Tarp jaukių lošimų namų sienų – sužlugdyti žmonės

Kino filmuose apie lošimų namus matome prabangias lošimų sales, girdime linksmą muziką, džiugiai nusiteikę ir dailiai pasipuošę žmonės čia nerūpestingai leidžia laiką: gurkšnoja kokteilius, šnekasi, vis pastatydami ant pasirinktos spalvos ar skaičiaus ir laimėdami milžiniškas sumas. Pagrindiniai tokių filmų veikėjai namo visada išeina praturtėję. Tačiau lošimų namuose dirbę žmonės ir priklausomus asmenys konsultuojantys psichologai pasakoja apie kitokią realybę. Kaip pramoga prasidėjęs lošimas gali lengvai peraugti į priklausomybę, o ją įveikti labai sunku. Priklausomi žmonės grimzta į skolas, praranda šeimas ir draugus, nebegeba kontroliuoti nei savo laiko, nei emocijų, nei finansų. Šypsena šių žmonių veide – retas atvejis.

Lošėjai – prislėgti, pavargę, irzlūs

Trejus metus lažybų punkte dirbusi Karolina (vardas pakeistas) lošiančius žmones skirsto į tris grupes: tai sporto komandų fanai, simboline suma palaikantys mėgstamas komandas, ką tik 21-erių sulaukę asmenys, kuriems lošimas – smagi pramoga, ir tie, kurie iš lažybų tikisi uždirbti. Būtent trečiąją grupę ji įvardija probleminiais lošėjais, t. y. tokiais, kurie serga priklausomybe.

Jos teigimu, dauguma, kazino ar lažybų punkte apsilankę pirmą kartą, nenutuokia, kaip čia viskas vyksta ir kaip lengva nuo pramogos pereiti prie priklausomybės. Trejus metus lošėjus iš arti stebėjusi moteris sako, kad rizikingas gali būti ir pirmas kartas, nes ši priklausomybė išsivysto labai lengvai. „Labai dažnai matydavau, kad žmonės ateina tik trumpam palošti arba atsilošti tai, ką yra pralaimėję, tačiau taip įsitraukia, kad prabūna visą naktį, – pasakoja Karolina. – Lošiant dingsta visi pagrindiniai poreikiai: alkis, troškulys, poreikiai pailsėti. Visas dėmesys sutelkiamas į lošimą ir kuo daugiau žmogus pralošia, tuo agresyviau lošia toliau. Kai kuriems net vystosi paranoja, esu girdėjusi pasakojant, kad aparatai taip užprogramuoti, kad tyčia neleistų laimėti.“

Ji pastebi, kad dauguma lošimų namų klientų yra vyrai, jų amžius svyruoja nuo 30 iki 50 metų. „Moterų ateina mažai. Jos dažniau susikuria nuotolinių lažybų paskyrą ir spėju, kad ne pačios lošia, o atiduoda paskyrą nepilnamečiams vaikams“, – Karolina priduria, kad toks elgesys neatsakingas, nes nepilnamečiai, jos manymu, dar lengviau gali tapti priklausomi.

Ji sako šį darbą galiausiai metusi, nes nebenorėjo matyti, kaip žmonės griauna savo gyvenimus. „Esu sutikusi žmonių, kurie turi dešimttūkstantinių skolų. Skolinasi iš artimųjų, kad padengtų lošimo skolas, o tada lošia toliau.“

Holivudo filmuose, vaizduojančiuose lošimų namus, matome džiugiai nusiteikusius žmones, girdime linksmą muziką, tačiau tikrovėje, pasak Karolinos, viskas kitaip: į lošimų namus dauguma žmonių ateina prislėgti, emociškai pavargę, nervingi ir irzlūs. Karolina sako, kad nesunku atskirti pramogaujantį žmogų nuo priklausomo, tačiau, tikina ji, lošimo įstaigų darbuotojai tokių žmonių neaptarnauti neturi teisės.

Interjeras apgalvotas iki smulkiausių detalių

Su priklausomais nuo lošimų žmonėmis dirbanti ir į šią temą įsigilinusi psichologė Andželika Ivankova sako, kad tai, kaip įrengiami lošimų namai, ilgamečio žmonių elgesį tyrinėjančių mokslininkų darbo rezultatas. „Mokslininkai, kurių specializacijos susijusios su žmonių elgesiu, daug metų dirbo, kad lošimų namai taptų ideali vieta, kurioje niekas netrikdytų lankytojų dėmesio. Mokslininkai, tarp jų – ir psichologai, pasistengė numatyti visas smulkmenas patalpose, net tokias, kurių neturėtų tose patalpose būti“, – sako psichologė. Ji aiškina, kad laikrodžių ir langų nebuvimas padeda lošimų namų lankytojus išlaikyti čia kuo ilgiau, nes taip žmogaus dėmesys atitraukiamas nuo realaus pasaulio, jis nustoja galvoti apie būtinybę atlikti tam tikrus darbus ar reikalus, jo dėmesys sutelkiamas tik į vykstantį žaidimą.

