Aktualijos | 14 MIN.

Taivano užsienio reikalų ministras: grėsmės mums ir Lietuvai – bendros, tad esame pasmerkti būti kartu

Vytautas Bruveris
2023 m. lapkričio 13 d. 08:19
20231109slis3943

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) padarytų didžiulę klaidą, jei imtų mažinti ar, juolab, visai nutrauktų karinę ir finansinę paramą Ukrainai. Tai ne tik leistų Rusijai sėkmingiau siekti pergalės prieš Ukrainą, bet ir itin padrąsintų Kiniją pulti Taivaną ir sukelti naują globalinę krizę.

Taip interviu Eltai sakė praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu. Jo teigimu, Amerikos politikai ir pareigūnai, kurie norėtų nutraukti JAV paramą Ukrainai, argumentuoja šį norą tuo, jog reikia daugiau paramos ir dėmesio skirti būtent Taivanui ir jo pasirengimui galimai Kinijos invazijai.
 
„Tie, kurie mano, jog reikėtų sustabdyti paramą Ukrainai, žiūri pirmiausia į Taivaną. Jie mano, kad reikia labiau remti Taivaną, tad dėl to mažinti paramą Ukrainai. Kai mes Jungtinėse Valstijose girdime tokius argumentus, visuomet sakome: „Nedarykite to“. Ukraina lygiai taip pat svarbi, kaip ir Taivanas.
 
Nes jei JAV mažins arba išvis nutrauks paramą Ukrainai, tuo pasiųs labai blogą, siaubingą signalą savo partneriams ir sąjungininkams Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Žmonės pradės vertinti JAV kaip nepatikimą partnerę, kuri gali nutraukti paramą.
 
O Kiniją tai tik padrąsins ir įkvėps. Ypač, jei Rusija laimės karą. Kinija tuomet bus padrąsinta žengti toliau“, – Eltai sakė Taivano užsienio reikalų ministras.
 
Tačiau, pasak J. Wu, Kinija Ramiojo ir Indijos vandenynų regione ir taip elgiasi vis agresyviau, o šiuo metu dar pagrindinis jos taikinys yra net ne Taivanas, o Filipinai. J. Wu teigimu, būtent Pietų Kinijos jūra, kur tvyro Kinijos ir Filipinų įtampa, gali tapti nauju „karštuoju tašku“.
 
Pats Kinijos režimas, pasak Taivano ministro, atsidūręs savotiškame užburtame rate – agresyvėjanti jo valdžios užsienio politika tik dar labiau blogina vidaus ekonominę padėtį, kuri, savo ruožtu, gali paskatinti režimą būti dar agresyvesniu.
 
O Taivano santykius su Lietuva J. Wu piešė itin šviesiomis spalvomis bei žadėjo, jog Taivano ir Lietuvos ekonominiai, kultūriniai, politiniai santykiai tik stiprės.
 
Jo vizito metu kilo daug diskusijų dėl to, jog su J. Wu nesusitiko jo kolega iš Lietuvos, pagrindinis su Kinija santykius itin pabloginusios Lietuvos politikos advokatas Gabrielius Landsbergis. Iš aukščiausių Lietuvos pareigūnų su J. Wu susitiko tik neseniai Taivane pati viešėjusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
 
Lietuvos politikos užkulisiuose dominavo nuomonė, jog Lietuvos valdžiai šiuo atveju dar labiau „neprovokuoti“ Kinijos patarė ne kas kitas, o Vašingtonas. Opozicija, kuri visuomet kritikavo Lietuvos paramą Taivanui, šia proga vėl itin kritikavo valdančiuosius.
 
Tuo tarpu pats J. Wu tvirtino nejaučiantis jokio nerimo dėl Lietuvos paramos Taivanui tvarumo ir ateities – pasak jo, abiejų šalių ryšius lemia ir lems tai, jog abi jos – „pasienio demokratijos“, kurioms grasina autoritariniai režimai.
 
– Kokia jūsų vizito pagrindinė žinia bei tikslas?
 
– Pagrindinė žinia – labai paprasta. Lietuva rėmė ir remia Taivaną, mes turime čia daug draugų. Tad mums ir man labai svarbu išreikšti jiems savo dėkingumą – asmeniškai, Taivano vardu.
 
Kita vertus, nors ir kaip daugelis Europos demokratijų, Lietuva labai rėmė Taivaną, aš pats čia niekuomet nebuvau.
 
