REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Rinkimai 20232023 m. Kovo 5 d. 22:48

Tarpiniai rezultatai: rinkimuose pirmauja socialdemokratai, „valstiečiai“, konservatoriai

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Ignas JačauskasŠaltinis: BNS


260790

Suskaičiavus beveik pusės apylinkių balsus, savivaldos tarybų rinkimuose pirmauja socialdemokratai, „valstiečiai“ ir konservatoriai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 935-iose apylinkėse iš 1927-ių, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinko 23,41 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tarpiniais duomenimis, turi 14,54 proc., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11,93 proc. rinkėjų palaikymą.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kol kas surinko 8,41 proc. rinkėjų balsų, Liberalų sąjūdis – 7,99 procento.

Visi savivaldybėse išsikėlę rinkimų komitetai kol kas gavo 7,49 proc. balsų.

Darbo partija sulaukė 5,68 proc. rinkėjų palaikymo, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 5,68 proc., Lietuvos regionų partija turi 4,15 proc. balsų.

Rinkimų kodeksas nustato, kad kandidatų sąrašas gali gauti mandatų savivaldybės taryboje, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, koalicija – ne mažiau kaip 6 proc. balsų.

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.

Per praėjusius savivaldos rinkimus 2019 metais daugiausiai rinkėjų balsų per skirtingas savivaldybės gavo tuo metu visuomeniniais vadinęsi rinkimų komitetai – 26,76 procento.

Iš partijų pirmavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 16,05 proc. rinkėjų balsų, antra buvo Lietuvos socialdemokratų partija su 13,24 proc. balsų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 11,16 proc., Liberalų sąjūdis – 5,9 proc., Darbo partija – 5,09 proc. balsų.

Į antrąjį turą daugiausiai tuomet pateko socialdemokratų kandidatų į merus – 27. Į antrąjį turą taip pat išrinkti 23 konservatoriai, taip pat 23 visuomeninių rinkimų komitetų atstovai, 15 „valstiečių“, 12 Liberalų sąjūdžio atstovų, šeši „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatai.

Tuometinė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), šiuose rinkimuose – partija „Laisvė ir teisingumas“, į antrąjį turą pateko penkiose savivaldybėse, Darbo partijos kandidatai – dviejose, Lietuvos socialdemokratų darbo partija (dabartinė Lietuvos regionų partija) antrajame ture turėjo vieną kandidatą.

Trys kandidatai antrajame ture varžėsi nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso, po vieną kandidatą pateko nuo Lietuvos centro partijos, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos bei vienas išsikėlęs savarankiškai kandidatas.

Iš viso partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai 2019-ųjų rinkimuose pasidalino 1442 mandatus be merų, o su merais – 1502 mandatus.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA