Tarp dažniausių šių dienų šalies gyventojų nusiskundimų – padidėjęs kraujospūdis

Hipertenzija, arba padidėjęs kraujo spaudimas, kamuoja nemažą dalį šalies gyventojų, o pastarosiomis dienomis vaistininkai sulaukia dar daugiau šiuo negalavimu susirūpinusių pacientų nei įprasta – gyventojai skundžiasi patiriantys stresą bei nerimą dėl ateities. Specialistai ragina išlaikyti ramybę ir nedaryti didžiausios klaidos – nesilaikyti tinkamo vaistų vartojimo režimo.

„Pasitaiko, kai klientai ateina į vaistinę, nes blogai pasijuto darbe. Pasimatuoja spaudimą, o jo rodmenys labai aukšti. Pasirodo, jau savaitę blogai jautėsi, bet galvojo, kad čia tik vienkartinis atvejis. Blogai pasijutus, būtina nedelsiant ieškoti priežasties ir kreiptis pagalbos. Vizito pas gydytoją įprastai tenka palaukti kelias dienas. Todėl patarčiau ateiti į vaistinę, nes dažnu atveju vaistininkas gali patarti, kaip pagerinti savijautą, kol pacientas nuvyks pas gydytoją“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Pasak jos, per pastarąją savaitę vaistinėse padaugėjo nerimu besiskundžiančių pacientų, taip pat ir kamuojamų padidėjusio kraujospūdžio.

Susiję su psichologiniais sunkumais

Hipertenziją atpažinti nėra lengva, todėl svarbu, kad kiekvienas žinotų savo kraujo spaudimą. Jei kraujo spaudimas yra tarp 90/60mmHg ir 120/80 mmHg – pasitikrinti spaudimą reikėtų ne rečiau kas 2-3 metus, o jei 120/80 mmhg ir 139/89 mmHg – kas metus.

„Jei dažnai kamuoja galvos skausmas, ypač pakaušio srityje, o pasimatavus spaudimą – rodmenys aukšti, tai signalas, jog reikia registruotis vizitui pas gydytoją“, – sako vaistininkė.

Hipertenzija gali atsirasti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Dažniausiai liga diagnozuojama sulaukus 40-ties metų, bet pasitaiko ir kur kas jaunesnio amžiaus pacientams. Liga „jaunėja“ dėl gyvenimo įpročių, sumažėjusio fizinio aktyvumo, didelio streso lygio, nesubalansuotos mitybos, poilsio trūkumo ir genetikos. 

„Norint išvengti ar pristabdyti ligą, svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, daugiau laiko skirti sveikesniems gyvenimo įpročiams – mitybai ir fiziniam aktyvumui bei psichinei sveikatai. Hipertenzija ir psichologinė būsena yra susijusios. Visi esam pajutę, kai stipriau susierziname ar nerimaujame, širdis ima dažniau plakti, nors tik sėdime prie stalo. Nerimas, stresas ir pyktis veikia mūsų sveikatą. Susikaupusios stiprios emocijos stipriai išbalansuoja kraujo spaudimo rodmenis“, – akcentuoja ji.

G. Tautkevičienės teigimu, šiuo sudėtingu laikotarpiu reikėtų imtis informacijos ribojimo, mat jos perteklius prisideda prie ligos paūmėjimo. Verčiau naujienų santrauką pažiūrėti per vakarines žinias užuot jas skaičius visą dieną.

Neatsakingas vaistų vartojimas

Dažnai pasitaikanti situacija, pasak vaistininkės, kai klientas taisyklingai vartoja vaistus keletą mėnesių, o po jų nusprendžia, kad jam vaistų nebereikia.

„Kiekvieną rytą matuojasi kraujo spaudimą ir mato, kad nutraukus vaistus spaudimas nekyla. Pirmoji mintis, kuri šauna, kad „tikrai to vaisto nebereikia“. Po 3-4 dienų spaudimas pradeda staigiai kilti, atsiranda galvos skausmai. Ir tada jau pacientas griebiasi visų įmanomų priemonių. Vartoja savo vaistus, ateina į vaistinę ar klausia giminaičių, kokius vaistus vartoja jie“, – situaciją įvardija G. Tautkevičienė.