„Daugelis užduotų klausimą: o kaipgi mobilieji telefonai ir rankiniai laikrodžiai? (Beje, juos segėti lošimų namų darbuotojams draudžiama.) Šiuo atveju veikia „komforto faktorius“ – juk daug paprasčiau žvilgtelti į didelį kabantį ant sienos laikrodį nei išsitraukti iš kišenės ar rankinės telefoną arba bandyti įmatyti laiką ant nedidelio rankinio laikrodžio“, – sako A. Ivankova ir priduria, kad laikrodžių ir langų nebuvimas priverčia prarasti laiko suvokimą ir manyti, kad jo praėjo visai nedaug. Taigi, laikas patalpose niekad nekinta, o atmosfera nuolat lieka jauki, pastebi psichologė.

Ji vardija ir daugiau užsibūti lošimų namuose skatinančių detalių: specifiniai garsai, atkreipiantys žmogaus dėmesį, malonus apšvietimas, muzika, patogios kėdės ir foteliai, visada besišypsantis bei malonus aptarnaujantis personalas, kuris pasiūlo nemokamų gėrimų ar užkandžių. „Iš tokios atmosferos nesinori išeiti, o išėjus norisi grįžti vėl. Rūpestingai personalo darbuotojo pasiūlytas alkoholinis gėrimas priverčia žmogų padaryti daug neapgalvotų dalykų. Pavyzdžiui, žmogus, atėjęs į lošimo namus, neplanavo užsilikti ilgam, tačiau personalo dėmesingumas, alkoholio poveikis, atsipalaidavimas priverčia lankytoją užsibūti ir išleisti daugiau pinigų negu jis buvo numatęs. Šis laikinas gyvenimo džiaugsmas, šventės atmosfera, atitraukimas nuo realybės su laiku virsta į priklausomybę, psichikos sutrikimą, kurį lydi depresija ir mintys apie savižudybę“, – sako psichologė A. Ivankova

Priklausomybės mastas auga

Psichologė sako, kad azartinių lošimų priklausomybė, dar vadinama ludomanija, patenka į sunkiausiai gydomų priklausomybių penketuką. „Priešingai nei kitos priklausomybės, ludomanija išsivysto negreitai, žmogaus gyvenimo kokybė prastėja iš lėto, todėl problema išryškėja tik tuomet, kai asmuo susiduria su finansiniu žlugimu, skolomis, psichikos sveikatos sunkumais, įtampa santykiuose. Neurofiziologiniai tyrimai rodo, jog azartiniai lošimai dirgina tuos pačius smegenų centrus, kuriuos veikia kokainas ar psichoaktyvios medžiagos”, – teigia ji. Specialistė apgailestauja, kad Lietuvoje trūksta tyrimų, galinčių atskleisti priklausomų asmenų procentą, tačiau manoma, kad priklausomybę lošimams patiria apie 2,5 proc.

2017 m. Lietuvoje atsirado galimybė užregistruoti prašymą neleisti lošti.

Tokį prašymą pateikę asmenys nebegali dalyvauti lošimuose, kuriuos vykdo Lietuvoje registruotos bendrovės. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, 2017 m. tokius prašymus pateikė 2580 žmonių. 2024 m. gegužės pabaigoje galioja 16714 prašymų.

Tokį prašymą galima pateikti terminui nuo šešių mėnesių iki 99 metų. Jei terminas nenurodytas, jam priskiriamas dviejų metų galiojimo terminas. Bet kurį prašymą galima nutraukti praėjus šešiems mėnesiams.

Auga ne tik priklausomų asmenų skaičius, bet ir lošimų bendrovių pelnas. Lošimų priežiūros tarnybos pateikiami duomenys rodo, kad 2002 m. lošimų įstaigos uždirbo 3 825 653 eurų grynojo pelno, 2023 m. – 222 203 575 eurų. Palyginti su 2022 m., pajamos pernai išaugo 13,5 proc. arba daugiau nei 26 mln. eurų. 2002 m. Lietuvoje veikė šešios lošimus organizuojančios bendrovės, 2023 m. – jau dvylika. 2023 m. pabaigoje buvo atidaryti 189 automatų salonai, 92 lažybų punktai, 16 lošimo namų (kazino), 5 totalizatoriaus punktai.

