Tarp Lietuvos išskirtinių pasiekimų – ir šiauliečiai

2023 metai buvo gausūs registruotų naujų išskirtinių pasiekimų.

Vienu iš svarbiausių politinių įvykių buvo didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kai dalyvavo daugiausia užsienio šalių vadovų. NATO šalių vadovybės susitikime Vilniuje 2023 m. liepos 11–12 d. dalyvavo 40 šalių vadovų ir aukščiausių pareigūnų, t. y. 14 prezidentų, NATO generalinis sekretorius, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Europos Komisijos pirmininkė, 23 šalių ministrai pirmininkai, įskaitant federalinį kanclerį. Taip pat dalyvavo apie 3 tūkst. svečių, apie 2 tūkst. nevyriausybinių organizacijų atstovų ir apie 3 tūkst. užsienio žurnalistų.

Kitas svarbus politinis įvykis buvo 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Jų metu Gintautas Gegužinskas tapo daugiausia kartų – devintą – išrinktas meru.

Išskirtinis ir kito politiko pasiekimas, kai Artūras Skardžius, ryte įstojęs į Lietuvos socialdemokratų partiją ir tą pačią kovo 23 dieną vakare ją palikęs savo noru, tapo trumpiausiai – apie 12 valandų – buvusiu partijos nariu.

Lietuvą garsino ne tik politikai. Kaunietis Aurimas Valujavičius irkline valtimi „Lituanica“ nusiyrė toliausiai – apie 8 tūkst. km atstumą. Jis, išplaukęs iš Ajamontės (Ispanija), per Atlanto vandenyną po 120 d. 14 val. 48 min. balandžio 26 d. atplaukė į Majamio (JAV) Pilies įlankos uostą. Savo kelionę A. Valujavičius skyrė „Lituanicos“ lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-mečiui. A. Valujavičiaus žygis jau aprašytas kaunietės poetės Irenos Jacevičienės-Žukauskaitės knygoje „Atlanto nugalėtojo dukra“. Knyga yra išskirtinė tuo, kad jos 432 puslapiuose yra daugiausia – 29 posmais – aprašyti savamokslės menininkės N. Dariūtės-Maštarienės tapybos, skulptūros kūriniai.

Dar negautas patvirtinimas, tačiau tikimasi, kad į Gineso pasaulio rekordų knygą turėtų būti įrašytas jauniausios atlikėjos koncertų turas, kuomet 7 metų 8 mėnesių 27 dienų amžiaus vilnietė Akvilė Ališauskaitė savo šešių koncertų kelionę pradėjo koncertu Skuodo muziejaus salėje. Kiekviename koncerte pasipuošta skirtingų spalvų apranga ir atitinkamomis spalvomis papuoštos salės bei pavadinti koncertai. Koncertuose skambėjo lietuvių liaudies bei lietuvių ir užsienio autorių kūriniai. Akvilę koncertams paruošė Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Sonata Kudžmienė.

Tautų mugės uždarymo proga rugsėjo 17 d. Vilniaus Katedros aikštėje išskirtinį šokį, apsirėdę tautiniais rūbais, šoko daugiausia šokėjų – 384 polonezo šokėjai, arba 192 atlikėjų poros, iš 11 šokių kolektyvų ir kelių mokyklų. Šis šokis tiesiogiai rodytas per penkis Lenkijos visuomeninės televizijos TVP kanalus.

Kadangi jaunimas mėgsta suptis, tai 55-osios Fiziko dienos „FiDi“ šventės proga balandžio 1 d. buvo padarytos aukščiausios – 30,62 m – aukščio sūpynės. Jas įrengė trečiojo kurso studentai Kipras Šukys ir Andrius Jedikas tarp dviejų Vilniaus universiteto Ekonomikos ir Teisės fakultetų pastatų. Tačiau aukštai būti mėgsta ne tik jaunimas. Štai vyriausia parašiutininke tapo 90 metų 7 dienų amžiaus Albina Žvaliauskienė iš Miklusėnų kaimo (Alytaus r.), ji kartu su Kauno parašiutininkų klubo instruktoriumi Žydrūnu Mituzu iššoko iš 3 000 m aukštyje skridusio lėktuvo ir sėkmingai nusileido Pociūnų (Prienų r.) aerodrome.

Šiek tiek žemiau skraidyti pabandė Renaldas Šeinauskas. Jis automobiliu BMW E46 įsibėgėjo ir per Luknos upę (Trakų r.) nuo 70 cm aukščio tramplino nuskriejo toliausiai – 29 m atstumu, o nusileidęs iš padebesių ant žemės, R. Šeinauskas, slysdamas šonu, 3,63 m ilgio automobilį „Mini Cooper One“ renginyje „Rally Žemaitija 2023“ Kelmėje pastatė siauriausiame – 1,03 m laisvame, arba 4,66 m tarpautomobiliniame, – tarpe.

Šiek tiek gamtos ir meno pasiekimų. Daugiausia – 38 540 – migruojančių laukinių žąsų buvo suskaičiuota Žuvinto ežere (Alytaus r.) kovo 15 d. tarp 6 val. 25 min. ir 7 val. 20 min. ryte iš Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro pastato apžvalgos bokšto. Sprendžiant pagal dalį registruotų žąsų, vyravo tundrinės žąsys, bet palengva gausėjo ir baltakakčių, pilkųjų žąsų. O didžiausią – 152 g masės, 26 cm ropelės apimties – česnaką išaugino vilnietė Roma Baleišienė sodyboje šalia Žaliųjų ežerų (Vilniaus m.).

