Tarptautinės konferencijos „Romuvos“ progimnazijoje atgarsiai

Šiaulių „Romuvos“ progimnazijoje įvyko jau septintoji ir pagrindinio ugdymo skyriaus vedėjos, Irenos Akmenskienės, iniciatyva net tarptautine tapusi užsienio kalbų (anglų, vokiečių ir rusų) mokytojų metodinė – praktinė nuotolinė konferencija „Sėkmingas užsienio kalbų mokymas(is) geroje mokykloje: kūrybiškumas, integracija ir inovacijos“. Jos metu buvoskatinama inovatyvaus, integruoto ir kūrybiško užsienio kalbų mokymo ir mokymosi gerosios patirties idėjų sklaida bei pritaikymas, siekiant ugdymo proceso kokybės. Konferencijoje dalyvavo ne tik užsienio kalbų mokytojai, bet ir kitų mokomųjų dalykų bei pradinio ugdymo pedagogai, kurie savo disciplinose integruoja užsienio kalbas.

Sulaukta 98 dalyvių ir pranešėjų iš Turkijos, Graikijos, Suomijos, taip pat iš įvairių Lietuvos regionų: Vilniaus, Kauno, Panevėžio miestų ir rajonų, Kėdainių, Alytaus, Klaipėdos, Pagėgių, Kalvarijos, Vilkaviškio, Ukmergės, Jonavos, Švenčionių, Šilutės, Kaišiadorių, Radviliškio, Gargždų, Jurbarko, Marijampolės, Plungės, Akmenės, Tauragės, Kretingos ir Šiaulių miesto bei rajono ugdymo įstaigų.

Konferencijos dalyvius pasveikino mokyklos direktorė Stanislava Prazauskienė. Ji pasidžiaugė mokytojų noru dalintis naujovėmis, tobulėti, akcentavo užsienio kalbų svarbą, kaip vieną iš pagrindinių priemonių, padedančių atidaryti daugelį durų žinių pasaulyje.

Plenariniame posėdyje išklausėme kolegų užsieniečių pranešimus: anglų kalbos mokytoja Dilek Yiğit (Turkija) pristatė virtualaus mokymosi platformą “EBA”. Gamtos mokslų mokytojas Astrinos Tsoutsoudakis (Graikija) perskaitė pranešimą apie mokinių kalbos įgūdžių tobulinimą, dalyvaujant tarptautinėse STEM varžybose: “Code League Example”. Anglų kalbos mokytoja Merve Güler (Turkija) pristatė Turkijos švietimo sistemą ir supažindino su skaitmeninės medžiagos kūrimo įrankiu “ V-Fabrika”, kurio pagalba mokiniai kartu su mokytoju gali kurti įvairias užduotis. Salme Hamunen, anglų kalbos mokytoja iš Suomijos, parengė pranešimą apie šalies švietimo sistemą, kuri yra tarp lyderiaujančių pasaulyje, nors mokyklose nėra nei egzaminų, nei mokytojų kontrolės. Ji paminėjo, kad visi mokiniai turi lygias teises įgyti išsilavinimą. Valstybė užtikrina ne tik nemokamą ugdymą(si), bet ir pavežėjimą, maitinimą, o mokytojai privalo turėti magistro laipsnio išsilavinimą.

Labai didelio dėmesio sulaukė dr. Ainos Būdvytytės (Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė, užsienio kalbų bendrųjų programų atnaujinimo grupės metodininkė, Šiaulių „Romuvos“gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė) pranešimas apie atnaujintų užsienio kalbų bendrųjų programų naujoves, iššūkius ir galimybes.

Vėliau pedagogai tęsė darbą dviejose grupėse, kurių metu buvo pristatyti dar 27 pranešimai. Konferencijos dalyviai dalinosi savo sėkmės istorijomis, idėjomis, metodais ir būdais, kaip motyvuoti mokinius sėkmingai mokytis įvairių užsienio kalbų, kaip gerinti mokymo(si) pasiekimus, kaip pamokose vertinti ir įsivertinti, diagnozuoti sunkumus. Buvo pasiūlyta priemonių personalizuotam gabiųjų mokinių ugdymui ir ugdymo turinio integravimui tokių, kaip „CLIL“ metodo taikymas ar integruotos užsienio kalbų pamokos su įvairiais mokomaisiais dalykais. Pranešėjai teigė, kad svarbiausia – dialogo kultūra, nes, esant geriems, pagarbiems tarpasmeniniams santykiams, galima stebėti besiformuojančios mokinių ūgties procesus. Buvo pabrėžta, kad mokinių saviraiška geriausiai atsiskleidžia per projektinę, tiriamąją ir kūrybinę veiklas. Šiuo ypatingu laikotarpiu buvo akcentuota IKT naujovių, mobiliųjų įrenginių, virtualių mokymosi aplinkų bei atvirųjų švietimo išteklių panaudojimo ugdomosiose veiklose svarba. Mokytojai itin aktyviai dalinosi savo išmėgintais IKT įrankiais, svetainėmis, platformomis ir parodė praktiškai, kaip jais naudotis.

Baigantis konferencijai, ją apibendrinant ir reflektuojant, dalyviai džiaugėsi dalyvavimu joje. Visi jautėsi pasisėmę ir pasidalinę naujomis idėjomis ir mintimis. Dalyviai akcentavo konferencijos teorinę ir praktinę naudą. Labiausiai visus džiugino galimybė pabendrauti su kolegomis, pasidalinti mintimis, nes nuotolinio mokymo(si) metu apribojus socialinį gyvenimą, to labai trūksta.

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas nebeįsivaizduojamas be užsienio kalbų – ugdant(is), bendraujant ir bendradarbiaujant ar net leidžiant laisvalaikį. Tikimės, kad komferencijos metu įgytos žinios padės pedagogams motyvuoti mokinius, siekti geresnių užsienio kalbų mokymo(si) rezultatų.

Anglų kalbos pedagogė Lina Klizienė bei vokiečių kalbos pedagogė Loreta Vytienė

Nuotrauka: Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos