Taivaniečių atstovybė valdančiuosius ir opoziciją dalija į dvi stovyklas: nesutariama, ar pavadinimą vertėtų keisti

Valdančiųjų ir opozicinių jėgų atstovų nuomonės dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo išsiskiria. Pozicijai deklaruojant, kad sprendimas nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų, opozicija siūlo laikytis bendros užsienio politikos kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir neatmeta, kad pavadinimo keitimas galėtų būti išeitis.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: pavadinimas nepažeidžia jokių tarptautinių įsipareigojimų

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad reikėtų įsiklausyti į taivaniečių išsakytus paramos žodžius ir savo pozicijos nekeisti.

„Manau, kad svarbu išlikti prie savo sprendimų. Man atrodo, kad demokratiniame pasaulyje, stebint Kinijos neadekvačią situaciją, turėtų kilti klausimas, ar tikrai viskas yra gerai su šia valstybe, jei ji labiau akcentuoja pavadinimo klausimą, bet ne patį atstovybės turinį. Reikia įsiklausyti ir į pačių taivaniečių išsakytus paramos žodžius ir poziciją, kad pavadinimas yra tinkamas ir nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų", – ketvirtadienį Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

E. Gentvilas: mes neturime teisės prašyti pakeisti pavadinimą

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo nuomone, šiuo metu daugiau dėmesio reikėtų skirti ne svarstymams pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, tačiau sprendžiant vidaus politikos komunikacines spragas.

„Pirmas dalykas, kurį aš siūlau padaryti, tai visiems patylėti, sueiti ir susitarti, kaip darome toliau. Negali būti taip, kaip įvyko vakar ir užvakar, kad šiandien Europos ir pasaulio spaudoje Lietuvos užsienio politika aptarinėjama ne pačiomis gražiausiomis antraštėmis. Deeskaluokime pirmiausiai problemas mūsų vidinėje virtuvėje, nes ne kiek problemų iš išorės, kiek mes patys jų prisidarome“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Visgi, E. Gentvilo nuomone, jei būtų priimtas sprendimas pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, Lietuva tik susitapatintų su Kinija.

„Aš nemanau, kad Lietuva turi atšaukinėti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Tai yra Taivano Vyriausybės sprendimas, Lietuva su tuo sutiko, ir mes dabar negalime pareikalauti iš Taivano, kad pakeistų savo sprendimą dėl pavadinimo. Mes neturime teisės reikalauti, nes tada mes tampame panašūs į Kiniją. Nereikia karščiuotis ir turime susitarti viduje, kaip reikia elgtis toliau“, – kalbėjo E. Gentvilas.

„Tai nėra vienos dienos, vienos savaitės reikalas. Vėlgi tas diplomatines pastangas mes turime dėti bendromis pastangomis, šiandien priskaldytos malkos mūsų viduje ir, kol to neišsprendėme, jokių bendrų diplomatinių galimybių aš nematau. Tai užsičiaupiame ir sprendžiame, o tada, kai nutariame, kalbame bendru balsu. Nesusitarus eiti kalbėti vėl bus kakofonija“, – pridūrė E. Gentvilas.

S. Skvernelis: vertėtų laikytis bendros užsienio politikos su kitomis ES šalimis

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigia, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė neįsteigė atstovybės Taivaniečių pavadinimu, todėl ir Lietuvai vertėtų laikytis analogiškos pozicijos.

„Tiek su Taivanu, tiek su Kinija dabar reikia kalbėtis ir tai daryti ne viešai, ne per žiniasklaidos priemones, bet diplomatiniais kanalais ir surasti sprendimą. O sprendimas yra toks, koks priimtas visose kitose ES valstybėse, kur tokios ekonominės, kultūrinės atstovybės veikia, tai yra Taibėjaus pavadinimas“, – teigė S. Skvernelis.

Anot S. Skvernelio, su padariniais Lietuva neturėtų susidurti, jei pavadinimo keitimas bus daromas ne viešai, o naudojantis labai aiškiomis diplomatinėmis derybomis.

„Prieš priimant sprendimą, reikėjo galvoti apie konstitucinius, teisinius ir ekonominius padarinius. Dabar čia nieko tragiško nėra. Tiesiog tai, kas vyksta, tas glaudus santykis su Taivanu turi būti išlaikomas, bet partneriai turi suprasti, kad vieninga ES valstybių pozicija, kurios turi tokias atstovybes, toks pavadinimas yra, ir Lietuva išsiskirti negali. Tai daroma ne viešai, ne per žiniasklaidą, ne per viešus pareiškimus, bet daroma labai aiškiomis diplomatinėmis derybomis“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Jokių padarinių Lietuva negali turėti, tiesiog atsidurs Lietuva tarp tų valstybių, kurios atsakingai vykdo savo užsienio politiką, žiūri savo nacionalinį interesą, ir tai yra jų prioritetas“, – pridūrė S. Skvernelis.

G. Paluckas: prieš keičiant pavadinimą vertėtų įvertinti galimus padarinius

LSDP frakcijos seniūno Gintauto Palucko nuomone, jei Lietuva nuspręstų keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, sprendimas turėtų būti suderintas tiek su Kinija, tiek su Taivanu.

„Vieną kartą įkritus nuogiems į dilgėles, nereikia toliau į jas griuvinėti. Reikia, kad Prezidentūra su Užsienio reikalų ministerija atliktų namų darbus ir išsiaiškintų su Kinija, kokius padarinius pavadinimo keitimas gali turėti. Viena vertus, prisidirbome, kita vertus, pavadinimo keitimas nebūtinai duos teigiamus rezultatus, nes Kinija nėra įsipareigojusi nutraukti formalią blokadą. Nei reikėjo atidaryti tokiu pavadinimu atstovybę, nei dabar reikia skubos tvarka kažką pakeisti, nes padariniai jau yra aiškūs ir galime nuspėti, kad ateityje jie nebus menkesni”, – kalbėjo G. Paluckas.

Visgi LSDP frakcijos seniūnas akcentuoja, kad, jei sprendimas pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą būtų priimtas, apie pasikeitusią poziciją turėtų pranešti kita Užsienio reikalų ministerijos vadovybė.

„Manau, kad su pavadinimo keitimo iniciatyva turėtų keistis ir Užsienio reikalų ministerijos politinė vadovybė, nes kiti žmonės jau turėtų tą pasikeitusią poziciją komunikuoti, šnekėti, derėtis. Nemanau, kad tai yra nei logiškas, nei sveikintinas sprendimas, tiesiog tai yra ne sprendimas”, – kalbėjo G. Paluckas.

„Reikia formaliai ar neformaliai šnekėtis, derėtis, tirti aplinką kartu su tais pačiais kinais, su partneriais ES. Tai tuos namų darbus tiesiog reikia daryti, turėti planą B, įsitikinti, kad Taivano atstovybės pavadinimo keitimas ar suderinimas duos vaisius, nes kitu atveju mes turėsime nuolatinį lėtinį uždegimą mūsų Lietuvos organizme, kai kinai ieškos būdų, kaip mus spausti. Reikia gesinti tokiomis dozėmis, kurios padėtų, bet nepakenktų dar labiau”, – pridūrė G. Paluckas.

ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog Užsienio reikalų ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime vartoti Taivano vardą. Be to, šalies vadovas akcentuoja, kad atstovybės pavadinimas su juo nebuvo suderintas.

Visgi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kiek anksčiau trečiadienį tvirtino, kad Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.

Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

ELTA