Tarptautinėje stovykloje Slovakijoje – naujos pažintys ir patirtys

– Kai mūsų anglų kalbos mokytoja pasiūlė važiuoti į Slovakiją, pasvarsčiau ir sutikau. Dar ir todėl, kad kartu keliavom trys klasės draugai, – grįžęs po savaitės viešnagės Slovakijoje, Pasvalio Svalios progimnazijos aštuntokas Vykintas Kaulinskas prisiminė, nuo ko ši kelionė prasidėjo.

Tačiau Vykintas jau daug keliavęs ir su šeima – pervažiavęs kone visą Europą, buvęs ir Prancūzijoje, ir Italijoje…

Vis dėlto Vykinto tėtis Marius Kaulinskas pripažįsta, kad šeimos ir mokyklos kelionių patirtys visiškai skirtingos:

– Sveikintinos pedagogų iniciatyvos organizuoti tokias išvykas. Juk ir atsakomybė didžiulė, kai važiuoja grupė svetimų vaikų, o nukeliauti tenka 1200 kilometrų.

Panašios kelionės skatina mokinius labiau tobulinti anglų kalbos žinias, ypač šnekamosios įgūdžius, susipažinti su įvairiomis kultūromis, mokytis savarankiškai bendrauti, o kur dar užsiėmimai su mokytojais iš Airijos, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos…

Projektą „Tarptautinis kaimas“ septintus metus Slovakijoje tęsia lenkas Romanas, o Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Audronė Barančiukienė su kolegėmis ir mokiniais į šią stovyklą važiuoja jau ketvirtą vasarą.

Šiemet į Slovakiją keliavo septyniolika mokinių iš Pasvalio Petro Vileišio ir Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijų, Pasvalio Lėvens ir Saločių Antano Poškos pagrindinių mokyklų bei Pasvalio Svalios prBe anglistės Audronės Barančiukienės, kartu važiavo jos kolegė Gitana Kvedarienė iš Svalios progimnazijos. Beje, Joniškėlio gimnazistai prie keliaujančiųjų į Slovakiją prisijungė tik šiemet.

Šį kartą su mūsų grupe stovyklavo bendraamžiai iš Latvijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos.

– Kambaryje gyvenau su latve Paulina, kuri buvo tyli, rami, mažai bendraujanti, – truputį apgailestavo Joniškėlio gimnazistė Gabrielė Valuntaitė. – Tačiau dieną vyko bendri užsiėmimai, vakare žaidėm, tarkim, biliardą.

– Aš irgi turėjau kambario draugę iš Latvijos. Bet mes su rygiete Marija gerai sutarėm ir daug bendravom, – linksmai pasakojo Erlinga Kotryna Eidintaitė iš Svalios progimnazijos. – Man labiausiai patiko diskoteka. Kas ir nemokėjo šokti, tačiau vis tiek buvo linksma. Kodėl? Nes ir mokytojai įsitraukė, ir vaikus šokino. Labai įstrigo ir filmų vakaras.

Tiesa, vakare pusę dvylikos jau visi turėjo būti savo kambaryje. O prieš tai viešbučio hole mokiniai bendraudavo su užsieniečiais mokytojais, didžėjus iš Čikagos grodavo gitara.

– Šilti buvo tie vakarai, įdomūs pašnekesiai. Pavyzdžiui, amerikietis mokė, kam ir kaip reikia taupyti, – prisiminė Erlinga Kotryna.

Ji išsitarė net su Amerikoje gyvenančia močiutės seserimi skaipu bendraujanti angliškai. Todėl šnekėtis šia užsienio kalba mergaitei nėra sunku.

– Mus ir Slovakijoje skatino kuo daugiau bendrauti. Nors su klaidom, bet vis tiek būtina šnekėtis. Ten užsieniečiai mokytojai mūsų klaidų neakcentavo, – pastebėjo Erlinga Kotryna.

– Viešbučio kambaryje gyvenau su rumunu Aleksandru. Pradžioje buvom išsiblaškę, kažkiek pasimetę, bet vėliau jau daugiau kalbėjomės, – prisiminė Vykintas.

Jis tarptautinėje stovykloje taip pat pastebėjo, kad iš joje buvusių mokinių geriausiai angliškai kalbėjo kroatai.

– Iki pietų po tris valandas užsiėmimuose savo grupėse bendravom tik angliškai. Mūsų mokytojos šiuose užsiėmimuose negalėjo dalyvauti. Bet lietuviški žodžiai kartais netikėtai išsprūsdavo. Kambario draugės latvės lietuviškai paklausiau, kur žirklės, – prisiminusi šypsosi Erlinga Kotryna. – Labai gerai, kai esi priverstas kalbėti angliškai, tačiau grįžtant pajutau, kaip smagu ir lengva bendrauti lietuviškai!

