Aktualijos | 10 MIN.

Tarptautinė darbo diena: ar lietuviams šiemet yra ką švęsti?

Reporteris Ugnė
2018 m. gegužės 1 d. 08:48
hand-2722103-1280.jpg

Minint Tarptautinę darbininkų dieną, kasmet daugelį dirbančiųjų užplūsta mintys - negi tikrai yra ką švęsti? Pagal šiemet ekonomistų ir statistikos specialistų pateiktus duomenimis bei įžvalgas, galima įvertinti pagrindines atlyginimų, darbo rinkos ir našumo tendencijas.

Ekspertų vertinimais, anksčiau Lietuvos ekonomiką prastais rodikliais stekenęs darbo našumas pastebimai didėja, atlyginimai auga. Tačiau vis didesniu iššūkiu Lietuvai tampa darbo jėgos trūkumas, o viešasis sektorius, kaip ir seniau, dėl stagnacijos ekonomine prasme traukia šalį žemyn.

Nuo sausio pirmosios minimali mėnesio alga (MMA) nuo 380 eurų padidėjo iki 400 eurų. Tuo pačiu nuo 34,2 euro iki 36 eurų per mėnesį padidėjo savarankiškai dirbančiųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokų fiksuoto dydžio įmoka.

Šiemet įvestos ir „Sodros“ įmokų „grindys“, dėl kurių, išskyrus kelias išimtis, darbdaviai turi mokėti minimalias įmokas ir už tuos darbuotojus, kurių algos nesiekia MMA, nepriklausomai nuo etato dydžio.

Kovo pabaigoje „Sodra“ paskelbė, kad tai lėmė, jog daugiau žmonių turės galimybių gauti didesnes pensijas ateityje.

„Sodros“ duomenimis, sausį gavusiųjų mažesnę nei minimalią algą buvo 131 tūkstantis. Iš jų minimalių socialinio draudimo įmokų reikalavimas buvo taikomas 73 tūkst. darbuotojų.

Darbdaviai iš viso primokėjo įmokų už 39 tūkstančius visą mėnesį dirbusių darbuotojų ir už 6 tūkst. ne visą mėnesį dirbusių žmonių. Vidutinė socialinio draudimo priemoka už vieną žmogų - šiek tiek daugiau nei 50 eurų.

To, anot „Sodros“ užtenka, kad žmogus turėtų tiek stažo, kiek mėnesių dirbo, o tai svarbu galvojant apie pensiją. Pernai 25 proc. asmenų, kuriems skirtos senatvės pensijos, neturėjo būtinojo stažo, o vidutinė jiems skirta pensija - 162 eurai. Tai perpus mažiau nei vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą.

Tiesa, kitas galimas naujųjų „grindų“ efektas tai, jog sausį atleistų žmonių, kurie iki tol uždirbo itin mažą algą, buvo maždaug 1,5 tūkst. daugiau negu prieš metus.

Vidutinio darbo užmokesčio pokyčio pirmojo šių metų ketvirčio duomenų dar nėra, bet pernai jis augo 8,2 proc. SEB banko ekonomikos analitikai prognozuoja, kad vidutinė mėnesio alga šiemet didės 7 proc., o tam įtaką darys ne tik išliksiantis ekonomikos augimas ir darbuotojų trūkumas, bet ir 20 eurų padidėjusi MMA.

Didesnių pokyčių ekonomikos analitikai tikėtųsi, nors sunkiai viliasi, viešajame sektoriuje, kurio situaciją vadina itin stagnavusia.

Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad jau penkerius metus iš eilės stebima, jog atlyginimai privačiame sektoriuje vidutiniškai auga beveik 2 procentiniais punktais sparčiau nei valstybiniame.

Pasak analitikės, atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų didėja, ir viešasis sektorius, kaip darbdavys, praranda patrauklumą ne tik dabartinėmis darbo rinkos realijomis, bet ir atgraso nuo pasirinkimo dirbti viešajame sektoriuje ateities kartas.

