Taivanas ir Kinija surengė atskirus karinius mokymus, tvyrant įtampai regione

Taivanas, reaguodamas į virtinę naujų grėsmingų Kinijos manevrų, rengia savo paties karinius mokymus, norėdamas parodyti gebėjimą atremti Kinijos spaudimą pripažinti Pekino politinę kontrolę šioje savarankiškoje saloje.

Pratybos, vykstančios trečiadienį prie pietrytinės Hualiano apygardos krantų, rengiamos po kelias dienas trukusių Kinijos raketų paleidimų į akvatorijas prie Taivano, taip pat po Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) įsibrovimų į salos oro erdvę ir vandenis.

„Griežtai smerkiame besitęsiančias komunistinės Kinijos karines provokacijas aplink Taivano jūros ir oro [erdvę], kenkiančias taikai regione“, – Hualiano oro pajėgų bazėje žurnalistams sakė Taivano gynybos ministerijos atstovas Sun Li-fangas.

„Komunistinės Kinijos karinės operacijos tik suteikia mums galimybę didinti kovinę parengtį“, – pridūrė jis.

Tuo metu Taivano užsienio reikalų ministerijos atstovė Joanne Ou (Džoan U) teigė, kad Kinija naudojasi neseniai įvykusiais JAV Kongreso narių, taip pat Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelousi), vizitais kaip pretekstu pastangoms įbauginti Taivaną, kad šis sutiktų su Pekino primetamomis „taikaus susivienijimo“ sąlygomis.

„Kinija pradėjo karines provokacijas šiais pagrindais. Tai absurdiškas ir barbariškas veiksmas, taip pat kenkiantis regiono stabilumui ir trukdantis laivybai bei komercinei veiklai Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – pabrėžė J. Ou.

Kinija Taivaną laiko savo teritorija, kurią, žada susigrąžinti, prireikus – jėga, o užsienio pareigūnų vizitus į Taivaną prilygina salos suvereniteto pripažinimui.

Be savo karinių grasinimų, Kinija antradienį uždraudė išduoti vizas Taivano politiniams veikėjams ir paskelbė jiems kitų sankcijų. Pekinas neturi veiksmingos teisinės jurisdikcijos Taivano atžvilgiu, todėl neaišku, kokį poveikį turės šios priemonės.

Kinija nebepalaiko jokių kontaktų su Taivano vyriausybe nuo 2016 metų, kai buvo išrinkta už nepriklausomybę pasisakančios Demokratinės pažangos partijos (DPP) deleguota prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven). 2020 metais ji buvo perrinkta didžiule persvara.

DPP taip pat kontroliuoja parlamentą, o didžioji dauguma taivaniečių pasisako už faktinės nepriklausomybės status quo išlaikymą bei už stiprius ekonominius ir socialinius ryšius su žemynine Kinija.

Pekinas kaltina Vašingtoną skatinant Taivano nepriklausomybę per ginklų tiekimo sandorius ir JAV politikų kontaktus su salos vyriausybe.

Vašingtonas savo ruožtu teigia neremiantis nepriklausomybės ir nepalaiko oficialių diplomatinių ryšių su Taibėjumi. Vis tik JAV yra teisiškai įsipareigojusios pasirūpinti, kad Taivanas galėtų apsiginti nuo Kinijos keliamų grėsmių, įskaitant potencialią blokadą.

Taivanas daugiausia nesureikšmina Kinijos pratybų grėsmės, nors ir yra paskelbęs karinę parengtį. 23 mln. salos gyventojų, kurie daugiau kaip septynis dešimtmečius gyvena Kinijos karingos retorikos ir žvanginimo ginklais šešėlyje, gyvenimas tęsiasi įprastu ritmu.