Slovakijoje mokiniai pristatė savo šalį, mokyklą, nacionalinę virtuvę.

– Dalyvavom viktorinoje apie Europos Sąjungos šalis ir laimėjom pirmą vietą, – savo žiniomis džiaugėsi mūsų mokiniai.

Jie patyrė, kad ir Lietuvą ne taip jau gerai visi žino. Vyresni slovakai dar net priskyrė prie rusų, kiti su Lietuva siejo Latvijos sostinę Rygą, o apie Vilnių nežinojo.

– Mano kambario draugė latvė yra lankiusis Vilniuje, be to, jos močiutė kilusi iš Šiaurės Lietuvos, – Erlinga Kotryna, žinoma, įsitikino, jog tarp lietuvių ir latvių tikrai daug bendro.

Lietuvaičiai pastebėjo, kad rumunai labai triukšmingi ir netvarkingi, kiti stovyklautojai juos net drausmino. Vis dėlto toks rumunų gyvenimo būdas ir tie skirtumai suteikia savotiško žavesio…

Išskirtinumai šaliai apskritai suteikia daugiau spalvų. Tarkim, keičiantis suvenyrais bulgarai dovanojo savo rožių aliejaus, be kurio Bulgarija neįsivaizduojama.

Nors susirinko visiškai nepažįstami jaunuoliai, tačiau atmosfera buvo draugiška ir tolerantiška, kaip patys juokauja, tiesiog neturėjo laiko susipykti.

– Buvo labai linksma karaokė. Jaunuolis, atrodo, visiškai nusidainuoja, bet visi tik juokėsi, ir jokių patyčių, – mūsų mokiniams patiko tarsi savaime teigiamų emocijų kupina nuotaika, bendravimas lyg ir žaidžiant. – Ten mokytojai mus skatino diskutuoti nuo pirmos dienos, išnaudoti kiekvieną progą pasikalbėti. Tarkim, amerikietis mokytojas nuo savo kepurės nenusiėmęs kainos. Tiesiog, kad paklaustume, kodėl jis taip elgiasi, ir taip išsivystytų diskusija.

Tas pats amerikietis turbūt provokavo ir mūsų Vykintą:

– Valgykloje eidamas pro šalį paimdavo tai mano peilį, tai šakutę. Nesupratau, kodėl taip keistai elgėsi…

Stovyklautojai kopė į Aukštuosius Tatrus, pramogavo Vandens parke, keliavo.

Tiesa, kalnuose buvo šaltoka, bet labai gražu.

Slovakijoje tarp mokytojų pasvaliečiai sutiko ir Airijoje gyvenančią lietuvaitę Augustę.

Mūsų keliautojai džiaugėsi, kaip buvo gera važiuoti su jaunu, kultūringu, maloniai bendraujančiu vairuotoju. Dvidešimties vietų autobusas buvo užsakytas iš Pakruojo. Tik kiek nepatogus ilgakojams keleiviams.

Dauguma keliautojų tokią išvyką, ko gero, norėtų pakartoti ir kitą vasarą.

– Mokslo metai jau bus pratęsti iki birželio 21-osios. Tad ar mus išleis mokyklų vadovai. Yra toks minusiukas, jog važiuojame savo atostogų sąskaita, – išsitaria anglų kalbos mokytoja Gitana Kvedarienė.

Ir stovyklos organizatoriai kitąmet ją norėtų išplėsti per dvi šalis – nuo Slovakijos iki Kroatijos.

Šią kelionę iš dalies apmoka Europos Sąjunga, tačiau savo lėšomis turi prisidėti ir patys tarptautinės stovyklos dalyviai.

Per ketverius metus šioje stovykloje Slovakijoje pabuvo daugiau nei šešiasdešimt mūsų rajono mokinių. Kai kurie net ne vieną kartą.

Anglų kalbos mokytoja Audronė Barančiukienė yra pasakojusi, kaip prieš kelerius metus įsitraukė į šį kelionių savotišką maratoną:

– Viso šio projekto iniciatorius ir organizatorius – Romanas iš Lenkijos. Elektroniniu paštu iš jo gavau laišką, siūlantį dalyvauti bendroje tarptautinėje stovykloje. O savo kontaktus paliekam per įvairius seminarus. Projektas vadinasi „Tarptautinis kaimas“, nes į vieną vietą suvažiuoja daugelio šalių jaunimas. Taigi taip suteikiama daugiau gali mybių bendrauti angliškai, pažinti vieniems kitų kultūrą, papročius ir įpročius, skirtingas tradicijas ir net charakterius.

Ši stovykla išpopuliarėjo ir mūsų krašte. Mokytoja Audronė Barančiukienė prisiminė paskutinę dieną prieš kelionę skambutį iš Kupiškio:

– Kupiškėnai klausė, ar negalima kartu važiuoti…