Taika įvyko: politikai palaimino Šiaulių arenos sutarties pakeitimus

Dar rugsėjo pabaigoje padėtas taškas derybose dėl koncesijos sutarties. Šiaulių miesto savivaldybė ir koncesininkas „Pramogų sala“ susitarė dėl abi šalis tenkinančių sąlygų, tik jas dar turėjo patvirtinti Šiaulių miesto Taryba. Tą šiandien posėdyje jie ir padarė.

Prieš Tarybos posėdį abiejų šalių buvo susiderėta, kad arenos operatorius per tris metus grąžins į biudžetą pusę 2016 metais išmokėtos koncesijos mokesčio sumos, o Savivaldybės kasmet mokamas koncesijos mokestis mažėtų 55 tūkstančiais eurų – nuo 215 000 iki 160 000 eurų. Susiderėta ir dėl kai kurių sutarties punktų pakeitimų.

Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, šis pusmetis abiem pusėms nebuvo lengvas, tad pabaiga – labai laukta.

„Administracija bandė visada užimti maksimalius tikslus siekiant ginti Savivaldybės interesus. Galbūt šitas kategoriškumas ir lėmė, kad tas procesas tiek ilgai truko. Dabar manome, kad turime tikrai subalansuotą situaciją, kurią mes, kaip administracija, galėtume teikti Tarybai ir tikėtis jos pritarimo“, - prieš svarstant klausimą Tarybai sakė A. Bartulis.

Prieš politikams balsuojant, į tribūną pasisakyti stojo ir „Pramogų salos“ atstovas Gintaras Radavičius.

„Sutartis užtruko pakankamai ilgai. Ne dviese ar trise susėdę tai sugalvojom. Buvom ir sustabdę derybas, kreipėmės į ministerijas ir tarnybas. Rekomendavo susitarti dėl sutarties trūkumų pašalinimo, ką mes ir padarėme. Mes teisėtu būdu prieš 12 metų laimėjome konkursą ir teisėtu būdu norime įsipareigojimą vykdyti. Nežinau, kodėl puolama, kad Radavičius kažką iš arenos padarė. Didžiausias pasiekimas savivaldybės administracijos, kuri mus pastatė į kampą ir mes sutikom su tais dalykais. Šalys jau susitarė. Tikrai, geriau bloga taika, negu geras karas. Mes norime perkrauti santykius. Juk bendras tikslas, kad arena veiktų. Tai nėra Radavičiaus, Visocko, Bartulio ar kažkieno nuosavybė. Norėčiau paprašyti palikti politikavimus, kad geriau būtų miestui, bet nesuvedžiojant sąskaitų“, - dar prieš politikų balsavimą mintis dėstė Gintaras Radavičius.

Po koncesininko pasisakymo, 22 politikams balsavus „už“, pritarta šalių susitarimui ir palaiminti pokyčiai naujoje koncesijos sutartyje.

Etaplius.lt primena, ką šalys susitarė rugsėjo pabaigoje:

Naujoje sutartyje – esminiai pokyčiai

Anot Antano Bartulio, iš Šiaulių arenos operatoriaus (VŠĮ „Pramogų sala“) pusės buvo pasiūlyta, kad bylos sėkmės rizika būtų valdoma abiejų šalių perpus. „Tai jeigu mes savo ieškinį susimažiname iki 50 procentų tos sumos, tai vadinasi 107 tūkstančiai eurų būtų ta suma, su kuria „Pramogų sala“ sutinka ir ją apmokėtų. Tokiu būdu, iš dalies pripažinta ir iš dalies sudarytos sąlygos mums tikėtis to viešo intereso dalinio apgynimo. O jei mes būtume pralaimėję, nebūtume apgynę savo interesų. Dėl to šita pozicija buvo priimta“, – sakė A. Bartulis.

Savivaldybė savo ruožtu pasiūlė, kad koncesijos sutarties 31 straipsnis, kuris kalba apie pirmenybinį sutarties pratęsimą tam pačiam koncesininkui dar dešimčiai metų tomis pačiomis sąlygomis, yra nepriimtinas. „Po penkiolikos metų nepasitikrinus situacijos rinkoje, nepasitikrinus ar galėtų būti tęsiamas koncesijos modelis, ar gali būti ir nuomos mokesčio modelis, būtų didelis viešo intereso neapgynimas. Tai mums, Savivaldybei, pasirodė nepriimtina“, – teigė savivaldybės administracijos direktorius. Anot A. Bartulio, deramasi, kad šitas straipsnis būsimiems trejiems metams su dabartiniu koncesininku būtų išimtas iš sutarties, o ateityje, pasibaigus sutarčiai, Savivaldybė galėtų laisvai rinktis arenos operatorių nuomos ar kitokio pobūdžio konkurso sąlygomis. Su šia derybine sąlyga „Pramogų sala“ sutiko.

107 tūkstančiai eurų, kuriuos „Pramogų sala“ sutinka grąžinti į miesto biudžetą, bus apmokėta per likusius trejus sutarties galiojimo metus. Per metus arenos operatorius iš koncesijos mokesčio negaus po 36 tūkstančius eurų. Dabartinis koncesijos mokestis yra 215 tūkstančių eurų per metus. „Užėmėme poziciją, kad mes turėtume per likusį trejų metų laikotarpį koncesijos mokestis mažėja 55 tūkstančiai eurų per metus. Nuo 215 tūkstančių mes atmetame 55 tūkstančius ir lieka 160 tūkstančių eurų – suma, kurią mes per trejus metus temokėsime. Tad „Pramogų salai“ reikės savo veiklą efektyvinti taip, kad į šią sumą tilptų“, – informavo A. Bartulis. Tokias sutarties sąlygas turės priimti arba atmesti Šiaulių miesto taryba.