Kai kurios Europos šalys neleidžia atvykti man, kaip Taivano užsienio reikalų ministrui, o Lietuva atvėrė duris.
 
Taigi, aš noriu savo tautiečiams parodyti, kokia atvira Taivanui yra Lietuva. Taip pat skatinu Taivano valdžią ir visuomenę padaryti dar daugiau bendradarbiaujant su Lietuva – kultūros, mokslo ir technologijų, ekonomikos, politikos srityse. Mes turėtume bendradarbiauti dar glaudžiau.
 
Tai yra žinia ne tik mano šaliai, bet ir mūsų draugams Lietuvoje.
 
– Kaip apibrėžtumėte Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo bei ryšių dinamiką? Tie ryšiai plečiasi ir stiprėja ar vis dar yra gana riboti?
 
– Taip, šis bendradarbiavimas stiprėja. Apskritai, bet kokio bendradarbiavimo ir draugystės pamatas – žmonių, visuomenių jausmai vieni kitiems, vienų į kitus požiūris.
O Taivano žmonių jausmai Lietuvai – labai stiprūs. Lietuva mums – tai šalis, kuris leido Taivanui vadinti save taip, kaip mes norime.
 
Taip pat Lietuva pirmoji Europos šalis, kuri padovanojo Covid-19 vakcinas Taivanui.
 
Taigi, tai lemia, kad tuomet, kai žmonės Taivane išgirsta žodį „Lietuva“, jie iš karto reaguoja su simpatija ir noru tą šalį paremti. Tai – labai geras pagrindas.
 
Manau, kad tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvą. Iš jos mes jaučiame vis daugiau ir daugiau paramos. Ypač – iš politikų gretų. Mes čia turime daug draugų. Seime jie suformavo paramos Taivanui grupę, kuri skatina kuo glaudesnį bendradarbiavimą su mūsų šalimi. Tai – labai geras pagrindas mums judėti toliau, glaudesnio bendradarbiavimo kryptimi turizme, kultūroje.
 
Dabar, kai pandeminiai apribojimai yra panaikinti, vis daugiau mūsų žmonių, kurie atvyksta į Europą, nori vykti būtent į Baltijos šalis, pamatyti Lietuvą savo pačių akimis. Aukščiausi mūsų politiniai lyderiai, pareigūnai, klausiami, kur jie norėtų nuvykti artimiausiu metu, daugiausiai mini Lietuvą.
 
Mokslo ir ekonominio bendradarbiavimo srityje mes vis daugiau investuojame Lietuvoje. Pati naujausia investicija – į bendrovę „Teltonika“. Tai labai geras žingsnis į priekį. Nors finansinės šio bendradarbavimo apimtys nėra itin didelės, tai, mano nuomone, labai gera pradžia.
 
Jei Taivanas padės „Teltonikai“ vystyti savo puslaidininkių technologijas, tai bus pagalba visai Lietuvai.
 
Taivane mes įkūrėme lazerių tyrimų centrą, kuris pakvies dar daugiau Lietuvos lazerių pramonės į Taivaną.
 
Svarbiausia, kad šiuos žingsnius seks nauji. Lietuvoje tikrai galima laukti daugiau ir naujų Taivano investicijų. Mes dirbame su investicijų valdymo bendrovėmis, kurios jau investuoja ir dar investuos Lietuvoje. Mūsų investicijų fondai, vyriausybė skelbs apie naujas investicijas, jas skatins.
 
Į Lietuvą atvyks labai svarbi delegacija iš Taivano, Pramonės tyrimų technologijų tyrimo instituto atstovai, kurie čia rūpinsis puslaidininkių tyrimo arba gamybos įkūrimu.
 
– Būdamas čia, be abejo, girdėjote šiokį tokį triukšmą dėl to, kad su jumis nesusitiko jūsų kolega G. Landsbergis. Taip pat, suprantama, žinote, kad Lietuvos opozicija visuomet kritikavo dabartinę paramos Taivanui politiką. Nesate sunerimęs dėl Lietuvos paramos Taivanui ateities?
 
– Ne, visiškai nesu sunerimęs dėl to, ar Lietuvos parama Taivanui bus ilgalaikė ir tvari. Manau, kad mūsų santykiai ir bendradarbiavimas išliks labai geri ir stiprūs.
 