Didžiausias – 720 m ilgio – vainikas supintas „Švėkšnos sambūrio“ pynėjų pagal jų vadovės Ingritos Riterienės sumanymą iš laukų žolynų, ąžuolo lapų, javų ir gėlių Švėkšnos 520 m. sukakties proga, apjuosus vainiku Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios šventorių (Šilutės r.).

Aukščiausia – 7,82 m aukščio, 4,64 m žiedo skersmens – dirbtinė gėlė sukurta ir pastatyta VšĮ „Pravers“ Šiaulių Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje artėjusios Motinos dienos proga.

Registruoti net du didžiausi sieninės tapybos išskirtiniai pasiekimai. Tai didžiausias – 324 m² ploto, 27×12 m dydžio – sieninės tapybos žemėlapis pavadinimu „Grigiškės iš paukščio skrydžio“. Šis Grigiškių žemėlapis sukurtas menininko Lino Kaziulionio ant 9 aukštų Grigiškių (Vilniaus m. dalis) pastato, pažymint Grigiškių 100-metį. Tačiau iš viso didžiausias sieninės tapybos kūrinys – 1 221 m² ploto, 407 m ilgio, 3 m aukščio piešinys, pavadintas „Iš už sienos“, nutapytas menininko Ričardo Gruodžio ir 17 jaunų savanorių kartu su Visuomenės ir verslo plėtros institutu ant Marijampolės kalėjimo tvoros.

Gausiausią dvivaizdžių paveikslų parodą surengė palangiškis dailininkas ir poetas Vytautas Kusas. Jo paveikslais galima ne tik grožėtis, skaityti apie juos paties autoriaus sukurtas eiles, bet ir visus 14 tapytų darbų pasukus apversti Palangos kavinėje-galerijoje „Liepa“ parodoje „Eilėraščiai šalia paveikslų“. Tuomet tame pačiame paveiksle matysime visai kitą gamtovaizdį. Šis palangiškis dailininkas ir poetas yra daugelio išskirtinių pasiekimų autorius, paišantis ir rašantis jo paties padarytais mažiausiais – 22 mm ilgio, 1,5 mm storio, 0,5 mm grafito skersmens – pieštukais. Ir atkreiptinas dėmesys, kad ant pieštukų yra šoninis įrašas „Šunų muziejus“, nes V. Kusas yra gausiausios kolekcijos šunų tema savininkas. Šios kolekcijos pagrindu įsteigtas vienintelis Lietuvoje ir antras pasaulyje Šunų muziejus. 2023 m. jame buvo 8 647 eksponatai, bet jis nuolat papildomas naujais.

Daugiausia išskirtinių pasiekimų turi jonaviškis tautodailininkas Artūras Narkevičius. 2023 m. jis nustebino savų pasiekimų gausa ir įdomu tai, kad jam atiteko 700-ojo išskirtinio pasiekimo diplomas. Paminėsime tik kelis jo kūrinius. A. Narkevičius išdrožė didžiausią – 2,46 m ilgio – kiaurasamtį, mažiausią – 33 mm ilgio – kaušą, mažiausią – 26,5 mm ilgio – medinį šaukštą, mažiausią – 20 mm aukščio, 19 mm pločio – piestą su 18 mm ilgio grūstuve, mažiausią – 25 mm ilgio, 14 mm pločio, 11 mm aukščio – sviesto seikiklį su 26 mm aukščio rankena, didžiausią – 3,15 m aukščio – piemenėliams kleketą, mažiausią – 35 mm ilgio – geldą, mažiausią ir didžiausią skalbinių trintuvus, didžiausią – 1,8 m aukščio, 34 cm pločio, 26,5 cm ilgio – ir mažiausią druskines.

Tačiau gausiausia druskinių kolekcija, sudaryta iš 1 548 druskinių, yra sukaupta Druskininkų miesto muziejuje.

Gausiausią – 7 tūkst. – krepšininkų parašų kolekciją sukaupė šiaulietis Vygintas Ališauskas. Jo kolekcijoje – parašai ant varžybų programėlių, bukletų ir ant vienodo dydžio tam skirtų popieriaus lakštų.

Tačiau daugiausia skirtingų gausiausių kolekcijų ir rinkinių sukaupė darbėniškiai Daiva ir Arūnas Dudėnai. Jie net įrengė savo kolekcijų muziejų su gausiausia – 1 026 – antpirščių kolekcija, kurioje seniausias antpirštis yra apie 1890 m., su gausiausia – 757 – Lietuvoje austų tautinių juostų kolekcija, su gausiausiu – 461 – tautinių lovatiesių rinkiniu, su gausiausiu – 602 – tautinių rankšluosčių rinkiniu, su gausiausiu – 92 – klumpių rinkiniu, su gausiausiu – 452 – avių pavidalo arba avis vaizduojančių daiktų rinkiniu.

Suprantama, kad be šių paminėtų išskirtinių pasiekimų registruota daugelis kitų. Juos galite pamatyti Facebook.com paieškoje įrašius žodžius „Išskirtiniai pasiekimai“.