kad minėtam asmeniui mirus, jo teisių perėmimo klausimas turi būti sprendžiamas, taikant Rusijos Federacijos teisę.

 

„Nagrinėjamu atveju, nesant susitarimo dėl taikytinos teisės, pareiga nustatyti užsienio šalies (šiuo atveju Rusijos Federacijos) teisės turinį tenka teismui. Tačiau šią bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai nepagrįstai savarankiškai nenustatė aktualių Rusijos Federacijos teisės normų turinio ir neatliko teisinio vertinimo. Teismų išvada, kad, atsakovui mirus, jo teisių perėmimas negalimas, todėl byla nutrauktina, padaryta skubotai, tinkamai nemotyvuojant“, – teigiama LAT nutartyje.

 

„Konstatuotina, kad byla išnagrinėta neatskleidus jos esmės. Netinkamas ginčo santykiui taikytinos teisės parinkimas laikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio ši byla galėjo būti nepagrįstai nutraukta“, – tvirtina kasacinis teismas.

 

LAT nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turės nustatyti Rusijos Federacijos teisės, taikytinos prievolės atlyginti neturtinę žalą paveldėjimui, turinį ir iš naujo išspręsti procesinių teisių perėmimo klausimą.

 

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Per Sausio 13-osios įvykius tėvo netekęs, vienas iš ieškovų minėtoje byloje Robertas Povilaitis Eltai sakė nustebęs dėl tokio LAT sprendimo. Vyras teigė manęs, kad taškas ieškinių M. Gorbačiovui istorijoje jau buvo padėtas.

 

„Nustebau, pamatęs nutartį, nes galvojau, kad jau bus padėtas taškas toje istorijoje. Taigi, tai buvo netikėta“, – sakė R. Povilaitis.

 

Jis teigė negalintis tiksliai atsakyti ar nuspėti, kam turėtų tekti atsakomybę dėl civilių žūčių Sausio 13-ąją, kai byloje atsakovu įvardytas M. Gorbačiovas mirė. R. Povilaitis svarstė, kad Lietuvos teismai greičiausiai iki šiol dar nebuvo susidūrę su tokia situacija.

 

„Suprantu, kad tai yra sudėtinga teisinė situacija. Suprantu, kad civilinėse bylose gali būti įvykiai nagrinėjami, net ir žmogui mirus. Turiu omeny atvejus, kai žmogus negali sulaukti kokios nors atsakomybės. Bet vis dėlto patys įvykiai galėtų būti nagrinėjami ir tai man yra svarbu.

 

Atsakovas buvo valstybės prezidentas, tos valstybės teises yra perėmusi Rusijos Federacija. Kokie čia galimi tolimesni veiksmai? Sunku atsakyti. Reikia laukti, ką pasakys apylinkės teismas“, – dėstė pašnekovas.

 

R. Povilaitis priminė, kad Vilniaus apygardos teismui Sausio 13-osios byloje teisiant buvusius sovietų kariškius, buvęs Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas baudžiamojon atsakomybėn taip ir nebuvo patrauktas. Būtent dėl to, anot pašnekovo, jis ir dalis kitų savo artimųjų per Sausio 13-osios įvykius netekusių žmonių nutarė iškelti civilinę bylą M. Gorbačiovo atžvilgiu.

 

„Baudžiamajame procese M. Gorbačiovo atsakomybės klausimas nebuvo iškeltas, jam nebuvo pareikšti jokie kaltinimai, jis išvengė viso šio proceso. Civilinis procesas buvo būdas kažkaip iškelti šį klausimą. Pradedant šį procesą, buvo aišku, kad tai yra labiau simbolinis veiksmas, kuriuo bandėme pasiekti, kad M. Gorbačiovo atsakomybė būtų vertinama bent jau civiliniame procese“, – tvirtino R. Povilaitis.

 

 

ELTA primena, kad Sausio 13-osios bylą tyrusi prokuratūra atsisakydavo nagrinėti M. Gorbačiovo atsakomybę dėl Sausio 13-osios įvykių, jį apklausti. 2017 m. šią bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.

 

2019 m. kovą Vilniaus apygardos teismas Sausio 13-osios byloje kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pripažinti 67 žmonės – buvę sovietų pareigūnai ir kariškiai. Šiems asmenims skirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip vėliau, 2021 m. kovą, patvirtino Apeliacinis teismas, byloje kaltinti asmenys buvo pagrįstai nuteisti dėl 1991 m. sausio mėnesio įvykių Vilniuje, kai tarptautinės teisės draudžiamos karo atakos metu, panaudojant draudžiamas kariavimo priemones, buvo nužudyta 14 žmonių ir daugiau nei 800 asmenų patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. Dėl buvusio Tarybų Sąjungos gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo baudžiamasis procesas nutrauktas, jam mirus.

 

Pernai birželį LAT nutarė, kad Apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, be pažeidimų.

 

Tik du iš 67 nuteistų asmenų – Genadijus Ivanonas ir Jurijus Melis – dalyvavo teismų procesuose Lietuvoje. J. Melis jau atliko laisvės atėmimo bausmę ir išvyko į Rusiją. Kitiems nuteistiesiems nuosprendžiai paskelbti už akių.