Viena faktorių jau minėjau – abipusė žmonių simpatija. Kitas faktorius, ne mažiau reikšmingas – geostrateginė padėtis. Abi mūsų šalys – demokratijos ant fronto linijos, paribyje, forpostai. Lietuva ir kitos Baltijos šalys patiria tiesioginę grėsmę iš Rusijos ir Baltarusijos. Mums, Taivanui, kyla tiesioginė grėsmė iš Kinijos.
 
Taigi, Taivanui lengva suprasti Lietuvą, Lietuvai – Taivaną. Tad abiejų šalių žmonėms lengva matyti bendrą interesą bendradarbiauti, priešintis autoritarinių režimų ekspansijai.
 
Į Lietuvą atvykau apsilankęs Estijoje, Latvijoje. Žmonės visur nuolat minėjo, jog jie jaučia nuolatinę grėsmę iš Rusijos. Ši grėsmė – viską užgožiantis šešėlis.
 
Taivane mes jaučiame tą patį. Taigi, abiejų šalių visuomenės ir politikai gali lengvai matyti tą patį interesą ir pagrindą bendradarbiavimui. Tai minėjau ir savo viešuose pasisakymuose bei kalboje, skirtoje demokratijų ateities ir bendradarbiavimo konferencijai. Iš auditorijos reakcijos mačiau, kad žmonės tam pritaria.
 
Kita vertus, abi šalys turi savo ekonominių pranašumų, naudingų kitai pusei. Taivanas turi išvystytą puslaidininkių pramonę. Taip pat esame labai pažengę kitose daugelyje sričių – ypač, gamybos.
 
O Lietuva labai išvysčiusi lazerių technologijas, elektronines finansų technologijas. Tai – labai geri pamatai strateginėse srityse abipusiam bendradarbiavimui.
 
– Kaip vertinate karo Ukrainoje tendencijas? Daugelis Vakaruose vėl pradėjo kalbėti, jog Ukraina turėtų atiduoti teritorijas Rusijai, pradėti „derėtis“, garsėja kalbos apie tai, kad Ukrainos nebereikia remti. Kaip tai vertinate?
 
– Pagrindinis, pats bendriausias dalykas, kurį reikia prisiminti – būtent Rusija pradėjo šią invaziją ir būtent ji turi ją užbaigti, pasitraukdama iš užimtų teritorijų.
 
Demokratinės sąjungininkės taip pat turi veikti kartu tam, kad Rusija daugiau nebegalėtų užimti nei colio naujos teritorijos Ukrainoje.
 
Mes, tokia tolima šalis, neturėjome jokio ryšio su Ukraina, tačiau stengiamės, jog ukrainiečiai žinotų, kad turi draugų visur – taip pat ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regione. Labai svarbu, kad jie nesijaustų vieni savo kovoje su Rusija.
 
Tad mes ir toliau remsime Ukrainą. Taip pat labai džiaugiamės matydami, jog Europos demokratijos daro ir darys tą patį, o Lietuva – vienas iš ryškiausių to pavyzdžių. Ukrainai šalys teikia finansinę, karinę, humanitarinę paramą. Taip pat viena iš pagrindinių rėmėjų – JAV.
 
– Bet JAV parama jau dabar pradėjo strigti ir mažėti.
 
– Ne, ši parama nemažėja. Tačiau taip, tarp jų yra skirtingų požiūrių dėl paramos Ukrainai. Tie, kurie mano, jog reikėtų sustabdyti paramą Ukrainai, žiūri pirmiausia į Taivaną. Jie mano, kad reikia labiau remti Taivaną, dėl to siūlo mažinti paramą Ukrainai. Kai mes Jungtinėse Valstijose girdime tokius argumentus, visuomet atsakome: „nedarykite to“. Ukraina lygiai taip pat svarbi kaip ir Taivanas.
 
Jei JAV mažins arba išvis nutrauks paramą Ukrainai, taip pasiųs labai blogą signalą savo partneriams ir sąjungininkams Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Žmonės pradės vertinti JAV kaip nepatikimą partnerę, kuri gali nutraukti paramą.
 
O Kiniją tai tik padrąsins ir įkvėps. Ypač, jei Rusija laimės karą, Kinija tuomet bus padrąsinta žengti toliau.
 
Taigi, JAV padarytų labai didelę politinę klaidą, jei imtų mažinti ar išvis sustabdytų paramą Ukrainai.
 
Bet kokiu atveju, aš matau ir manau, kad dabartinės JAV prezidento administracijos paramos Ukrainai politika išlieka nepakitusi. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie pagrindines Europos šalis. Jos tęsia finansinę, karinę, humanitarinę paramą.
 
