Tarpvalstybinis skolų išieškojimas

Kaip žinia, kasmet iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes išvyksta nemažai Lietuvos piliečių ieškodami geresnio gyvenimo ar uždarbio. Tačiau dažnai pasitaiko, kad išvykę piliečiai palieka ir daug skolų Lietuvos kreditoriams. Tokiu atveju kreditoriai priversti ieškoti priemonių savo skoloms atgauti. Yra atvejų, kuomet Lietuvos piliečiai, suradę valstybę, kurioje kiek palankesnė mokestinė aplinka, perkelia savo verslus į užsienį.

Deja, bet Lietuvos antstoliai veikia tik mūsų valstybės ribose, užsienyje gyvenančių lietuvių ar ne Lietuvoje registruotų įmonių sąskaitų užblokuoti negali. Tarpvalstybinis skolų išieškojimas tampa ypač sudėtingas. Pagrindiniai šiuo metu galiojantys teisiniai mechanizmai tokių skolų išieškojimui yra ES reglamentas, nustatantis naujas banko sąskaitų blokavimo procedūras Europos Sąjungoje, Europos mokėjimo įsakymas bei Europos vykdomasis raštas. Taigi, remiantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, skolininkas neturėtų išvengti atsakomybės už savo piniginių prievolių nevykdymą.

Skolininko banko sąskaitų blokavimo galimybė Europos Sąjungos šalyse

Nuo 2017-01-18 įsigaliojo 2014-05-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau – europinio sąskaitos blokavimo įsakymas (ESBĮ). ESBĮ vienos ES šalies teismui sudaroma galimybė areštuoti lėšas skolininko banko sąskaitoje kitoje ES šalyje. Deja, ESBĮ procedūra netaikoma Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje. ESBĮ galima naudotis tik tarpvalstybinėse bylose, kai procedūrą vykdantis teismas arba kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje valstybėje narėje, o kreditoriaus banko sąskaita – kitoje.

ESBĮ kreditorius gali pasinaudoti dviem atvejais:

1) iki kreditoriui valstybėje narėje pradedant teismo procesą prieš skolininką dėl bylos esmės arba bet kuriuo tokio proceso etapu, kol nėra paskelbtas teismo sprendimas arba nėra patvirtinta ar sudaryta taikos sutartis;

2) po to, kai kreditoriui valstybėje narėje išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą.

Kreditorius, norėdamas gauti ESBĮ, teismui, kuriame vyksta teismo procesas ar priimtas sprendimas, pateikia specialų tipinės formos prašymą. Jo formą galima rasti https://e-justice.europa.eu interneto puslapyje.

Procedūra greita ir ji įvykdoma skolininkui nepranešant (ex-parte).

Dėl tokio netikėtumo skolininkai negali lėšų perkelti, paslėpti arba išleisti. Tačiau fiziniam asmeniui, be specialisto pagalbos, skolos išieškojimas gali pasirodyti gan painus. Net ir pagal ESBĮ išieškoti tam tikras pinigines sumas iš skolininkų gali būti sudėtinga, kadangi skolininkai gali bandyti slėpti savo pajamas. Todėl kreditoriui vertėtų pasvarstyti ir gerai apgalvoti, ar verta tokiu atveju pradėti teisinius procesus, nes dėl tam tikrų subtilybių, kitose valstybėse galiojančių teisės aktų, skolos išieškojimas gali būti brangus ir nebūtinai efektyvus.

Europos mokėjimo įstatymas

Europos mokėjimo įsakymas (toliau – EMĮ) yra supaprastinta procedūra, taikoma tarpvalstybiniams piniginiams reikalavimams, kurių atsakovas neginčija, ir grindžiama standartinėmis formomis. Jo taikymą reglamentuoja 2006-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau – EMĮP). EMĮP netaikoma Danijai.

Procedūra pradedama nuo specialios formos užpildymo, kurioje pateikiama visa informacija apie šalis, nurodomas reikalavimo pobūdis ir reikalaujama suma. Teismas, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs, kad forma užpildyta tinkamai, per 30 dienų turi išduoti EMĮ (EMĮP 12 str. 1 d.). Po to teismas privalo įteikti EMĮ atsakovui. EMĮ atsakovui įteikiamas asmeniškai, paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Minėtas dokumentas gali būti įteikiamas ir kitiems asmenims, kurie gyvena su atsakovu, jo verslo patalpose, įsakymą paliekant atsakovo pašto dėžutėje, jį paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į atsakovo pašto dėžutę įdedant pranešimą, įteikiant paštu be patvirtinimo, jei atsakovo adresas yra valstybėje, kurioje išduotas EMĮ.

Atsakovas gali arba sumokėti reikalaujamą sumą, arba ją ginčyti. Jis gali per 30 dienų pateikti prieštaravimą dėl EMĮ (EMĮP 16 str. 1-2 d.). Tokiu atveju ieškovas gali pasirinkti vieną iš šių galimybių: arba paprašyti perduoti bylą įprastam civilinių bylų teismui, kad jis bylą nagrinėtų pagal tos šalies nacionalinę teisę, arba paprašyti ją nagrinėti pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, arba paprašyti ją nutraukti (EMĮP 17 str. 1-2 d.).

Jeigu atsakovas nepateikia prieštaravimo, EMĮ automatiškai tampa vykdytinu. EMĮ išduodantis Teismas nedelsdamas paskelbia EMĮ vykdytinu. EMĮ vykdomas pagal valstybės narės, kurioje jis turi būti vykdomas, nacionalines taisykles ir procedūras (EMĮP 21 str.).

Taigi EMĮ yra viena iš priemonių atgauti skolas iš Lietuvos skolininkų, kurie yra išvykę į kitas ES valstybes. Visgi reiktų nepamiršti, kad EMĮ taikomas neginčijamiems reikalavimams, o skolininkui pateikus prieštaravimus, pagal ieškovo pasirinkimą, byla bus nagrinėjama toliau pagal EMĮ išdavusio teismo nacionalinę teisę arba pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo taisykles. Tad skolos išieškojimas tampa tikrai sudėtingas.

Skolų išieškojimas pagal Europos vykdomąjį raštą

Europos vykdomasis raštas (EVR) – tai paprasta procedūra, kuri gali būti taikoma neginčytiniems tarpvalstybiniams reikalavimams. Ši procedūra leidžia vienoje ES valstybėje paskelbtą teismo sprendimą dėl neginčytino reikalavimo pripažinti ir vykdyti kitoje ES valstybėje. EVR taikymą reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau – Reglamentas). Tam, kad EVR būtų efektyvi ir veiksminga priemonė skolos išieškojimui, kreditorius turi žinoti, į kurią ES valstybę yra išvykęs skolininkas ir jo tikslią gyvenamąją vietą toje ES valstybėje. Priešingu atveju, gali kilti sunkumų skolininkui įteikiant dokumentus. Tuo atveju, jei kreditorius žino ar bent numano, kurioje ES valstybėje gali būti skolininkas, kreditorius gali pateikti ES valstybės, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas, gyventojų registrą tvarkančioms institucijoms prašymą dėl skolininko gyvenamosios vietos nustatymo. Kreditorius taip pat turi pridėti EVR ir kitus dokumentus, kad tinkamai pagrįstų savo prašymą. Pažymėtina tai, kad reglamentas netaikomas Danijai. Inicijuojant tarpvalstybinius procesus, kad skolų išieškojimas neapsunktų, būtina gerai pasverti visas aplinkybes, būtina konsultuotis su teisininkais ar specialistais.

Remiamas turinys