Pažeidžiamiausi – jauni vyrai

Priklausomybė lošimams dažniausiai paliečia jaunus vyrus – nuo 21 iki 30 metų amžiaus, sako psichologė: „Jauni žmonės lengviau pasiduoda pagundoms, labiau vadovaujasi emocijomis bei stokoja gyvenimiškos patirties, todėl ši amžiaus grupė tampa tokia pažeidžiama. Tačiau, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus, asmenys, turintys priklausomybę nuo lošimų, pasižymi tais pačiais bruožais, išgyvena panašias emocijas bei sunkumus“, – pastebi psichologė. Jos teigimu, priklausomas žmogus praranda susidomėjimą kitomis veiklomis, jam darosi sunku susikoncentruoti ties konkrečiu darbu bei užduotimis, jis patiria nuolatinę vidinę įtampą ir susierzinimą, o emocinė būsena tampa nestabili. Tokio žmogaus tikslas – jau ne laimėjimas, o pats procesas, todėl galiausiai išsivysto abejingumas finansiniam žlugimui.

„Kai nėra galimybės lošti, žmogus patiria emocines ar fizines kančias, su laiku keičiasi jo išvaizda: atrodo pavargęs, išsekęs, sulysęs, vystosi miego sutrikimai, daugėja konfliktų šeimoje ir darbe, keičiasi žmogaus vertybės – vagystės, manipuliacijos tampa įprastu dalyku“, – psichologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad priklausomas asmuo netenka kritinio mąstymo, jo įsitikinimai tampa iracionalūs: tikėjimas, kad ši diena yra sėkminga, palanki laimėjimui; galvojimas, jog skolas galima grąžinti tik atsilošus; įsitikinimas, kad lošimo metu bus pralaimėta tik dalis turimos pinigų sumos.

Sudėtingesnė už kitas priklausomybes

Su nuo lošimų priklausomais žmonėms dirbanti psichologė Gabrielė Glušauskaitė sako, kad priklausomybė nuo lošimų sudėtigumu keliais aspektais skiriasi nuo kitų priklausomybių: lošimai yra kur kas lengviau prieinami, ypač kai lošti galima nuotoliu, šią priklausomybę lengviau nuslėpti nuo aplinkinių, be to, ši priklausomybė stipriau paliečia ir lošiančių žmonių artimuosius, nes pralošę pinigus ir prisidarę skolų lošėjai dažnu atveju manipuliaciniais metodais kreipiasi artimųjų pagalbos. Psichologė pastebi, kad pirmasis lošimas visada įvyksta dėl pramogos, tačiau dėl individualių asmens savybių, tokių kaip polinkis į rizikingą elgesį, azartiškumas, ir socialinės įtakos, pavyzdžiui, gyvenimo šalia priklausomų artimųjų, pramoga neretai išauga į sudėtingą priklausomybę. Ji antrina kolegei, kad ypač didelę riziką tapti priklausomais patiria lošimą išmėginantys jauno amžiaus asmenys.

„Asmens amžius, kada pirmą kartą išbandė lošimus gali būti svarbus svertas priklausomybės link, kadangi kuo jaunesnis asmuo išbando lošimus, tuo labiau tikėtina, jog lošimai taps probleminiu elgesiu, nes žmogaus smegenų centrai, atsakingi už savikontrolę, yra pilnai nesusiformavę. Taip pat jaunesni asmenys turi egocentriškų idėjų ir net žinodami, jog lošimas yra viena iš priklausomybės formų, nepriskiria tokio rezultato sau – netiki, kad būtent jie gali tapti priklausomais“, – sako psichologė G. Glušauskaitė.

Specialistė džiaugiasi, kad apie priklausomybę nuo lošimų viešai kalbama vis daugiau, tačiau pabrėžia: informacijos sklaida apie lošimus vis dar nepakankama. „Ypač trūksta autoritetingų asmenų, pavyzdžiui, Seimo narių gilesnio susidomėjimo ir kryptingo veikimo. Tai būtų svarbu, nes dažnesnės kalbos apie lošimo priklausomybę Lietuvoje gali skatinti mažesnį šios problemos stigmatizavimą, o tai palengvintų priklausomų asmenų problemos pripažinimą bei sveikimo kelio pradėjimą. Lietuvoje yra nemažai galimybių pradėti sveikimo nuo lošimo priklausomybės kelią, visgi kartais pasigendama galimybės gauti greitą psichologinę pagalbą sveikatos įstaigose, o norinčiam sveikti, motyvuotam žmogui pagalbą svarbu suteikti čia ir dabar“, – sako specialistė.

Reklama lošimus normalizuoja

Visuomenė vis daugiau diskutuoja apie tai, kad pastaruoju metu lošimų reklamos tapo itin agresyvios ir kad reklamas reikėtų visiškai uždrausti. Balandį Baltijos tyrimų ir Lietuvos radijo ir televizijos atlikta visuomenės apklausa rodo, kad visiškam azartinių žaidimų reklamos uždraudimui pritartų aštuoni iš dešimties žmonių.