Taigi, labai svarbu užtikrinti, kad Ukraina laikytųsi toliau, kad Rusija negalėtų laimėti. Jei Kinija matys, kad Rusija – viena iš didžiausių karinių jėgų pasaulyje – negali laimėti karo Ukrainoje, tai privers Kiniją devynis kartus pamąstyti, prieš griebiantis karinės jėgos prieš Taivaną ar bet kurią kitą šalį mūsų regione.
 
Visa tai turi būti bendras visų mūsų, demokratijų, požiūris. Mes bendrai turime priešintis bet kokiai autoritarinei ekspansijai.
 
– Kokį poveikį Taivano saugumo situacijai daro naujas karas Vidurio rytuose ir grėsmė, kad iš Gazos jis gali išplisti po visą regioną? Buvo nerimaujama, jog jis gali atitraukti Vakarų dėmesį ne tik nuo Ukrainos, bet ir nuo Taivano.
 
– Taip, iš pradžių mes buvome sunerimę, kad karas Vidurio rytuose gali nukreipti demokratinio pasaulio dėmesį nuo padėties ir grėsmių mūsų regione. Iškart po „Hamas“ teroristinės atakos mes matėme, kad JAV teikė labai didelę paramą Izraeliui ir stengėsi sutelkti kuo daugiau tarptautinės paramos. Mes supratome, kad tuomet nebuvo tinkamas momentas priminti, kad ir Taivanui reikia skirti dėmesio. Mes irgi reiškėme solidarumą su Izraeliu, patyrusiu teroristinę ataką. Teikiame humanitarinę paramą izraeliečiams, nukentėjusiems nuo šios atakos.
 
Bet išties, kai kurie žmonės buvo sunerimę, kad JAV dėmesys gali būti išblaškytas. Juk karas Ukrainoje tebevyksta. O čia dar prasidėjo naujas karas Vidurio rytuose.
 
– Auga nerimas, kad globali geopolitinė padėtis darosi vis nestabilesnė, kad karai ims sekti vienas kitą, o sekantis gali būti Kinijos antpuolis prieš Taivaną.
 
– Taip, buvo susirūpinimas, kad apskritai bendra padėtis pasaulyje darosi vis nesaugesnė, nestabilesnė, prasideda vis nauji karai, tad kitas „etapas“ gali būti mūsų regione, Taivano sąsiauryje.
 
Tačiau aš turėjau eilę pokalbių su JAV ekspertais, pareigūnais ir galiu pasakyti, kad Taivanas yra patikintas ir užtikrintas dėl paramos. Jei pažvelgsime į JAV karinius pajėgumus regione, Japonijoje, Pietų Korėjoje, naują partnerystę su Filipinais, pamatysime, kad nėra jokių svyravimų. Priešingai – šie kariniai ir saugumo santykiai kaip tik stiprėja. Įvairių lygių ir sričių pareigūnų daugiašaliai susitikimai – vis dažnesni.
 
Negana to, mes matome, kad Australija pradeda atlikti vis didesnį ir pozityvesnį vaidmenį. Australija sudarė dvišalę karinio bendradarbiavimo sutartį su Japonija, ketina sudaryti tokią sutartį su Jungtine Karalyste.
 
Stiprėja JAV ir Filipinų bendradarbiavimas. JAV Filipinams remti telkia Japoniją ir Australiją.
 
Taigi, žvelgiant į bendrą geostrateginį paveikslą, galime konstatuoti, kad JAV vaidmuo čia tik stiprėja. JAV tikrai nėra atsiraukusi dėl karų Ukrainoje bei Vidurio rytuose.
 
– Tačiau agresyvūs Kinijos veiksmai, karinės jėgos demonstravimas ir provokacijos visame regione tik stiprėja. Ką jums tai sako?
 
– Jūs visiškai teisus – Kinijos veiksmai darosi vis labiau provokatyvūs ir agresyvūs, o mes tai labai atidžiai sekame.
 
Natūralu – Taivanas tikrai labai nukentės nuo bet kokių Kinijos agresyvių veiksmų prieš bet kurią regiono šalį. Kinijos bandymai gąsdinti ir šantažuoti Taivaną karine jėga, hibridiniai veiksmai prieš mus vis aktyvėja. Tai aiškiai matyti artėjant mūsų prezidento rinkimams, kurie įvyks sausį. Kinija mėgina paveikti jų eigą ir rezultatus savo šantažu ir gąsdinimu.
 
