Tapytojo Arūno Bėkštos „Regėjimai“

Sausio 17 d. (antradienį) 15 val. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšto galerijoje menininko Arūno Bėkštos tapybos darbų parodos „Regėjimai“ atidarymas.

Tapytojas A. Bėkšta apie save pasakoja: Ar esate kada klaidžioję po Vilniaus ir kitų senamiesčių kiemus, tarpuvartes ir siauras gatveles, stebėję jų sienas, raudonus stogus, bažnyčių smailes? Man senojo miesto architektūra tapo įkvėpimu. Dėl to, turėdamas daugiau laisvo laiko, neretai leidžiuosi su fotoaparatu ir eskizavimo bloknotu į Užupį, aplink Pilies, Didžiąją gatves. Keliauju šen ir ten, dairausi, fiksuoju. O tada iš tų nuotraukų ir eskizų gimsta paveikslai. Tapau daug „literatūrinių vizijų“, kurias įkvepia literatūros kūriniai. Tai gali būti fragmentas iš romano, poezijos posmas ar net atskira eilutė, sužadinanti vaizduotėje regėjimą, kurį būtina užfiksuoti. Mėgstami autoriai: Alis Balbierius, Antanas A. Jonynas, Kornelijus Platelis, Liudvikas Jakimavičius, Valdas Papievis, Jack Kerouac.

Nei vaikystėje, nei jaunystėje nesimokiau dailės, bet visada domėjausi daile ir pats bandžiau mėgėjiškai tapyti. Baigiau Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. Ir visai netyčia likimas iš pirmosios darbovietės – Fizikos instituto – mane nuvedė į Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centrą. Čia jau rimčiau susidūriau su menu. Fizikiniais metodais tyrinėjau senus paveikslus, gilinausi į dailės istoriją, tapybos technikas, stilius. Pastaruosius dvejus metus daug tapau, šita paroda jau septintoji. 2022 m sausio mėn. tapau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos nariu.

Apie profesionalų dailininką A. Bėkštą menotyrininkė Gailė Markūnienė rašo:

Arūnas Bėkšta yra ne kartą prisipažinęs, kad ,,menu domėjosi visą gyvenimą“. Nepaisant šios svarbios aplinkybės, likimo vektorius aukštojo mokslo siekti nuvedė į fizikos-matematikos specialybę Vilniaus universitete, o dailės mokytis taip ir neteko. Profesionalaus meno pažinimo keliu vedė darbas paveikslų tyrėju Vilniaus dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Čia A. Bėkšta išsiugdė gebėjimą svarbiu specialisto žvilgsniu vertint šiuolaikinio meno kūrinius. Vaizduotėje ryškėjo asmeninio kūrybinio braižo parametrai – atlikimo technika, vizualinė plastika, mėgstamų temų rinkinys.

Tobulėjimo kelyje anuomet reikšmingas buvo dalyvavimas restauratorių kūrybos parodose. Stebint autorinio braižo kaitos raidą, matome, kaip tapytojui pradžioje rūpėjo tikslių detalių, smulkmenų vaizdavimas, o vėliau išsiugdoma tikslinga detalių atrankos sistema, minties ir vaizdo sintezė, kompozicijos valdymas. Arūnas Bėkšta savo tapybos kūrinių paviršių mėgsta išbaigti faktūriškai. Paviršiaus nelygumus dailininkas planuoja iš anksto – pasirinkęs motyvą nusipiešia, sutvarko kompoziciją paveikslo plokštumoje. Faktūrinis reljefas tikslingai organizuotas bei nėra gaivališkas. Jo potėpių kryptys dera su vaizduojamų formų paviršiais. Gamtoje vaizdams tapyti pasirenkama akrilo technika, kadangi greitas tepamų sluoksnių džiūvimas padeda išlaikyti kūrybinį tempą. Tapo ne tik teptukais, bet ir mentele. Pasitelkiama glaistymo technika, padedanti valdyti faktūras, kurios pučiant vėjams sparčiau džiūsta ir greitai formuojasi kartais nepageidautinose vietose. Smailiais prisilietimų pjūviais paįvairinama teptukų potėpių įvairovė.      

Arūnas Bėkšta geba tapyti ir skiesdamas dažą, permatomais sluoksniais, o kai reikia išlaikyti „šviežią“ neužkankintą tapyseną. Dailininkas savitą stilių kuria šmaikščiais potėpiais dengdamas plokštumas. Atsiriboja nuo fotografinio realybės vaizdavimo ar kitokio paviršutiniško realizmo. Išlaikydamas spalvinių dėmių kontrastus, stengiasi perteikti pasirinkto motyvo, temos nuotaiką.

Dažnai įkvėpimo šaltiniu tampa mintys iš prozos, poezijos kūrinių. Nors autorius deklaruoja domėjimąsi abstrakčios koncepcijos kūryba, jo požiūrio pagrinduose vis tiek išlieka svarba minties,  vizualinės plastikos simbolių reikšmės, logiškai organizuota forma, apšvietimas. Meistras brangina, vertina drobės pagrindo atspindimą šviesą. Kartais palieka visiškai teptuko neliestas balto grunto vietas. Tai gali būti tiksli balta linija architektūrinės detalės, apvalių blizgančių formų blikas ar šviesiausias kompozicijos plotas kartais lengvai paliestas akvareliniu permatomu tonu, suteikiant šiltos ar šaltos šviesos virpesių charakteristikas. A. Bėkšta neabejotinai yra produktyvus ir įvairiapusiškas tapytojas, kurio savita plastinė raiška, darniai įsilieja į šiuolaikinės tautodailės kūrinių srautą.

Paroda veiks iki vasario 28 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.