Tarptautinė darbo diena: ar lietuviams šiemet yra ką švęsti?

Minint Tarptautinę darbininkų dieną, kasmet daugelį dirbančiųjų užplūsta mintys - negi tikrai yra ką švęsti? Pagal šiemet ekonomistų ir statistikos specialistų pateiktus duomenimis bei įžvalgas, galima įvertinti pagrindines atlyginimų, darbo rinkos ir našumo tendencijas.

Ekspertų vertinimais, anksčiau Lietuvos ekonomiką prastais rodikliais stekenęs darbo našumas pastebimai didėja, atlyginimai auga. Tačiau vis didesniu iššūkiu Lietuvai tampa darbo jėgos trūkumas, o viešasis sektorius, kaip ir seniau, dėl stagnacijos ekonomine prasme traukia šalį žemyn.

Nuo sausio pirmosios minimali mėnesio alga (MMA) nuo 380 eurų padidėjo iki 400 eurų. Tuo pačiu nuo 34,2 euro iki 36 eurų per mėnesį padidėjo savarankiškai dirbančiųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokų fiksuoto dydžio įmoka.

Šiemet įvestos ir „Sodros“ įmokų „grindys“, dėl kurių, išskyrus kelias išimtis, darbdaviai turi mokėti minimalias įmokas ir už tuos darbuotojus, kurių algos nesiekia MMA, nepriklausomai nuo etato dydžio.

Kovo pabaigoje „Sodra“ paskelbė, kad tai lėmė, jog daugiau žmonių turės galimybių gauti didesnes pensijas ateityje.

„Sodros“ duomenimis, sausį gavusiųjų mažesnę nei minimalią algą buvo 131 tūkstantis. Iš jų minimalių socialinio draudimo įmokų reikalavimas buvo taikomas 73 tūkst. darbuotojų.

Darbdaviai iš viso primokėjo įmokų už 39 tūkstančius visą mėnesį dirbusių darbuotojų ir už 6 tūkst. ne visą mėnesį dirbusių žmonių. Vidutinė socialinio draudimo priemoka už vieną žmogų - šiek tiek daugiau nei 50 eurų.

To, anot „Sodros“ užtenka, kad žmogus turėtų tiek stažo, kiek mėnesių dirbo, o tai svarbu galvojant apie pensiją. Pernai 25 proc. asmenų, kuriems skirtos senatvės pensijos, neturėjo būtinojo stažo, o vidutinė jiems skirta pensija - 162 eurai. Tai perpus mažiau nei vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą.

Tiesa, kitas galimas naujųjų „grindų“ efektas tai, jog sausį atleistų žmonių, kurie iki tol uždirbo itin mažą algą, buvo maždaug 1,5 tūkst. daugiau negu prieš metus.

Vidutinio darbo užmokesčio pokyčio pirmojo šių metų ketvirčio duomenų dar nėra, bet pernai jis augo 8,2 proc. SEB banko ekonomikos analitikai prognozuoja, kad vidutinė mėnesio alga šiemet didės 7 proc., o tam įtaką darys ne tik išliksiantis ekonomikos augimas ir darbuotojų trūkumas, bet ir 20 eurų padidėjusi MMA.

Didesnių pokyčių ekonomikos analitikai tikėtųsi, nors sunkiai viliasi, viešajame sektoriuje, kurio situaciją vadina itin stagnavusia.

Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad jau penkerius metus iš eilės stebima, jog atlyginimai privačiame sektoriuje vidutiniškai auga beveik 2 procentiniais punktais sparčiau nei valstybiniame.

Pasak analitikės, atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų didėja, ir viešasis sektorius, kaip darbdavys, praranda patrauklumą ne tik dabartinėmis darbo rinkos realijomis, bet ir atgraso nuo pasirinkimo dirbti viešajame sektoriuje ateities kartas.

„Taip devalvuojasi mokytojų, gydytojų, policijos, ugniagesių ir panašios profesijos, kurios yra kertiniai akmenys stabilios ir tvarios valstybės pamatuose. Ypač jautrios yra švietimo ir sveikatos apsaugos sritys, nes jų specialistai dažniausiai šviesūs, užsienio kalbų mokantys žmonės, nesunkiai randa alternatyvas jei ne Lietuvos privačiame sektoriuje, tai emigruodami“, - balandį išplatintame pranešime rašė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, norint išspręsti šią padėtį, būtina ieškoti vidinių išteklių, kuriais galimas būtų valstybinės įmonės, valstybės valdomas nekilnojamasis turtas, valstybės valdymo aparato ir viešojo sektoriaus struktūrų efektyvumo kėlimas.