Tačiau Taivanas nėra vienintelis, kuris patiria tokią Kinijos agresiją. Pažvelkime į Rytų Kinijos jūrą, kur Kinijos aktyvumas itin neramina mūsų draugus Japonijoje.
 
Tačiau bene pats karščiausias taškas šiuo metu yra Pietų Kinijos jūroje. Daugelis pasakytų, kad šiuo metu ten yra žymiai nesaugesnė padėtis nei Taivano sąsiauryje. Ir tai rodo Kinijos pasienio ar karinių jūrų pajėgų veiksmai prieš Filipinus. Vienokie ar kitokie agresyvūs veiksmai stebimi iš esmės kiekvieną dieną.
 
Be to, Kinijos ir Filipinų konfrontacijos fone mes matome Kinijos karinius lėktuvus, itin agresyviai ir provokatyviai trukdančius JAV ir Kanados aviacijai, patruliuojančiai savo įprastiniais maršrutais.
 
Tokioje situacijoje konfliktą labai staigiai gali įžiebti net ir vienas incidentas.
 
Kinija taip pat stato naujas dideles karines bazes, turi daugiau, nei 2 tūkst. karinių laivų, kurie patruliuoja visame regione. Taip pat jie turi sukarintą laivyną – ginkluotus žvejybos laivus, kurie patruliuoja kartu su jų pakrančių apsaugos laivais. Jie nori kontroliuoti visą Pietų Kinijos jūrą.
 
Taigi, dar kartą galima pakartoti, kad žvelgiant į visą regioną, matyti, jog Kinija visur perėjo į ekspansijos ir agresijos režimą.
 
Bet, stengdamasi plėsti savo karinę ir politinę įtaką, Kinija patiria vis didesnių ekonominių problemų. Kinijos ekonomika akivaizdžiai lėtėja, nekilnojamojo turto rinka taip pat bliūkšta. Jaunimo nedarbas – didžiulis, tiesiog neįtikėtinas. Kinijos valdžia net nebeskelbia jaunimo užimtumo rodiklių – jie tokie blogi. O ta statistika apskritai yra tokia – jei žmogus dirba bent vieną valandą per savaitę, jis nėra bedarbis.
 
Labai bloga ir regionų, vietos valdžios finansinę situacija, ją turi remti centrinė valdžia. Tačiau kiek ilgai ir kokiu mastu ji tai galės daryti?
 
Tiesioginės užsienio investicijos taip pat traukiasi. Praėjusį mėnesį paaiškėjo, kad tiesioginės užsienio investicijos pirmą kartą per kelis dešimtmečius rodo neigiamus rodiklius – daugiau užsienio kapitalo paliko šalį nei į ją atėjo.
 
Tad tokioje situacijoje Kinijos valdžia kaip tik turėtų stengtis nebloginti santykių su kitomis šalimis, tačau elgiasi priešingai. Juolab, užsienio turistus, žurnalistus ji pradeda vis labiau persekioti, įtardama šnipinėjimu. O tai dar labiau atbaido užsienio investicijas.
 
Pekinas supranta, kad turi turėti gerus santykius su Japonija. Bet kai Japonija šiemet išleido Fukušimos atominės jėgainės vandenį, Kinija uždraudė jūros gėrybių produktų importą iš Japonijos.
 
Taigi, Kinijos valdžia vykdo klaidingą politiką, kuri iš esmės žalinga šalies ekonomikai ir jos vystymuisi. O tai turės padarinius. Kinijos ekonomika silps, o tai gali turėti ir padarinius politinei valdžiai, jos pozicijoms.
 
Tačiau čia ir kyla klausimas: ar tuo atveju, jei Kinija patirs vis didesnes vidaus problemas, nedidės jai pagunda panaudoti jėgą išorėje?
 
– Taip tokie režimai dažniausiai ir elgiasi.
 
– Būtent. Istorijoje daugybė tokių pavyzdžių. Ir Taivanas tokiu atveju būtų pirmasis taikinys ir nukentėtų labiausiai.
 
Tad mes labai atidžiai stebime situaciją ir kartu stengiamės neprovokuoti Kinijos.