„Taip devalvuojasi mokytojų, gydytojų, policijos, ugniagesių ir panašios profesijos, kurios yra kertiniai akmenys stabilios ir tvarios valstybės pamatuose. Ypač jautrios yra švietimo ir sveikatos apsaugos sritys, nes jų specialistai dažniausiai šviesūs, užsienio kalbų mokantys žmonės, nesunkiai randa alternatyvas jei ne Lietuvos privačiame sektoriuje, tai emigruodami“, - balandį išplatintame pranešime rašė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, norint išspręsti šią padėtį, būtina ieškoti vidinių išteklių, kuriais galimas būtų valstybinės įmonės, valstybės valdomas nekilnojamasis turtas, valstybės valdymo aparato ir viešojo sektoriaus struktūrų efektyvumo kėlimas.

„Biurokratinis aparatas turi įgimtą ydą - plėstis ir kerotis. Čia nėra savireguliacijos motyvo, kurį, pavyzdžiui, versle lemia vienas pagrindinių tikslų - pelno siekimas. Taigi, funkcijų ir etatų didėjimas užprogramuotas reiškinio koncepcijoje. Kalbant apie viešąsias paslaugas, efektyvinimui erdvės tikriausiai taipogi yra nemažai“, - komentavo analitikė.

SEB banko surinktais duomenimis, savivaldybei ar valstybei pavaldi įstaiga yra didžiausias darbdavys trečdalyje Lietuvos savivaldybių.

„Šios savivaldybės yra labai priklausomos nuo to, kaip surenkamos valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos, ir kokia apskritai yra centrinės valdžios sveikatos pasaugos, švietimo, kultūros politika. Mažėjantis gyventojų skaičius tokiose mažiausiai verslui patraukliose savivaldybėse lemia, kad ir toliau veikiausiai mažės ne privačiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičius ir tuštės mokyklos, darželiai, ligoninės, mažės viešų paslaugų, o tai tik dar labiau didins tų regionų atskirtį“, - teigiama banko ekspertų analizėje.

Darbo našumo srityje tendencijos nevienareikšmės.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas yra teigęs, kad Lietuvoje darbo našumas (pašalinus kainų pokyčio įtaką) praėjusiais metais ūgtelėjo 6,7 proc. - sparčiausiai Europos Sąjungoje. Savo balandžio komentare jis rašė, kad tai ypač gera naujiena, turint omenyje, kad mūsų rezultatas 2015 ir 2016 metais buvo prasčiausias po Graikijos - darbo našumas buvo smukęs atitinkamai 0,7 ir 1 proc.

Tačiau Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas balandį pabrėžė, kad siekiant, jog Lietuvos gyventojų pajamos ir toliau didėtų bei artėtų prie pažangiausių šalių vidurkio, našumo augimą būtina spartinti. Pasak V. Vasiliausko, jis pastaraisiais metais augo lėčiau nei darbo jėgos sąnaudos ir, jei tokia tendencija užsitęstų, galimybių didinti pajamas sumažėtų.

„Šiemet darbo našumas didės šiek tiek lėčiau negu pernai, bet augimas bus vienas iš didesnių ES dėl augsiančios ekonomikos, skatinamos didesnių investicijų, bei mažėjančio užimtųjų skaičiaus.

Vis dėlto nusiraminti negalima - darbo našumas Lietuvoje 2017 m. augo lėčiau negu didėjo darbo jėgos sąnaudos ir tik Rumunija, Bulgarija bei Vengrija pasirodė dar prasčiau, tad Lietuvos konkurencingumas eksporto rinkose, palyginti su dauguma ES šalių, prastėjo“, - perspėjo ir T. Povilauskas.

Šalies ataskaitą „Lietuva 2018“ parengusi Europos Komisija (EK) akcentavo, kad Lietuvoje darbo našumas yra mažinamas prastų sveikatos priežiūros rezultatų.

„Dėl prastų sveikatos rodiklių finansinės ir socialinės sąnaudos tebėra didelės. Padėtį dar blogina žemas investicijų į sveikatos priežiūros sektorių lygi ir lėtas reformų tempas“, - perspėjo EK ekspertai.

Darbo rinkoje ekonomistai prognozuoja, kad, jeigu ekonominė padėtis išliks palanki, daugiau įmonių sieks didinti, o ne mažinti darbuotojų skaičių.

Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis pernai sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 proc. Balandžio 1 d. duomenimis, Darbo biržoje registruoti neturintys darbo asmenys sudarė 9,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Skirtumas tarp statistikų, anot SEB analitikų, galimai atsiranda, nes daugėja gyventojų, kurie registruojasi Darbo biržoje norėdami būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, tačiau intensyviai darbo neieško. Statistikos departamento apklausų metodu atliekamame tyrime tokie gyventojai nelaikomi bedarbiais.

„Nedarbas šalyje mažėja, bet dar nėra toks mažas, koks buvo 2006-2008 m.“, - balandį atliktoje makroekonomikos apžvalgoje teigė SEB analitikai.

Pasak jų, didesnį nedarbo lygio mažėjimą stabdo išliekantis daug didesnis priešpensinio amžiaus žmonių nedarbas ir nedarbas kaime, kur sparčiai mažėja žmonių.

Lietuvos ekonomikos būklę vertinę EK ekspertai teigė, kad Lietuvos užimtumo lygis viršija ES vidurkį. Vis dėlto jie perspėjo, jog užimtumas dėl mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus per ateinančius kelerius metus sumažės.

Daugelis verslo atstovų pastaruoju metu pabrėžia darbo jėgos trūkumą.

Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje didėja, o kovą jis buvo didžiausias nuo 2008 metų. Kaip teigia SEB analitikai, viena vertus, nemažai įmonių nori teikti daugiau paslaugų ar didinti gamybą, bet neranda reikiamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Kita vertus, daugelis įmonių ieško darbuotojų, kuriems siūloma arba per maža alga, arba pats darbas nepatrauklus, ir bedarbiai verčiau nedirba ar užsidirba neoficialiai. Analitikai pateikia pavyzdį, kad per metus Lietuvoje daugiausia - beveik 14-a tūkstančių - padaugėjo krovininio transporto darbuotojų, tačiau didžiausia dalis naujų vairuotojų yra ne Lietuvos piliečiai, nes atrasti mūsų šalyje norinčių vairuoti vilkiką tarptautiniais reisais tampa sudėtinga.

Banko analitikų teigimu, žmones perkvalifikuoti ar motyvuoti neišeiti iš darbo rinkos per anksti yra sudėtingas procesas. Jų siūlymu, reikėtų skirti daugiau dėmesio ir paskatų gyventojų naujiems ir darbo rinkoje reikalingiems įgūdžiams kelti, aktyviau dirbti su darbo netekusiais asmenimis, norint juos įtraukti į darbo rinką.

„Valdžia ir verslas taip pat turėtų labiau bendradarbiauti didinant ekonominį aktyvumą didžiausio nedarbo regionuose. Aktyviau bendrauti turėtume ir su emigravusiais tautiečiais, siekdami juos prisivilioti atgal“, - teigia analitikai.

LB vadovo V. Vasiliausko teigimu, senėjant Lietuvos visuomenei ir išliekant aktualiai emigracijos problemai, darbo jėgos trūkumas bus vis labiau jaučiamas. V. Vasiliauskas yra sakęs, kad jei nebus esminių pokyčių valstybės politikoje, darbo jėga kasmet reikšmingai mažės.

Lietuvos pramoninkų konfederacija, balandį pateikusi Vyriausybei siūlymus, kaip gerinti verslo sąlygas, teigia, kad darbuotojų trūkumas ir mažėjantis produktyvumas yra viena didžiausių grėsmių įmonių plėtrai. Konfederacija primygtinai ragina Vyriausybę liberalizuoti migracijos politiką, kad į Lietuvą būtų lengviau pritraukti darbuotojų. Vyriausybė sako, kad migracijos politika bus patobulinta, tačiau nežada atlaisvinti kelio nekvalifikuotų žmonių iš trečiųjų šalių srautui.

„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų.

„Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja - tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną“, - savo komentare rašė „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

SEB analitikai prognozuoja, kad, daugelyje ekonomikos sektorių vyraujant darbo jėgos deficitui, prognozuojamas vidutinis nedarbo lygis šiemet bus 6,7, tai yra mažesnis, nei prognozuota anksčiau (7 proc.). 2019 m. ši prognozė nuo 6,8 proc. sumažinta iki 6,5 proc.

EK analitikai taip pat įspėjo Lietuvą, kad darbo jėgos trūkumas veria susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu.

„Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tampa vis didesniu iššūkiu įtampos darbo rinkoje sąlygomis. Aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų bei įsidarbinimo galimybių skirtumas yra didelis ir toliau didėja“, - teigiama EK ataskaitoje.

Gegužės pirmąją minima Tarptautinė darbininkų diena. Šios dienos ištakos siekia 1886 m, kai darbininkai Čikagoje (JAV) surengė demonstraciją, reikalaudami 8 valandų darbo dienos. Dabar ši diena minima visame pasaulyje. Lietuvoje gegužės pirmoji yra nedarbo diena.

ELTA


Lietuva
Nuo sausio – didesnis minimalus darbo užmokestis
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi minimalus darbo užmokestis. Nuo šios datos minimalusis valandinis atlygis (MVA) negalės būti mažesnis nei 7,05 Eur, o minimalioji mėnesinė alga (MMA) sieks 1 153 Eur. Svarbu pažymėti, kad tai yra bruto darbo užmokestis, t. y. neatskaičius mokesčių, todėl darbuotojo faktiškai gaunamas darbo užmokestis „į rankas“ gali skirtis priklausomai nuo mokamų mokesčių dydžio, taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, mokesčių lengvatų ir kitų individualių aplinkybių.
Aktualijos | 5 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Jau rytoj, gruodžio 31 d., 23.30 val. Prisikėlimo aikštėje vyks naujametės dūzgės, kuriose gerą nuotaiką dovanos DJ David Les.
Laisvalaikis | 2 MIN.
0
Naujametė laida „(Ne) paprasti Naujieji su LNK“ šiemet žiūrovams pasiūlys ne tik šventinį šou, bet ir netikėtą televizijos dramą, kurioje pagrindinį vaidmenį atliks Tadas Kanapeckas, geriau žinomas kaip Varkė Labdarkė.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Išvaizda dažnai siejama su pajamomis, tačiau tikrasis stilius veikia pagal visiškai kitus dėsnius. Jis nepriklauso nuo prekės ženklų ar kainų etikečių – jį formuoja skonis, savęs pateikimas ir gebėjimas sukurti darnų, išraiškingą įvaizdį net iš paprastų detalių. Vieni žmonės atrodo prabangiai vilkėdami net ir nebrangius masinės rinkos drabužius, o kiti pasimeta dizainerių kūriniuose. Astrologai įsitikinę, kad priežastis slypi asmenybėje – jie įvardijo keturis Zodiako ženklus, kurie, regis, gimsta su vidiniu stiliaus jausmu. Šie žmonės geba iš minimumo išgauti maksimumą ir kasdienį gyvenimą paversti miniatiūriniu podiumu.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Estijos žvalgybos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija šiuo metu neketina pulti Baltijos valstybių ar NATO, pateikdamas nuosaikų vertinimą, kuris smarkiai kontrastuoja su kitų Vakarų pareigūnų neseniai išsakytais įspėjimais apie artėjančią Rusijos grėsmę.
Pasaulis | 4 MIN.
5