Nutraukus vaisto vartojimą, kraujyje jo koncentracija išlieka dar kurį laiką, dėl to spaudimas gali pradžioje išlikti normalus, kol koncentracija visai sumažėja ar išnyksta. Kai pradedamas naujai vartoti vaistas, jo maksimalus veikimas irgi pasireiškia tik tada, kai kraujyje susikaupia reikiama vaisto koncentracija. Todėl kraujo spaudimą mažinančių vaistų negalima nutraukti nepasitarus su gydytoju. Jei pacientui atrodo, kad vaistas per stiprus ir per daug numuša spaudimą, jis jaučiasi mieguistas, apima silpnumas – šiuos simptomus reikia aptarti su gydytoju, jis sumažins dozę arba pasiūlys alternatyvą.

„Neatsakingas vaistų vartojimas yra ūmi problema. Neretai pasitaiko atvejų, kai klientai sako, kad šitų vaistų jiems dar nereikia, nes turi jų susitaupę. Paklaustas, ar su gydytoju pasitarė dėl dozės mažinimo, dažnas nutyli. Vaistai lėtinėms ligoms gydyti optimaliai veikia tada, jei kraujyje jo koncentracija yra pakankama ir tolygi. Tai ne vaistai nuo skausmo, kurie yra vartojami tik jaučiant skausmą. Palaipsniui sumažėjus vaisto koncentracijai kraujyje, spaudimas ima šokinėti, o tai sukelia prastą savijautą, galvos skausmą ir vargina širdį“, – pažymi vaistininkė.

Dažnas padidėjusio spaudimo simptomas – galvos skausmas. Jam malšinti dažnai naudojamas ibuprofenas, deksketoprofenas, paracetamolio, kofeino ir kodeino derinys.

„Jei spaudimas pakyla dėl padidėjusio nerimo ar įtampos, tinka gudobelės, sukatžolės ir valerijonų lašų derinys. Kartais pacientai renkasi validolį, kuris turi šaldantį efektą. Gydytojai stipriai padidėjusiam kraujospūdžiui paskiria kaptoprilio tabletę, dedamą po liežuviu. Burnos kraujotaka – greita, dėl to greitai pasireiškia efektas, bet šis vaistas skiriamas tik išskirtiniu atveju“, – teigia G. Tautkevičienė.

Ji pataria šiuo laikotarpiu neeksperimentuoti su vaistų vartojimo režimu ir elgtis taip, kaip nurodė gydytojas, o ūmaus pablogėjimo metu – kviesti greitąją pagalbą, jei nepadeda greito veikimo medikamentai.

Kaip sau padėti be vaistų?

Anot vaistininkės, svarbu didinti sveiko širdžiai maisto kiekį: valgyti daržovių (špinatai, brokoliai, morkos), vaisių (obuoliai, apelsinai, bananai), žuvies (lašiša, tunas, sardinės), liesos jautienos ar kiaulienos, vištienos ar kalakutienos be odos, kiaušinių, neriebių pieno produktų, nesmulkintų grūdų (rudieji ryžiai), pilno grūdo duonos, riešutų. Taip pat būtina riboti druskos kiekį maiste – ne daugiau 1,5 g per dieną, mažinti sočiųjų ar transriebalų turinčio maisto (greitas, šaldytas maistas), kofeino ir alkoholio kiekį.

„Fizinis aktyvumas taip pat mažina kraujo spaudimą. Rekomenduojama fizine veikla užsiimti 150 min per savaitę – visada galima pradėti nuo mažiau ir palaipsniui skirti vis daugiau laiko. Svarbi svorio kontrolė, turimo antsvorio mažinimas, reikia nepamiršti skirti laiko poilsiui ir mažinti streso lygį. Vaikščiojimas gamtoje, meditavimas, gilus kvėpavimas turi stiprų stresą mažinantį poveikį“, – rekomenduoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Maisto papildai gali papildyti su maistu gaunamą nepakankamų medžiagų kiekį, siekiant išlaikyti širdies ir kraujagyslių sistemą sveikesnę. Patariama vartoti magnį, L-argininą, kofermentą Q10, vitaminą C, B grupės vitaminus, česnaką, imbierą, žuvies taukus. Šie papildai mažina kraujo spaudimą, gerina širdies darbą bei mažina lėtinį uždegiminį procesą.

„Kalis skatina natrio pašalinimą su šlapimu, netekusios natrio kraujagyslės atsipalaiduoja. Bet kalį reikia vartoti atsargiai, nes jo perteklius organizme yra pavojingas ir gali būti mirtinas. Vitamino D trūkumas irgi gali sąlygoti spaudimo padidėjimą“, – vardija G. Tautkevičienė.