Aktualijos | 6 MIN.
Kinija Taivaną lygiai taip pat laiko savo provincija kaip ir Ukrainą Rusija, sako Taivano parlamento pirmininkas You Si-Kunas. Salos politikas tikina, kad Taivanas stebi situaciją Ukrainoje ir mokosi svarbiausių pamokų, visų pirma – kad agresijos atveju būtina stipri lyderystė.
Y. Si-Kunas šios savaitės pabaigoje viešėjo Lietuvoje, siekdamas toliau stiprinti pastaraisiais metais šiltėjančius Taipėjaus ir Vilniaus politinius bei ekonominius santykius. Draugiškas ryšys tarp valstybių užsimezgė Lietuvai išreiškus aktyvų palaikymą Taivano demokratijai, leidus šalyje atidaryti Taivaniečių atstovybę – salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu.
Toks žingsnis užrūstino Taivaną savo dalimi laikančią Kiniją, esą Lietuva pažeidė „Vienos Kinijos politiką“. Dėl to beveik nutrūko Kinijos ir Lietuvos prekybos ryšiai. Savo ruožtu su Taivanu jie pamažu tvirtėja, laukiama Lietuvoje žadamų Taipėjaus investicijų.
Matant šį ir kitus savarankiškos politikos pavyzdžius nuogąstaujama, kad Taivanas gali tapti dar vienu ginkluoto konflikto židiniu pasaulyje: Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir net žada vieną dieną prireikus užgrobti jį jėga, nuolat priešinasi bet kokiems salos tarptautinio pripažinimo požymiams.
Kol kas Kinija stebi Rusijos karo veiksmus Ukrainoje ir vertina savo galimybes vykdyti panašų planą. Iš Kremliaus invazijos mokosi ir Taipėjus – apie išmoktas pamokas, taip pat Kinijos požiūrį į Taivaną bei Pekino ir Maskvos santykius Y. Si-Kunas savo įžvalgomis pasidalino su ELTA.
Taivano ir Kinijos santykiai panašūs į Rusijos ir Ukrainos
Anot Y. Si-Kuno, Taivano ir Kinijos santykiai išties turi labai daug panašumų į Kremliaus veiksmus buvusių posovietinių valstybių atžvilgiu. Pekinas Taivaną, kaip ir Maskva Ukrainą ar Lietuvą, sako jis, mato kaip vien savo įtakos sritį, savą teritoriją.
„Santykiai labai panašūs. Prieš invaziją į Ukrainą Rusijai buvo svarbu pabrėžti, kad Ukraina neturi suvereniteto. Tą patį su Taivanu demonstruoja Kinija. Ukraina, be to, yra ir Jungtinių Tautų narė, bet Rusija tvirtina, kad Ukraina yra jos dalis. Kinija Taivano atžvilgiu daro tą patį“, – Eltai pasakojo Y. Si-Kunas.
„Taivano, kitaip nei Ukrainos, nėra Jungtinėse Tautose. Bet renkame savo prezidentą, turime konstituciją, žemę ir žmones“, – tęsė jis.
Taivano politikas pabrėžė, jog Pekinas negali pripažinti salos suvereniteto, nori į ją įsiveržti.
„Todėl Kinija visuomet tvirtina, kad Taivanas yra jos dalis, kas nėra tiesa“, – tikino jis.
Y. Si-Kunas svarstė, kad Kinijos požiūris – reikalauti visų pritarti jų politikai ir būti pasaulyje dominuojančia jėga – paremtas dar prieš Kristų Hanų imperatorių dinastijos tradicija. Pasak jo, Hanai, Kinijoje vieninteliu tikėjimu įtvirtinę konfucianizmą, griežtai atmetė bet kokias kitas religijas ir filosofijas bei persekiojo jas išpažįstančius.
„Būtent iš čia kyla kiniška „vilko kario“ diplomatija“, – tikino Y. Si-Kunas.