Abi šalys neslepia, kad jei nebūtų susiderėjusios, koncesijos sutartis būtų nutrūkusi.

Palengvės kontrolė

Taigi, tarp abiejų stovyklų – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir arenos koncesininko VŠĮ „Pramogų sala“ keliama balta vėliava. Brangiai kainuojantys ir, tikėtina, niekur nevedantys teisminiai ginčai nutrūksta. Be to, nesantaika būtų sutrikdžiusi ir pačios arenos veiklą, jos lankytojai greičiausiai būtų likę be renginių, o arenos operatoriui būtų tekę atlyginti nuostolius už nutrauktas sutartis su atlikėjais.

Anot mero, koncesijos sutarties keitimas leis Savivaldybei lengviau kontroliuoti arenos veiklą, nebereikės „gaudyti“, kaip naudojamas koncesijos mokestis. „Išnyksta 10.2 punktas, kuris buvo logiškai nuo pat pradžių nesuprantamas. Jo kaip tokio nebeliks iš viso. Taip pat išnyksta reikalavimas tarptautinio audito, nes nebebus tokios reikiamybės, kadangi koncesininko reikalas bus uždirbti. Ką jis uždirbs, tos lėšos jam ir liks. Tikėtina, kad koncesininkas turės interesą užsidirbti ir galbūt dėl to mes turėsime daugiau renginių“, – keičiamos sutarties niuansus aiškino meras.

Tačiau tuo pat metu kyla klausimas ar renginiai Šiaulių arenoje dėl to, kad koncesininkas turės ieškoti kelių užsidirbti, nes gaus beveik ketvirtadaliu mažesnį koncesijos mokestį, nebrangs patiems lankytojams. Ar nebus taip, kad arenos išlaidos liks tos pačios ar net didesnės, o pasikeis tik „piniginė“?

Atsisakoma ir 10.1 sutarties punkto, ginčo per arbitražo teismą. Atsisakyta sutarties priedo apie indeksavimą, kurio per 11 metų nebuvo naudotasi. Taip pat koreguojamas punktas, kuriuo keičiama sutartyje nurodoma koncesijos mokesčio suma. Arbitražo teismo procesas tarp abiejų šalių praėjusią savaitę buvo sustabdytas iki spalio 10 dienos, kol Taryba priims sprendimą dėl keičiamos koncesijos sutarties. Jei ji pritartų, būtų prašoma teismo inicijuoti laikinųjų apsaugos priemonių koncesininko sąskaitoms ir turtui nutraukimą. Jei Taryba pritars, tuomet po nauju koncesijos sutarties tekstu būtų sudėti abiejų šalių parašai.

„Jei Taryba nepalaikys šitokio sutarties keitimo sprendimo projekto, tada nežinau. Vadinasi, ko gero, tektų skelbti bankrotą, nes koncesininko sąskaitos yra areštuotos, jis negali apmokėti už elektrą ir kitus dalykus. Mes neturim jokių galimybių nesiderėti, nes gautųsi, kad dėl mūsų kaltės arena nebeveikia. Kuris meras norėtų, kad dėl jo kaltės sustotų didžiuliai socialiniai veiksmai? Kuris administracijos direktorius norėtų?“, – reziumavo A. Visockas.

Teks ieškoti būdų taupyti

Pats VŠĮ „Pramogų sala“ direktoriaus pavaduotojas veiklos ir strateginės plėtros klausimams Gintaras Radavičius spaudos konferencijoje sakė, kad nuo balandžio mėnesio vykusios derybos galbūt buvo per daug drastiškos.

„Bet kad ir kaip ten bebūtų, pasikartosiu, jog laikausi nuomonės, kad geriau bloga taika nei geras karas. Kariauti abiem pusėms yra sudėtinga ir visuomenės akyse, visų pirma, tiek finansiškai. Tie punktai yra suderėti. Belieka tikėtis, kad Taryba pritars jiems. Manau, kad kai šalys sutaria, tai turbūt to ir turėtų užtekti. Jei kalbėti apie tuos punktus – taip, jie yra mums nepalankūs, spaudė mus visais būdais. Kaip seksis susimažinus koncesijos mokestį, yra tikrai sunku pasakyti. Atlikom daug ekonominių paskaičiavimų įvairiausiais pjūviais, įsivertinę ir Šiaulių miesto situaciją, ir rinkos, ir visa kita. Tai buvo mūsų paskutinis skaičius, su kuriuo galėjome sutikti“, – spaudos konferencijoje pasisakė G. Radavičius.

Anot jo, ar tai, dėl ko susitarta, bus įgyvendinama paaiškės po metų. Gali būti ir taip, kad po metų vėl reikės sėsti prie stalo ir prašyti papildomų pinigų, nes koncesininkas neišgyvena. To dabar pasakyti negalima. Tačiau 25 procentais susimažinti koncesijos mokestį, pasak G. Radavičiaus, yra labai ženklu, juolab, kad arenos pastatas sensta ir reikia papildomų investicijų jį prižiūrint. „Bet galbūt. Ieškosim būdų, ieškosim resursų. Tai kainuos. Turėsim pirmiausia susimažinti žmonių. Antra, galbūt teks padidinti nuomas arenoje įsikūrusiems verslininkams. Pajamų padidinimo prasme tai yra sudėtinga, galbūt taupymo prasme tai bus galima išspręsti. Bet nesakau, kad tai bus lengva“, – savo pasisakymą spaudos konferencijoje baigė G. Radavičius.