Tamsieji asmenybės bruožai: kaip žydi narcizai? (I)

Šiais laikais jau visas pasaulis pripažįsta, kad yra toks narcisistinis asmenybės sutrikimas, jį jau galima rasti ir tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Kaip atsiranda narcizai, kaip juos atpažinti ir ko iš jų tikėtis, pasakoja psichologas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ir Šiaulių valstybinės kolegijos lektorius Arūnas Norkus Šiaurės Lietuvos kolegijos Bendruomeninių šeimos namų organizuotame seminare apie tamsiuosius asmenybės bruožus.

Šaknys

Manoma, kad apie 40 genų lemia tai, ar žmogus gims potencialiu narcizu. Tačiau dar daugiau priklauso nuo auklėjimo. „Kai naudojame hiperglobą, žavimės, jei gimsta ne vaikas, o angeliukas, Dievo pasiuntinys Žemėje, būsimasis Dalai Lama, jis prie to pripranta“, – kalba psichologas. Vaikas, pripratęs prie tokio dėmesio, nueina į mokyklą, kur su juo elgiamasi kitaip: bendraamžiai neliaupsina, mokytoja pasako pastabą. „Jeigu jūs manimi nesižavite, tai ir nereikia – aš pats savimi žavėsiuosi“, – galvoja vaikas.

Didžioji dalis narciziškų tironų pasaulio istorijoje, pavyzdžiui, Hitleris ir Stalinas, turėjo labai mylinčias mamas ir griežtus, baudžiančius tėvus. „Vadinasi, skirtingas auklėjimo stilius vienoje šeimoje duoda blogus rezultatus ir gali atsirasti narcizas, kuris užaugs ir sužydės“, – sako lektorius.

Su „pieškomis“ ne pakeliui

Kaip atpažinti narcizą? A. Norkus vardija asmenų, turinčių narcisistinio tipo asmenybės sutrikimą, bruožus. Pirmas ir pats svarbiausias – jis jaučiasi pats kiečiausias, protingiausias, darbščiausias, gražiausias. „Jis tuo net neabejoja. Jūs galite abejoti, jis tai ne“, – teigia psichologas.

Lektorius narcizus skiria į šviesiuosius ir juoduosius. Šviesiesiems reikia turėti kuo didžiuotis: pergalių, laimėjimų, pasiekimų. Jie dažnai tampa darboholikais – daug dirba ir daug uždirba. Juodieji priverčia dirbti kitus, o nuopelnus prisiima sau. „Koks trečdalis merų Lietuvoje yra tokie“, – sako A. Norkus.

Narcizai fantazuoja apie didžiulę sėkmę: jų manymu, jie yra įgimti generaliniai direktoriai, superverslininkai. Jie ir bendrauti siekia tik su sėkmingais žmonėmis – ne su bet kuo. Jei profesinėje veikloje, politikoje, versle, taip pat ir nusikalstamame pasaulyje esate „pieška“ – narcizui jūs neįdomus. „Jiems reikia įrodymų, kad tie žmonės ir jie – tokie patys. Kam bendrauti su savivaldybės darbuotoja? Va, meras, taip, jau šis tas. O ministras dar geriau“, – atskleidžia A. Norkus.

Po kauke – mažas vaikas

Narcizai yra išnaudotojai, nuopelnus prisiimantys sau. „Neseniai Šiauliuose, „Naujojoje Rūtoje“, „Vilniaus pergalė“ atidarė naują gamybos liniją – pradėjo kepti naujus sausainius. Nežinau, ar skanius. Staiga feisbuke atsiranda Šiaulių mero pranešimas „Verslo investicijos Šiauliuose“. Klausimas iš paprasto šiauliečio: o kaip susijęs meras ir verslo investicijos Šiauliuose? Tas žmogus buvo už penkių minučių užblokuotas“, – pavyzdį pateikia lektorius.