Vieno kinų vaidybinio filmo vardu pavadinta „vilko kario“ diplomatijos sąvoka priskiriama išskirtinai Xi Jinpingo valdomai Kinijai. Ja apibrėžiama agresyvi ir kompromisų nepripažįstanti Pekino retorika.
Iš karo Ukrainoje išmoko, kaip svarbu gebėti gintis patiems
Taivanas, kaip ir Kinija, taip pat aktyviai seka bei analizuoja įvykius Ukrainoje, remia Kyjivą. Anot Y. Si-Kuno, Taivanas pačioje invazijos pradžioje prisijungė prie tarptautinių sankcijų ir uždraudė savo puslaidininkių produktų eksportą į Rusiją. Be to, tikina Taivano parlamento pirmininkas, patys taivaniečiai per pirmą karo mėnesį paaukojo virš 14 mln. JAV dolerių karo pabėgėlius priimančioms Ukrainos kaimynėms, įskaitant ir Lietuvą.
Vis tik Y. Si-Kunas pažymėjo, kad stebint karą Ukrainoje, saloje visų pirma suprasta, kaip svarbu užpultai valstybei nuožmiai gintis, o jos politiniams lyderiams tvirtai vadovauti šaliai. Taivaną, pastebi Y. Si-Kunas, įkvėpė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, atsisakiusio išvykti iš šalies prasidėjus karui, pavyzdys.
„Trečiąją Kremliaus invazijos dieną (vasario 26 d. – ELTA) JAV siūlėsi evakuoti prezidentą Zelenskį. Jei jis būtų išvykęs iš šalies, Ukraina jau būtų nukauta. V. Zelenskis liko tvirtai stovėti savo šalies žemėje ir tai pakeitė viso pasaulio požiūrį į Ukrainą“, – teigė jis.
Anot jo, tokį užpultos šalies lyderio ryžtą pasaulio demokratijos įvertino, pradėjo aktyviai tiekti ginklus, humanitarinę pagalbą, o JAV, Didžioji Britanija ir kt. valstybės kvietė V. Zelenskį kalbėti savo parlamentarams.
„Jis tapo didvyriu, užsitikrino pasaulio paramą. Štai ką Taivanas visų pirma turėtų suprasti ir įsisavinti“, – sakė Y. Si-Kunas.
„Kitaip tariant, jei Ukraina nebūtų buvusi pajėgi padėti pati sau, ji jau būtų griuvusi. (...) Manome, kad pagalbos sulaukia tie, kurie visų pirma geba padėti patys sau. Tuomet demokratijos visame pasaulyje padės Taivanui taip pat“, – pažymėjo Taivano parlamento pirmininkas.
Neabejoja, kad Kinija ir toliau rems Rusiją
Pekinas ir Kremlius dar prieš pastarajam užpuolant Ukrainą, kartu paskelbė apie „beribę“ draugystę, Kinijoje skleidžiamos Rusijai palankios žinutės, griežtai smerkiamos Vakarų paskelbtos sankcijos ir pagrindine karo kaltininke įvardijama NATO.
Vis dėlto, svarstoma, jog Pekinas atsisako labiau remti Maskvą, siekdamas pats išvengti vakarietiškų sankcijų, be to, pasirodo ir pranešimų apie tylomis Rusiją paliekančias kiniškas korporacijas.
Nepaisant to, Y. Si-Kunas įsitikinęs, kad Kinija toliau griežtai palaikys Rusijos poziciją.
„Kinai be abejo rems Maskvą. Rusija buvo laikoma antra didžiausia pasaulio karine galia, bet karas jai kainuoja daug išteklių. Tad Rusija gali tapti silpnesnė už Kiniją.
Kinija neturi intereso susilpninti Rusiją, kitu atveju ji Pekinui nebus naudinga“, – teigė Y. Si-Kunas.
etaplius TV
0