Šiauliai
Artėjant Kalėdoms – šventiniai pietūs Šiaulių miesto paramos valgykloje
Artėjant šventoms Kalėdoms Naujojo Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto studentai pritarė dekano Rimanto Daugino pasiūlymui surengti gerumo akciją. Juk Adventas – laukimo ir gerų darbų metas. Šios akcijos tikslas – pasidalinti šventine nuotaika, nuoširdžiu dėmesiu ir bendryste su tais, kuriems ypač svarbus žmogiškas ryšys. Parodyti, kad jie nėra pamiršti ir svarbūs mūsų bendruomenei.
Kultūra | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Artėjant šventėms vis daugiau pradedame galvoti apie tai, kaip atrodys šventinis stalas ir kuo nustebinsime savo artimuosius šį kartą. Mintyse dėliojame šventinio vakaro planus – nuo pagrindinių patiekalų iki smulkių detalių, kuriančių jaukumą. O kartu neišvengiamai kyla ir klausimas, kiek šiemet kainuos šventinis stalas. Naujausias atliktas tyrimas rodo, kad vis mažiau žmonių tiki, jog Kalėdų vaišėms pakaktų simbolinės 50 eurų sumos.
Aktualijos | 5 MIN.
0
Artėjant didžiosioms metų šventėms, daugelis suka galvą – kokia Kalėdų dovana labiausiai pradžiugins artimuosius? Astrologai teigia, kad kiekvienas ženklas turi savitą skonį, poreikius ir lūkesčius, todėl dovanos, parinktos pagal horoskopą, gali tapti tikru šventiniu hitu. Kviečiame sužinoti, kokios labiausiai tiktų kiekvienam iš 12 Zodiako ženklų.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Sulaukęs 74 metų mirė britų dainininkas Chrisas Rea, kurio dainų sąraše yra ir šventinis hitas „Driving Home For Christmas“, pirmadienį pranešė jo šeimos atstovas.
Pasaulis | 3 MIN.
4
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl galimo interesų konflikto Šiaulių savivaldybėje. Etikos sargai aiškinsis, ar miesto meras Artūras Visockas, pasirašęs potvarkį dėl finansinės paramos skyrimo sesers sutuoktinio įmonei, tinkamai laikėsi viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų, pranešė VTEK.
Politika | 2 MIN.
1