Ar narcizai gali suprasti kitą žmogų? „Ne, – sako psichologas, – vienareikšmiškai. Jie neturi empatijos, negali suprasti, kaip kitas žmogus jaučiasi. Gali jus iškoneveikti, sumaišyti su žemėmis visiškai, jūs verksite, o jie sakys: „Tai ko verki?“

Jie yra pavydūs, bet galvoja, kad kiti pavydi jiems, taigi, yra arogantiški. Iš tikrųjų narcizai labai nepasitiki savimi – tai, ką jie demonstruoja aplinkiniams, yra kaukė. „Po kauke – išsigandęs mažas vaikas, kuris nežino, koks jis yra, nesijaučia geras, galintis, kūrybingas, generuojantis ir taip toliau. Menkavertiškumo kompleksas – pats didžiausias, koks tik įmanomas“, – kalba A. Norkus.

Kas jais žavėsis?

Narcizus nuolat lydi baimė suklysti, padaryti kažką ne taip, o dėl savo klaidų kaltina kitus, dažniausiai šeimos narius, taip pat pavaldinius, bendradarbius. „Pavyzdžiui, važiuoja žmogus automobiliu ir stukteli kažkur. Kas kaltas? Jei jis vienas važiuoja – bordiūras ne toje vietoje pastatytas, juostos ne taip subraižytos, savivaldybė kalta. Jei mašinoje yra dar vienas žmogus, tai aišku, kad jis užšnekino, nukreipė dėmesį, išblaškė“, – pasakoja lektorius.

Narcizai negali gyventi vieni. Tam yra labai paprasta priežastis: o kas jais žavėsis? Pasak psichologo, kaip paaugliui reikia aplinkinių, kad pabūtų žiūrovais, kol jis vaidina ir reikalauja dėmesio, taip ir narcizui reikia, kad kas nors žavėtųsi. „Ką tai įrodo? Kad narcizas yra neužaugęs vaikas, – apibendrina A. Norkus. – Žavėtis gali draugė, meilužė, žmona, bendradarbiai, draugai. Blogiausiu atveju – visada galima turėti vaikų.“

Dėmesio narcizams iš tikrųjų reikia labai daug. Jo galima gauti keliais būdais. Lengviausia – per išvaizdą. „Tai reiškia, kad turiu atrodyti labai labai gerai. Su tokiu pilvu kaip mano jis negali gyventi. O aš tai ramiai sau gyvenu, – sako psichologas. – Viskas turi būti idealiai ir visi turi tai matyti.“ Kaip tai parodyti? Pasak lektoriaus, reikia atrodyti seksualiai – tai ypač svarbu moterims: tobulas makiažas, tobuli plaukai, aukštakulniai net ir tada, kai labai slidu.

Dėmesio taip pat galima gauti elgesiu, ypač blogu. „Kada Olegas Šurajevas buvo Seime? Visa Lietuva šneka, koks kietas, jūs nueitumėte – nesugebėtumėte“, – sako A. Norkus. Jis pastebi, kad jei visi taip elgtųsi, būtų įdomu gyventi, o psichologai turėtų daug medžiagos tyrinėjimams.

„OK, baigiame karą“

Narcizai negali pralaimėti. Pavyzdžiui, jei per rinkimus liko trečias ir nepateko į antrąjį turą. Ką daryti? Paduoti į teismą. „Negaliu pralaimėti. Jei perskaičiuos, gal vienu balsu daugiau gausiu, – komentuoja lektorius. – Po kiekvienų rinkimų būna labai daug interviu televizijoje, kur įvairių partijų atstovai sako: „Mes laimėjome.“ Nesvarbu, kad tik du žmonės į Seimą pateko, – jie labai gerai pasirodė.“

Jei narcizas papuola į sau nepalankią situaciją, iš jos traukiasi arba ją neigia: viskas nesąmonė, taip nėra. Tai gali būti ir namų aplinkoje, ir darbe – bet kur. Be to, narcizas gali neigti net savo sveikatos problemas, kad nepasirodytų silpnas, pažeidžiamas. Dažnai pasitaiko, kad net su aukšta temperatūra važiuoja į darbą, nes juk jis negali sirgti. Arba priešinfarktinės būsenos paprašo lašiukų „nuo širdies“.