„Biurokratinis aparatas turi įgimtą ydą - plėstis ir kerotis. Čia nėra savireguliacijos motyvo, kurį, pavyzdžiui, versle lemia vienas pagrindinių tikslų - pelno siekimas. Taigi, funkcijų ir etatų didėjimas užprogramuotas reiškinio koncepcijoje. Kalbant apie viešąsias paslaugas, efektyvinimui erdvės tikriausiai taipogi yra nemažai“, - komentavo analitikė.

SEB banko surinktais duomenimis, savivaldybei ar valstybei pavaldi įstaiga yra didžiausias darbdavys trečdalyje Lietuvos savivaldybių.

„Šios savivaldybės yra labai priklausomos nuo to, kaip surenkamos valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos, ir kokia apskritai yra centrinės valdžios sveikatos pasaugos, švietimo, kultūros politika. Mažėjantis gyventojų skaičius tokiose mažiausiai verslui patraukliose savivaldybėse lemia, kad ir toliau veikiausiai mažės ne privačiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičius ir tuštės mokyklos, darželiai, ligoninės, mažės viešų paslaugų, o tai tik dar labiau didins tų regionų atskirtį“, - teigiama banko ekspertų analizėje.

Darbo našumo srityje tendencijos nevienareikšmės.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas yra teigęs, kad Lietuvoje darbo našumas (pašalinus kainų pokyčio įtaką) praėjusiais metais ūgtelėjo 6,7 proc. - sparčiausiai Europos Sąjungoje. Savo balandžio komentare jis rašė, kad tai ypač gera naujiena, turint omenyje, kad mūsų rezultatas 2015 ir 2016 metais buvo prasčiausias po Graikijos - darbo našumas buvo smukęs atitinkamai 0,7 ir 1 proc.

Tačiau Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas balandį pabrėžė, kad siekiant, jog Lietuvos gyventojų pajamos ir toliau didėtų bei artėtų prie pažangiausių šalių vidurkio, našumo augimą būtina spartinti. Pasak V. Vasiliausko, jis pastaraisiais metais augo lėčiau nei darbo jėgos sąnaudos ir, jei tokia tendencija užsitęstų, galimybių didinti pajamas sumažėtų.

„Šiemet darbo našumas didės šiek tiek lėčiau negu pernai, bet augimas bus vienas iš didesnių ES dėl augsiančios ekonomikos, skatinamos didesnių investicijų, bei mažėjančio užimtųjų skaičiaus.

Vis dėlto nusiraminti negalima - darbo našumas Lietuvoje 2017 m. augo lėčiau negu didėjo darbo jėgos sąnaudos ir tik Rumunija, Bulgarija bei Vengrija pasirodė dar prasčiau, tad Lietuvos konkurencingumas eksporto rinkose, palyginti su dauguma ES šalių, prastėjo“, - perspėjo ir T. Povilauskas.

Šalies ataskaitą „Lietuva 2018“ parengusi Europos Komisija (EK) akcentavo, kad Lietuvoje darbo našumas yra mažinamas prastų sveikatos priežiūros rezultatų.

„Dėl prastų sveikatos rodiklių finansinės ir socialinės sąnaudos tebėra didelės. Padėtį dar blogina žemas investicijų į sveikatos priežiūros sektorių lygi ir lėtas reformų tempas“, - perspėjo EK ekspertai.

Darbo rinkoje ekonomistai prognozuoja, kad, jeigu ekonominė padėtis išliks palanki, daugiau įmonių sieks didinti, o ne mažinti darbuotojų skaičių.

Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis pernai sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 proc. Balandžio 1 d. duomenimis, Darbo biržoje registruoti neturintys darbo asmenys sudarė 9,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Skirtumas tarp statistikų, anot SEB analitikų, galimai atsiranda, nes daugėja gyventojų, kurie registruojasi Darbo biržoje norėdami būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, tačiau intensyviai darbo neieško. Statistikos departamento apklausų metodu atliekamame tyrime tokie gyventojai nelaikomi bedarbiais.

„Nedarbas šalyje mažėja, bet dar nėra toks mažas, koks buvo 2006-2008 m.“, - balandį atliktoje makroekonomikos apžvalgoje teigė SEB analitikai.

Pasak jų, didesnį nedarbo lygio mažėjimą stabdo išliekantis daug didesnis priešpensinio amžiaus žmonių nedarbas ir nedarbas kaime, kur sparčiai mažėja žmonių.

Lietuvos ekonomikos būklę vertinę EK ekspertai teigė, kad Lietuvos užimtumo lygis viršija ES vidurkį. Vis dėlto jie perspėjo, jog užimtumas dėl mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus per ateinančius kelerius metus sumažės.

Daugelis verslo atstovų pastaruoju metu pabrėžia darbo jėgos trūkumą.

Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje didėja, o kovą jis buvo didžiausias nuo 2008 metų. Kaip teigia SEB analitikai, viena vertus, nemažai įmonių nori teikti daugiau paslaugų ar didinti gamybą, bet neranda reikiamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Kita vertus, daugelis įmonių ieško darbuotojų, kuriems siūloma arba per maža alga, arba pats darbas nepatrauklus, ir bedarbiai verčiau nedirba ar užsidirba neoficialiai. Analitikai pateikia pavyzdį, kad per metus Lietuvoje daugiausia - beveik 14-a tūkstančių - padaugėjo krovininio transporto darbuotojų, tačiau didžiausia dalis naujų vairuotojų yra ne Lietuvos piliečiai, nes atrasti mūsų šalyje norinčių vairuoti vilkiką tarptautiniais reisais tampa sudėtinga.

Banko analitikų teigimu, žmones perkvalifikuoti ar motyvuoti neišeiti iš darbo rinkos per anksti yra sudėtingas procesas. Jų siūlymu, reikėtų skirti daugiau dėmesio ir paskatų gyventojų naujiems ir darbo rinkoje reikalingiems įgūdžiams kelti, aktyviau dirbti su darbo netekusiais asmenimis, norint juos įtraukti į darbo rinką.

„Valdžia ir verslas taip pat turėtų labiau bendradarbiauti didinant ekonominį aktyvumą didžiausio nedarbo regionuose. Aktyviau bendrauti turėtume ir su emigravusiais tautiečiais, siekdami juos prisivilioti atgal“, - teigia analitikai.

LB vadovo V. Vasiliausko teigimu, senėjant Lietuvos visuomenei ir išliekant aktualiai emigracijos problemai, darbo jėgos trūkumas bus vis labiau jaučiamas. V. Vasiliauskas yra sakęs, kad jei nebus esminių pokyčių valstybės politikoje, darbo jėga kasmet reikšmingai mažės.

Lietuvos pramoninkų konfederacija, balandį pateikusi Vyriausybei siūlymus, kaip gerinti verslo sąlygas, teigia, kad darbuotojų trūkumas ir mažėjantis produktyvumas yra viena didžiausių grėsmių įmonių plėtrai. Konfederacija primygtinai ragina Vyriausybę liberalizuoti migracijos politiką, kad į Lietuvą būtų lengviau pritraukti darbuotojų. Vyriausybė sako, kad migracijos politika bus patobulinta, tačiau nežada atlaisvinti kelio nekvalifikuotų žmonių iš trečiųjų šalių srautui.

„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų.

„Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja - tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną“, - savo komentare rašė „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

SEB analitikai prognozuoja, kad, daugelyje ekonomikos sektorių vyraujant darbo jėgos deficitui, prognozuojamas vidutinis nedarbo lygis šiemet bus 6,7, tai yra mažesnis, nei prognozuota anksčiau (7 proc.). 2019 m. ši prognozė nuo 6,8 proc. sumažinta iki 6,5 proc.

EK analitikai taip pat įspėjo Lietuvą, kad darbo jėgos trūkumas veria susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu.

„Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tampa vis didesniu iššūkiu įtampos darbo rinkoje sąlygomis. Aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų bei įsidarbinimo galimybių skirtumas yra didelis ir toliau didėja“, - teigiama EK ataskaitoje.

Gegužės pirmąją minima Tarptautinė darbininkų diena. Šios dienos ištakos siekia 1886 m, kai darbininkai Čikagoje (JAV) surengė demonstraciją, reikalaudami 8 valandų darbo dienos. Dabar ši diena minima visame pasaulyje. Lietuvoje gegužės pirmoji yra nedarbo diena.

ELTA