Tarp Vengrijos ir Lenkijos kilo diplomatinis konfliktas dėl skirtingų požiūrių į Rusiją

Tarp Lenkijos ir Vengrijos kilo diplomatinis konfliktas, kuris atskleidė didelę įtampą Europoje dėl to, kaip elgtis su Rusija, tęsiančiai plataus masto karą Ukrainoje.

Lenkija, kaip ir Vokietija, Prancūzija bei dauguma kitų Europos valstybių, yra tvirta Ukrainos sąjungininkė, o Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tebepalaiko šiltus santykius su Kremliumi.

Lenkijos vyriausybė atvirai kritikavo Vengriją dėl jos pozicijos. Savaitgalį V. Orbanui užsipuolus Lenkiją, Varšuva ir Budapeštas apsikeitė kaltinimais.

„Lenkai vykdo labiausiai šventeivišką ir veidmainišką politiką visoje Europoje. Jie mums dėsto moralę, kritikuoja mus už ekonominius santykius su Rusija, bet tuo pat metu jie su rusais daro verslą, netiesiogiai perka naftą ir su ja valdo Lenkijos ekonomiką“, – sakė V. Orbanas šį savaitgalį viešėdamas Rumunijoje.

Savo kalboje vengrų lyderis pasmerkė, kaip jis pavadino, neteisingą Europos Sąjungos, visų Vakarų ir Lenkijos vyriausybės politiką Rusijos atžvilgiu.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis (Vladislavas Teofilis Bartoševskis) sekmadienį paneigė tokį kaltinimą ir atrėžė: „Mes neturime reikalų su Rusija, priešingai nei ministras pirmininkas V. Orbanas, kuris yra tarptautinės visuomenės – tiek Europos Sąjungos, tiek NATO – paraštėse.“

„Visada galite pasitraukti“

Vengrija užsitraukė Europos Sąjungos pyktį dėl neseniai V. Orbano surengtų vizitų Rusijoje ir Kinijoje su, jo teigimu, „taikos misija“.

Vengrijos ministras pirmininkas taip pat bandė blokuoti ES biudžetą ir pagalbą Ukrainai, taip pat griežtai kritikavo ES politiką Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.

Aukščiausi ES pareigūnai dabar boikotuoja neoficialius susitikimus, kuriuos rengia Vengrija, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujanti ES.

W. T. Bartoszewskis sakė, kad V. Orbanas turėtų sudaryti sąjungą su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, ir pasiūlė jam trauktis iš Vakarų organizacijų.

„Jei nenorite būti klubo nariu, visada galite pasitraukti, – sakė W. T. Bartoszewskis. – Nelabai suprantu, kodėl Vengrija nori likti organizacijų, kurios jai labai nepatinka ir kurios neva taip blogai su ja elgiasi, nare.“

Į šį pareiškimą sureagavęs Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) išsakė priekaištų Lenkijos vyriausybei dėl, jo žodžiais tariant, veidmainystės, kai kalbama apie verslo santykius su Rusija.

„Nors dabartinė Lenkijos vyriausybė mus kritikuoja ir kaltina, kad importuojame iš Rusijos naftą, kuri būtina šalies veiklai, atidžiai pažvelgę į vienos didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų klientų sąrašą, jame rasime lenkų“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė P. Szijjarto.

„Iš žmogaus sklinda savanaudiškumas“

Tuo metu Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) interviu „Visegrad Insight“ sakė, kad Vengrija yra izoliuota bloke dėl V. Orbano savanaudiškumo.

„Sunku įgyti draugų, jei iš žmogaus sklinda savanaudiškumas“, – teigė jis.

„Nematau, kaip ši Vengrijos simetrija, atsidūrusi tarp Maskvos ir Briuselio, padidina Vengrijos įtaką. Priešingai, ji erzina visus kitus“, – sakė R. Sikorskis.

Kalbėdamas apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, R. Sikorskis sakė, kad jis yra bendra grėsmė Europai.

„Jei sutinkame, kad V. Putinas kelia grėsmę visai Europai, nes jis siunčia mirties būrius po visą Europą, verbuoja padegėjus, kurie sukelia destrukciją visoje Europoje; jis atakuoja kibernetinius tinklus, grasina branduoliniu ginklu, naudoja energetinį šantažą, siunčia pabėgėlius, kurie juk persikelia ne tik į Lenkiją, bet ir toliau, kitaip tariant, jei tai yra bendra grėsmė, tai ir priemonių, skirtų kovoti su šia grėsme, finansavimas turėtų būti bendras“, – sakė R. Sikorskis.

Vengrijos vyriausybės, jau 14 metų vadovaujamos V. Orbano politinės jėgos „Fidesz“, ir buvusios nacionalistinės pakraipos „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybės Lenkijoje santykiai buvo tvirti iki 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Varšuvos ir Budapešto santykiai dar labiau atšalo po to, kai 2023 metų gruodį pradėjo dirbti naujoji centristinė Lenkijos vyriausybė, vadovaujama Donaldo Tusko.