„Įsivaizduokite dabar, kad Putinas, kuris yra labai stiprus narcizas, sakytų: „OK, baigiame karą.“ Ko jis ten atėjo? Pergalės. O Vakarų politikai galvoja, kad su juo galima susitarti. Jo charakteris niekada neleis“, – įžvalgomis dalijasi A. Norkus.

Vidinė įtampa, kylanti dėl baimės išsiduoti, kad iš tikrųjų narcizas labai nepasitiki savimi, lemia tam tikrus somatinius požymius, tai yra tam tikrus skausmus. Nuolatinį nerimą patiriantys žmonės labiau prakaituoja, jiems kyla kraujospūdis, kamuoja skrandžio problemos. „Skrandžio ir širdies kraujotakos sistemos sureaguoja pirmiausia“, – sako psichologas.

Narcizas narcizą supranta

Patariama narcizo nekritikuoti, jei nenorite tapti jo priešu. Jei jūsų vadovas narcizas, geriau net pastabų ar kitokios nuomonės neišsakyti. „Blogiausia, kad labai daug vadovų yra narcizai. Tokiu atveju geriau dirbti sau – tada nėra vadovų“, – šypsosi lektorius.

Narcizai paprastai užmezga santykius su dviejų tipų žmonėmis. Tai gali būti tokie patys kaip jie, nes tada jie vienas kitą supranta. Aišku, namuose nuolat vyksta kova, kuris iš jų geresnis, gražesnis, protingesnis, kietesnis.

„Pavyzdžiui, klientė susituokė su savo vyru 18 metų. Abu įstoja mokytis į aukštąją mokyklą, vienas į vieną specialybę, kitas – į kitą. Tada pradeda konkuruoti. Kadangi klientė tuo metu laukėsi ir jai reikėjo padaryti pertrauką, kietesnis tapo vyrukas. Paauginus vaiką, moteris grįžta studijuoti, sėkmingai apsigina bakalaurą ir įstoja į magistrantūrą. O vyras tai ne. Jai reikia važiuoti į paskaitas, jis sako: „Važiuok, kaip nori, aš vaiko nežiūrėsiu.“ Ji randa, kas pažiūrės, vyras sako: „Važiuok su traukiniu – man pačiam mašina reikalinga.“ Buvo daroma viskas, kad ji negalėtų studijuoti magistrantūroje, nes jis dar nestudijuoja“, – pavyzdį iš savo praktikos pateikia psichologas.

Atiduosite viską

Antrojo tipo partneriai yra tie, kurie leidžiasi išnaudojami: narcizai juos žemina, niekina, parodo „jų vietą“ – narcizai turi būti aukščiau. „Kokia tu netvarkinga“, „Nieko tu nesugebi“ – tokius žodžius girdi ne tik jų partneriai, bet ir vaikai. A. Norkus sako, kad narcizai myli ne visus savo vaikus – tik vieną, tą, kuris gabiausias.

Paprastai narcizai labai vengia skyrybų: idealaus žmogaus šeima subyrėti negali. Jeigu žmona ar vyras sugalvotų skirtis su sutuoktiniu narcizu, turėtų nueiti kryžiaus kelius. „Iš pradžių sakytų: „Nė negalvok“, o po labai ilgo laiko – „Gerai, pagalvosiu“. O po to seks klausimas: „O kas man už tai?“ Ką galite pasiūlyti žmogui, su kuriuo gyvenate, bet kurio, ko gero, nebekenčiate? Viską? Narcizui to ir reikia“, – sako psichologas.

Skyrybų sutartyje pasirašyti reikia tris kartus. Pasak lektoriaus, narcizas gali pasirašyti vieną kartą, o kitus atidėlioti: „Gal aš dabar nesirašysiu...“ Reikia turėti atsarginius planus, kol jis pasirašys visą sutartį. „Ne dėl to, kad jis jus myli, – dėl to, kad nenori jūsų netekti, nes gali valdyti“, – aiškina A. Norkus. Narcizai nenori nutraukti santykių, net turėdami meilužį ar meilužę.

Bus daugiau, tęsinys kitame numeryje.