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Kūčių vakaras bus debesuotas, tačiau orai išliks ramūs ir be žymesnių kritulių, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikas Tadas Kantautas. Tuo metu per abi Kalėdų dienas pragiedrulių taip pat nenusimato, tačiau truputėlį sustiprės vėjas.
Lietuva | 3 MIN.
0
Z ir Alfa kartos mokiniai keičia mokymosi taisykles. Jie užaugo skaitmeninėje erdvėje, kur informacija pasiekiama akimirksniu, todėl tik tradicinių mokomųjų priemonių sprendimų jau nebepakanka. Šiandien mokymosi priemonės turi būti ne tik informatyvios, bet ir interaktyvios, vizualiai patrauklios, suteikiančios greitą grįžtamąją informaciją, atkreipia dėmesį pedagogai.
Lietuva | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl galimo interesų konflikto Šiaulių savivaldybėje. Etikos sargai aiškinsis, ar miesto meras Artūras Visockas, pasirašęs potvarkį dėl finansinės paramos skyrimo sesers sutuoktinio įmonei, tinkamai laikėsi viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų, pranešė VTEK.
Politika | 2 MIN.
1
Šią savaitę Pašušvio bendruomenės namuose vyko Radviliškio rajono savivaldybės vadovų susitikimas su vietos gyventojais. Susitikime dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, vicemerė Jurgita Sidarienė, Tarybos narys Karolis Balsys ir Grinkiškio seniūnė Giedrė Bložienė.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Sulaukęs 74 metų mirė britų dainininkas Chrisas Rea, kurio dainų sąraše yra ir šventinis hitas „Driving Home For Christmas“, pirmadienį pranešė jo šeimos atstovas.
Pasaulis | 3 MIN.
4
Aukščiausiojoje Radoje sudaroma darbo grupė, skubiai nagrinėsianti galimybę karo padėties metu surengti prezidento rinkimus Ukrainoje, „Telegram“ platformoje pranešė partijos „Tautos tarnas“ parlamentinės frakcijos vadovas Davydas Arachamija.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Kelmė
Šiauliai
Naktį Kelmėje policijos pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė du vaikinus, pas kuriuos rado galimai narkotinių medžiagų.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį vagys pasidarbavo Šiaulių rajone. Policijai pranešta apie dingusius statybos įrankius.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Kalvarija
Šeštadienį šalyje buvo užregistruoti 43 eismo įvykiai, iš kurių 4 įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pranešė Policijos departamentas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Gruodžio 19 d. apie 17 val. Kalvarijos savivaldybėje, Naujienėlės kaime automobilis „Opel Astra“, vairuojamas moters (gim. 1972 m.), nuvažiavo nuo kelio.
Gatvė | 2 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0
„Šiaulių-Vilmers“ (8-3) krepšininkės į Naujuosius metus žengs turėdamos „Open Smart Way MLKL“ šešių laimėtų mačų seriją. Aurimo Andrušaičio merginos Rokiškyje 76:59 (17:9, 11:19, 29:17, 19:14) užtikrintai nugalėjo „MKK Panevėžį“ (1-11).
Sportas | 3 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Artėjant šventoms Kalėdoms Naujojo Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto studentai pritarė dekano Rimanto Daugino pasiūlymui surengti gerumo akciją. Juk Adventas – laukimo ir gerų darbų metas. Šios akcijos tikslas – pasidalinti šventine nuotaika, nuoširdžiu dėmesiu ir bendryste su tais, kuriems ypač svarbus žmogiškas ryšys. Parodyti, kad jie nėra pamiršti ir svarbūs mūsų bendruomenei.
Kultūra | 4 MIN.
0
Spalio 24 dieną Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos 7–8 klasių mokiniai, vadovaujami gamtos mokslų mokytojų, dalyvavo Nacionaliniame aplinkos apsaugos egzamine. Ši iniciatyva puikiai dera su progimnazijos siekiu puoselėti atsakingą požiūrį į aplinką – mokykla aktyviai dalyvauja įvairiuose „Tvarios mokyklos“ projektuose, skatindama mokinius kurti prasmingus pokyčius savo kasdienybėje.
Jaunimas | 2 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Naujagimių skyrius sulaukė reikšmingos paramos iš Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Ankstukai“ — dovanos, kurios tiesiogine prasme suteikia šilumos, saugumo ir palengvina kasdienę slaugą patiems mažiausiems pacientams.
Sveikata | 3 MIN.
0
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmadienį Šiaulių mieste ir rajone atlieka baigiamuosius apsaugų apuokams montavimo darbus ant elektros linijų atramų. Tam, kad būtų spėta apsaugas sumontuoti iki švenčių, vienu metu dirba 20 žmonių.
Gamta | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Alytus
Lietuva
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0
„Man atrodo, tai buvo juodžiausias etapas mano gyvenime, nes byrėjo tiek šeima, tiek grupėje skandalai, nesutarimai. Atrodė, kad tai niekada nesibaigs, kad nėra šviesos tunelio gale, ir tu turi tiesiog susirinkti save į vieną vietą ir ieškoti sprendimų“, – taip pirmadienio vakarą LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ prabils dainininkė, grupės „Šeškės“ narė Ingrida Martinkėnaitė.
Veidai | 4 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Gruodžio dvidešimt antroji – 356-oji metų diena (pirmoji 51-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 10 dienų.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 22–28 d. – sąmoningumas vietoje skubėjimo.
Horoskopai | 7 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio dvidešimt antroji – 356-oji metų diena (pirmoji 51-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 10 dienų.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 22–28 d. – sąmoningumas vietoje skubėjimo.
Horoskopai | 7 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kiaulės liežuvis – išraiškingo skonio, nebrangus patiekalas, kurį lietuviai dažniausiai valgo vieną, su majonezu ar garstyčiomis. Tačiau pakanka vos keleto gudrybių ir maistingas bei sotus kiaulės liežuvis gali tapti tikru virtuvės atradimu. „Maximos“ maisto gamybos technologas dalijasi keletu patarimų, kaip liežuvį paversti išskirtiniu šventiniu patiekalu.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Kiekviena šeima turi savo Kūčių stalo patiekalų tradicijas – vieniems tai silkė su svogūnais, keptas karpis, o kiti šventinės vakarienės neįsivaizduoja be lašišos. Nors receptai skiriasi, visus vienija bendras ingredientas – žuvis. Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ dalijasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvį bei jūros gėrybes ir siūlo išbandyti abejingų nepaliksiantį nebrangų receptą, kuris puikiai tiks ir Kūčių vakarienei.
Virtuvė | 5 MIN.
0