Tarp Pilietiškumo egzamino nugalėtojų – ir alytiškė pedagogė Kristina Krisiulevičienė

Penktadienį, gegužės 23 d., Vilniuje įvyko Pilietiškumo egzamino nugalėtojų apdovanojimų ceremonija. Renginys vainikavo visą mėnesį trukusias pilietiškumo, patriotinių vertybių stiprinimo iniciatyvas ir tapo simboliniu padėkos ženklu visiems, kurie skyrė laiko gilinti žinias su visuotine gynyba susijusiomis temomis.

Pasitikrinti savo pilietines žinias kvietė Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. 
„Šiandienos pasaulyje pilietiškumas turi daug veidų – nuo pagarbos įstatymams ar dalyvavimo rinkimuose iki gebėjimo padėti kitam, prisiimti atsakomybę už savo bendruomenę ar skleisti patikimą, teisingą informaciją. Ir, žinoma, tai reiškia būti pasirengusiam prisidėti prie valstybės gynybos – ne tik ginklu, bet ir žiniomis, iniciatyva, o svarbiausia – vienybe. Nes pilietiškumas nėra žodis. Tai veiksmas“, – ceremonijoje kalbėjo krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Šiemet antrą kartą surengtą egzaminą laikė daugiau kaip 8 tūkst. dalyvių iš Lietuvos ir užsienio – tai moksleiviai, studentai, nevyriausybinių organizacijų ir verslo atstovai, taip pat aktyvūs piliečiai, neabejingi valstybės saugumui.

Apdovanojimų ceremonijos metu specialiais prizais buvo apdovanoti nugalėtojai keturiose kategorijose: moksleivių, studentų, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir plačiosios visuomenės.

Plačiosios visuomenės kategorijoje trečiąją vietą pelnė alytiškė Kristina Krisiulevičienė. Jai įteikta talpi kuprinė ir išgyvenimo rinkinys. 

Apie laimėjimą sužinojo darbe

Šiemet pirmą kartą egzamine dalyvavusi K. Krisiulevičienė – Alytaus Piliakalnio progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė. Šioje mokykloje ji dirba jau daugiau negu 20 metų. „Nuo mažens svajojau būti mokytoja, tik dvejojau, kokį dalyką pasirinkti: lietuvių kalbą ar istoriją. Visada domėjausi mūsų Lietuvos istorija, kultūra ir papročiais. Analizuoju Lietuvos ir pasaulio aktualijas, įsitraukiu į valstybinių švenčių minėjimo renginius“, – prisistatydama sako K. Krisiulevičienė. 

Ji turi sūnų Ernestą, kuris šiuo metu mokosi Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos III klasėje, ir dukrą Evitą, Piliakalnio progimnazijos trečiokę. Laisvalaikiu K. Krisiulevičienė mėgsta skaityti knygas (šiuo metu skaito Violetos Tapinienės knygą „Susigrąžinto laiko blyksniai“), daugiausia laiko joms randanti vasarą, per mokinių atostogas, jai patinka puoselėti savo gėles, leisti laiką gamtoje. 

Visų pirma – sveikiname Pilietiškumo egzamine laimėjus trečiąją vietą. Kaip sužinojote apie laimėjimą ir ką tuo momentu jautėte? 

Apie savo laimėjimą sužinojau darbe, kai vedžiau pamoką ir netikėtai sulaukiau skambučio iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos. Nemeluosiu, buvo labai gera ir malonu… Dalyvaudama net nesvarsčiau apie kažkokį laimėjimą, tiesiog buvo smalsu pasitikrinti savo žinias ir, svarbiausia, savo pavyzdžiu paskatinti mokinius. Juk tik sėkmingas pavyzdys, o ne tušti žodžiai yra paveikūs.

Ką Jums pačiai reiškia šis įvertinimas? 

Šis įvertinimas man svarbus ne tik asmeniškai, bet ir kaip įpareigojimas bei atsakomybė prisidėti prie visuomenės stiprinimo, sąmoningo jos kūrimo…

Ar egzaminui ruošėtės specialiai? 