Reklamos daromą žalą pastebi ir psichologės. G. Glušauksiatės teigimu, reklama itin veikia jaunus žmones ir sportininkus. Jos duomenimis, pastebima, kad sportininkai labiau įsitraukia į lošimus, ypač lažybas, nes tiki turintys užtektinai žinių, kad galėtų nuspėti lažybų baigtį. „Be to, reiklamos sukelia nemalonių išgyvenimų sveikstantiems lošėjams, jų artimiesiems. Moksliniuose tyrimuose teigiama, kad reklama prisideda prie lošimo normalizavimo, nes reklamose azartiniai lošimai pristatomi kaip įprasta laiko praleidimo forma ar net veikla, kurios svarbu imtis, kad pritaptum prie visuomenės. O kai visuomenėje vyrauja nuostata, kad lošimas yra normali veikla, susirūpinimas lošiančiais asmenimis nekyla“, – apgailestauja G. Glušauskaitė.

Psichologė A. Ivankova pastebi, kad lošimų reklama didžiausią poveikį daro 18–34 metų amžiaus žmonėms ir asmenims, linkusiems į azartines priklausomybes. „Tarp asmenų, kuriems kyla pavojus tapti priklausomiems nuo lošimų, 41 proc. nurodė išbandę naują lažybų formą, o 40 proc. lažinosi dėl impulso, pamatę ar išgirdę lažybų reklamas“, – užsienyje atlikto tyrimo statistika dalijasi specialistė. Ji pabrėžia, kad lošimo reklamos sukuria iliuziją, jog galima greitai išlošti, nors iš tiesų tikimybė, kad pavyks žaidimą palikti laimėjus, labai maža. „Azartinių lošimų reklama padidina lošimo tikimybę, todėl ji turi būti draudžiama kaip viena iš daugelio priemonių, mažinančių žalos vaikams ir jaunimui bei visai visuomenei riziką“, – įsitikinusi A. Ivankova.

Į reklamą investuojama vis daugiau

Seimas svarsto galimybę nuo 2025 m. visiškai uždrausti azartinių žaidimų reklamą. Tokią įstatymo pataisą svarstymui pateikęs Seimo narys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Mindaugas Lingė sako, kad inicijuoti įstatymo pataisas paskatino augantis probleminių lošėjų skaičius ir nenuoseklus požiūris į priklausomybes.

„Nuolatinė ir itin gausi lošimų reklama prisideda prie azartinių lošimų kaip nekaltos pramogos normalizavimo. Reklamas dažnu atveju įgarsina žinomi aktoriai, muzikantai ir kiti pramogų pasaulio atstovai, taip kurdami mitą, kad lošimas yra tik smagi pramoga, o reklamos pabaigoje greitakalbe išsakyti žodžiai „tai gali sukelti priklausomybę“ nuskamba žaismingai. Šiuo metu ypatingas poveikis daromas jaunai kartai į kurią stipria nukreipta reklama, sportas sutapatintas su lošimų bendrovėmis ir tokiu būdu daroma žala augančiai kartai, kuri sportą ir lošimus mato kaip vieną reiškinį. Kita grupė, kuriai padėtų reklamos uždraudimas – tai iš priklausomybių bandantiems išsivaduoti ir pasveikti asmenims. Agresyvi ir visur pasiekiama reklama skatina atkryčius“, – sako Seimo narys.

2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas reklamuoti azartinius lošimus Lietuvos teritorijoje, tačiau, sako M. Lingė, lošimų organizatoriai puikiai naudojasi palikta galimybe reklamuoti lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. „Stebint televizijas, kitas žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus, susidaro įspūdis, kad azartinių lošimų reklamos kiekis, įsigaliojus draudimui, ne tik nesumažėjo, bet pagausėjo“, – sako jis ir pateikia iškalbingų skaičių: nuo 2020 m. reklamai skiriamos lėšos padvigubėjo – nuo 6,36 mln. eurų 2020 m. iki 12,73 mln. eurų 2023 m.

Seimo narys tikisi, kad įstatymą priimti pavyks. „Panašu, kad Seime yra tvirtas palaikymas, – sako M. Lingė. – Bet ne paslaptis, kad šios srities lobistai labai aktyviai veikia, siekdami, kad tokie draudimai neatsirastų. Daug organizacijų, kurios yra saistomos su azartinių lošimų bendrovėmis per rėmimo ar reklamos užsakymų lėšas, pasisako prieš tokį draudimą.“

***

Šis darbas parengtas BENDRA.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES projektą. Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.