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi minimalus darbo užmokestis. Nuo šios datos minimalusis valandinis atlygis (MVA) negalės būti mažesnis nei 7,05 Eur, o minimalioji mėnesinė alga (MMA) sieks 1 153 Eur. Svarbu pažymėti, kad tai yra bruto darbo užmokestis, t. y. neatskaičius mokesčių, todėl darbuotojo faktiškai gaunamas darbo užmokestis „į rankas“ gali skirtis priklausomai nuo mokamų mokesčių dydžio, taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, mokesčių lengvatų ir kitų individualių aplinkybių.
Lietuva | 5 MIN.
0
„Pasirodė ožiukai“ – frazė, kuri neretai pasigirsta susidūrus su vaiko prasta nuotaika ir suirzimu. Priežasčių dėl ko vaikas gali stipriai suirzti – gausu. Tai gali būti alkis, fizinis ar emocinis nuovargis, ar užgaidos dėl žaislo. Tad suprasti ir nuraminti vaiką tėvams gali būti iššūkis. Pasak vaiko teisių gynėjos Ievos Lukošaitienės, raktas į sėkmę tokiose situacijose – kantrybė ir supratingumas.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Estijos žvalgybos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija šiuo metu neketina pulti Baltijos valstybių ar NATO, pateikdamas nuosaikų vertinimą, kuris smarkiai kontrastuoja su kitų Vakarų pareigūnų neseniai išsakytais įspėjimais apie artėjančią Rusijos grėsmę.
Pasaulis | 4 MIN.
5
Sirijos valdžia antradienį įvedė komendanto valandą Latakijos uostamiestyje po išpuolių, įvykdytų dieną prieš tai daugiausia alavitų gyvenamuose rajonuose.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Radviliškyje naktį ugniagesiams teko gesinti atvira liepsna degusį individualų gyvenamąjį namą priestatu.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Į policiją kreipėsi nuo sukčių nukentėjusi šiaulietė, kuri nurodė praradusi pinigus, kai paspaudė gautą nuorodą telefone.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Rytoj, gruodžio 31 d., numatomi eismo pokyčiai Šiaulių miesto centre.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Šiauliuose per šventines dienas į ligoninę dėl gripo kreipėsi daugiau nei šimtas vaikų. Tokią informaciją pateikė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai.
Sveikata | 2 MIN.
0
Onkologinė liga – tai ne tik medicininė diagnozė, bet ir gilūs emociniai, psichologiniai bei socialiniai išgyvenimai, paliečiantys visą žmogaus gyvenimą. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, onkologinių ligonių asociacija „Radvilė“ įgyvendino projektą „Širdžių bendrystė: vilties, stiprybės ir artumo kelionė“, skirtą onkologinių pacientų bendruomenės narių sutelktumui, tarpusavio ryšio stiprinimui bei psichologinės sveikatos gerinimui.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
2026 m. sausio 12 d., pirmadienį, Šiauliuose prasidės Sausio 13-osios minėjimo renginiai, skirti Laisvės gynėjų dienos 35-mečiui atminti. 17.30 val. Prisikėlimo aikštėje vyks Laisvės gynėjų dienos renginys, kurio metu bus uždegti atminimo laužai, o 18.00 val. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3) bus aukojamos šv. Mišios už žuvusius laisvės gynėjus. Šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami drauge prisiminti ir pagerbti 1991 m. sausio 13-ąją Lietuvos laisvę gynusius žmones – jų pasiaukojimas tapo mūsų valstybės pamatu.
Kultūra | 5 MIN.
0
Nors iš pirmo žvilgsnio ši „Moterims 45+“ laidos tema tiek netipinė, ilgiau pasvarsčius, ji puikiai atspindi žmogaus gyvenimo ciklą. Nuo gimimo esame lydimi žmonių, dažniausiai tėvų, apsupti jų rūpesčio ir pagalbos. Antroje gyvenimo pusėje, norisi to ar ne, dažnai tos pagalbos ir vėl prireikia. Ir dažnai ši, rūpesčio, atjautos ir empatijos reikalaujanti pareiga gula ant moters pečių.
Sveikata | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Lietuva
Gyvenimas atvedė į Šiaulius
Veidai | 3 MIN.
0
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Naujametė laida „(Ne) paprasti Naujieji su LNK“ šiemet žiūrovams pasiūlys ne tik šventinį šou, bet ir netikėtą televizijos dramą, kurioje pagrindinį vaidmenį atliks Tadas Kanapeckas, geriau žinomas kaip Varkė Labdarkė.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Horoskopai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Horoskopai | 2 MIN.
0
Gruodžio trisdešimtoji – 364-oji metų diena (antroji 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 2 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Nesvarbu, ar Naujuosius metus sutiksite būryje draugų, ar jaukiai leisite vakarą šeimoje, ant stalo norėsis šio to ypatingo. Apsunkinti skrandžio po sočių Kalėdų taip pat nesinori, tad žuvis ir jūros gėrybės – vieni populiariausių pasirinkimų Naujųjų metų vaišėms, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Tokie patiekalai ne tik puošia stalą, bet ir pasižymi nepaprastu skoniu. Ir nors krevečių ar tartarų dažniausiai skanaujame restoranuose, šiuos išskirtinio skonio patiekalus greitai bei nebrangiai pasigaminsite namuose.
Virtuvė | 7 MIN.
0
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0