Specialiai egzaminui nesiruošiau. Taip jau sutapo, kad teko išklausyti Mobilizacijos mokyklos mokymus. Pagelbėjo ir domėjimasis aktualijomis Lietuvoje ir pasaulyje, įgytos istorijos žinios ir bendras kultūrinis išprusimas. 

Kas buvo lengviausia, o kas – įdomiausia egzamino metu? 

Įdomiausia egzamino metu buvo platus klausimų spektras: nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos išmanymo iki Lietuvos šaulių sąjungos reikalų. Lengviausi buvo istoriniai klausimai, nes istorija viena iš mano mėgiamiausių sričių. Netgi per savo literatūros pamokas, susijusias su Lietuvos istorijos įvykiais, iš mokinių gaunu ir padėkų, ir priekaištų, kad čia ne istorijos, o literatūros pamoka… Stengiuosi įkvėpti mokinius domėtis ne tik ateitimi, bet gerbti, branginti ir didžiuotis didinga mūsų praeitimi.

Galbūt buvo klausimų, kurie Jus nustebino ar paskatino susimąstyti giliau apie pilietiškumą? 

Labiausiai paskatino susimąstyti klausimai apie „Dieną x“. Ką reikėtų daryti, kaip elgtis, reaguoti, jei, neduok Dieve, tektų atsidurti tokioje ribinėje ir kritinėje situacijoje, kokioje šiuo metu yra Ukrainos žmonės. Tada suvoki, kokie esame laimingi, kad galime matyti žydrą dangų, girdėti paukščių balsus ir kurti ateities planus… Būtent ši sumaištis pasaulyje ir skatina patriotiškumą, pilietiškumą ir dar stipresnę meilę savo Tėvynei, dėl kurios mūsų protėviai taip narsiai kovojo. Dabar mūsų pareiga savo pilietiškumu tvirtinti valstybės pamatą.

Kaip Jūs pati suprantate pilietiškumą šiandienos kontekste? 

Pilietiškumas šiandienos kontekste įgauna naujų formų ir iššūkių. Dabar labai svarbu atsakingai veikti sparčiai besikeičiančioje visuomenėje. Būtina atskirti patikimą informaciją nuo dezinformacijos, etiškai elgtis socialiniuose tinkluose, rūpintis silpnesniais, kritiškai analizuoti valdžios sprendimus, gerbti žmogaus teises, pagelbėti bendruomenėms. Jau neužtenka vien dalyvauti rinkimuose ar gerbti įstatymus.

Ką reiškia būti pilietiškam? 

Reiškia būti informuotam, sąmoningam, empatiškam ir atsakingam.

Ar mes, Lietuvos piliečiai, esame pilietiški?

Jau vien tai, kad šiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo virš 8 tūkstančių dalyvių, įrodo, kad esame pilietiški, bet dar nepakankamai. Tegul tai būna kelio į tvirtesnį pilietiškumą pradžia. Dar turime, kur pasistengti ir tobulėti. Svarbiausia, kad pilietiški būtume ne vien žodžiais, o savo darbais ir pavyzdžiu.

Kokį vaidmenį, Jūsų nuomone, atlieka švietimas ugdant pilietiškus žmones? 

Švietimas atlieka milžinišką darbą ugdant pilietiškus žmones. Juk tai, kokias vertybes diegsime, ko mokysime, apie ką kalbėsime ir kokį pavyzdį rodysime, tai ir išugdys pilietišką jaunąją kartą. Jaunimas – mūsų ateitis, kiek įdirbio skirsime, tokį rezultatą ir gausime. 

Jei viso pasaulio žmonės būtų pilietiški, tai…

Pasaulis taptų taikesnis, darnesnis ir teisingesnis. Vietoj smurto žmonės rinktųsi dialogą, aktyviau dalyvautų sprendimų priėmime, būtų labiau ginamos žmogaus teisės, mažėtų skurdas ir nelygybė, žmonės padėtų vieni kitiems, mažiau susvetimėjimo ir patyčių, daugiau pagarbos ir dialogo. Žinoma, tai – idealas, bet kiekvienas net ir mažas žingsnelis, kiekvienas pilietiškas veiksmas gali suteikti reikšmę.