Tapęs premjeru J. Olekas nekeistų nei R. Popovienės, nei D. Šakalienės –  ministrių darbą vertina gerai

Vienu realiausių buvusio premjero Gintauto Palucko įpėdinių įvardijamas socialdemokratas Juozas Olekas sako esąs patenkintas tiek švietimo ministrės Ramintos Popovienės, tiek krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės darbu, nors jų vadovaujamoms ministerijoms pastaruoju metu netrūko nei išbandymų, nei skandalų.

Kalbėdamas apie švietimo ministrę, nusprendusią šių metų abiturientams pridėti papildomus 10 taškų, politikas pažymėjo, kad R. Popovienė atėjo į švietimo sistemą jau esant sudėtingai situacijai.

„Aš manau, kad R. Popovienė iš tikrųjų įsitraukė gana sudėtingomis sąlygomis. Priminsiu, kad ta tvarka, galiojusi dėl aukštesnių 35 balų praeinamumo, buvo pakelta, ir pagal galiojančius įstatymus, pradėjus dirbti ministrei, to pakeisti nebuvo galima“, – LRT Radijo laidoje „Ringas“ dėstė J. Olekas ir pažymėjo manąs, jog ministrė tinkamai atlieka savo darbą.

„Manau, kad R. Popovienė iš tikrųjų tvarkosi ir gali tuos darbus atlikti gerai. Ji labai energingai įsijungė į Vyriausybės darbą. Tai yra tikrai sveikintina“, – pridūrė socialdemokratas.

Tiesa, J. Olekui klausimų nekyla ir dėl krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės galimybių toliau tęsti darbą. Pastaroji buvo susilaukusi tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos, kai nuo pareigų nušalinti  Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadą Elegijų Paulavičių. 

„Aš būčiau kitaip pasielgęs toje konkrečioje situacijoje – tą esu pasakęs. Bet tai nereiškia, kad ji negali. Dovilė daug daro, labai aktyviai veikia stiprinant Lietuvos saugumą, gynybą, kariuomenę. Aš manau, kad ji tikrai gali tęsti darbą kaip viena iš stipriau veikiančių ministrių“, – sakė politikas.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, jog premjeras G. Paluckas jam pranešė atsistatydinantis iš pareigų. 

Viešojoje erdvėje ir politikos koridoriuose realiausiais kandidatais į premjerus įvardijami Juozas Olekas, Inga Ruginienė ir laikinai partijos vairą perėmęs Mindaugas Sinkevičius. 

Pats M. Sinkevičius tikina neatmetantis galimybes užimti tiek premjero, tiek ir nuolatinio partijos lyderio poziciją. Pasak jo, viskas priklausys nuo to, ką tinkamiausiu kandidatu laikys partijos nariai. 

Kiek anksčiau, apie ryžtą perimti premjero postą užsiminė ir J. Olekas.

Kaip ELTA rašė, per pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje pasirodė žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius.

Dar gegužės pabaigoje tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ bei „Laisvės TV“ pranešė, kad iš dalies premjerui priklausanti įmonė „Garnis“ G. Paluckui jau einant ministro pirmininko pareigas gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

Antroji „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalis kėlė klausimus dėl iki 2018 m. Vyriausybės vadovo valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš bendrovės „Uni Trading“, siejamos su verslininku Darijumi Vilčinsku. Be to, skelbta, kad 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje. Nors G. Paluckas neigė turėjęs verslo santykių su D. Vilčinsku, pastarasis vėliau „Verslo žinioms“ pripažino investavęs į socialdemokrato bendrovę.

Netrukus pasirodė ir trečiasis tyrimas – „Siena“ ir „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad 2012 m. Kipro įmonė G. Paluckui sostinės centre pigiai pardavė butą sklype, kurį suformavo pats politikas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Prie keletą savaičių taip pat paaiškėjo, kad G. Paluckas vos prieš keletą savaičių atlygino dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei – paskutinius 4,9 tūkst. eurų iš 16,5 tūkst. priteistos sumos politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d. 

Apie G. Palucko praeitį skelbė ir kanalo „Redakcija“ žurnalistai. Tyrime pažymėta, kad socialdemokratų lyderis 2009 m. įsigijo žemės sklypą Vilniaus Laurų gatvėje, kuriame, kaip vėliau nutarė teismas, buvo neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas. Be to, sklypas buvo suformuotas žemes sovietmečiu praradusių žmonių nuosavybės atkūrimui, tačiau netrukus pateko į premjero ir Genovaitės Arlauskienės rankas.

Galiausiai, visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad vos pernai įkurta premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą, kurios didžiąją dalį išleido perkant iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“.

Dėl „Garnio“ gautos ILTE paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), situaciją vertina ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Dėl antrojo tyrimo aplinkybių aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).