„Tai istorija, pakeitusi Europos veidą“

„Tai istorija, pakeitusi Europos veidą“, – tikina Robertas Petrauskas, išleidęs naują serijos knygą „Barbarosa“. Praėjusią savaitę autorius ją pristatė savo gimtinėje – Gargžduose. Buvę mokslo draugai, mokytojai, kaimynai ar šiaip besidomintieji paveldo naujienomis, kaip ir anksčiau, vieni pirmųjų supažindinti su naujausiais jo surinktais faktais, kaip vyko istorijoje precedento neturinčio Antrojo pasaulinio karo pradžios veiksmai Rytų fronte.

...Vos žengus pro Jono Lankučio bibliotekos duris pasitiko populiarios vokiečių šansonetės „Lili Marlen“ ir sovietų armijos maršų melodijos. Iškart padvelkė anų metų atmosfera, ką netrukus patvirtino pats autorius, nes, sako, jo tikslas knygoje įvykius pateikti ir susitikimuose juos pristatyti taip, kad skaitytojai nusikeltų į praeitį ir patys darytų išvadas. O „Barbarosa“ buvo ne tik karinė operacija, tai – milijonų žmonių likimai. Tai kariniai veiksmai, pakeitę Europos veidą, transformacija, pakeitusi ištisas visuomenes. Karas nėra vien tik karas. Daugybė dalykų, kurie atrodo mums svarbūs šiandien, karo atveju būna bereikšmiai. Karas knygos autoriui visada buvo įdomus tuo, kad atmeta viską, kas įprastai lyg ir svarbu.

„Barbarosa“ – trečia R. Petrausko knyga iš jo istorinės serijos apie Antrąjį pasaulinį karą Europoje. Pirmoje – „Trečiojo Reicho triumfas“, išleistoje 2010 metais, sužinome, kaip Hitleris rado kelią į vokiečių širdis, žadėdamas nuplauti Vokietijos gėdą po Versalio sutarties, kaip krito Čekoslovakija, Prancūzija, Lenkija. Antroje – „Lemtingi sprendimai“ apžvelgia tolesnes strategines Hitlerio pradėto karo kryptis ir kitų Europos šalių galiūnų karinius sprendimus. Serija turi savo ištikimus skaitytojus, knygų tiražai bemat išperkami. „Barbarosa“ pasirodė tik šiemet, tad nenuostabu, kad į susitikimą atėję nė vienas jos dar nebuvo skaitęs. Nuo šiol galės gauti rajono bibliotekose.

– Mano tikslas buvo sukurti knygą, kuri lyg detektyvas trauktų skaitytoją, jį intriguotų. Tai ne vadovėlis, užpildantis žinių spragas. Atrinkdamas jai tekstus ir dokumentus, siekiau kompleksiškai ir objektyviai pateikti faktus, kad šiandieniniai skaitytojai visų pirma pajaustų anos epochos dvasią, ne tik eigą. Kad įsivaizduotų, kaip žmonės išgyveno karo meto sąlygomis, kaip jautėsi eiliniai kareiviai, ką jie rašė savo laiškuose mylimosioms ir motinoms ir kaip jiems, atėjusiems iš aukštos civilizacijos pasaulio, atrodė to meto Lietuva, ką jie išvydo peržengę sienas Rusijoje... Pagaliau, ką mąstė ir kaip bendravo karo vadai, valstybių vadovai ir šalių lyderiai, kokius karinius sprendimus jie dėliojo. Tai didžiausia karinė operacija pasaulio istorijoje, kuri praėjus daugeliui metų kelia diskusijas, ginčus, vertinimus, hipotezes.

Autorius tvirtina, jog istorija turi būti objektyvi. Karo atveju ypač išryškėja svarbiausios pasaulio vertybės, tad skaitytojui yra galimybė pačiam daryti išvadas, kas ko siekė ir kaip elgėsi. Šitame kare nebuvo nė vieno geriečio...

Trūkčiojantis kompiuterinis vaizdas ekrane kiek trukdė knygos autoriui nuosekliai pateikti „Barbarosos“ plano eigą atidžiai jo besiklausantiesiems. Vis dėlto susidarėme pakankamą vaizdinį, kaip vystėsi karo veiksmai pagal garsųjį nacių „Barbarosos“ planą. Autoriaus teigimu, ši knyga apima įvykius nuo 1941 metų birželio 22-osios iki tų pačių metų spalio pabaigos. Visas dėmesys sutelktas įvykiams Rytų fronte. Dalis joje aprašytų mūšių vyko Lietuvoje. Karo dvelksmą skaudžiai patyrė ir Gargždų gyventojai.

Per tuos kelis mėnesius nacių sumanytos operacijos metu žuvo, dingo ar buvo sužeista beveik penki milijonai abiejų pusių karių. Vokiečiai tikėjosi bemat sutriuškinti Sovietų sąjungą, o veltis į ilgą karą jie nebuvo pasiruošę. Tačiau grėsmingai prasidėję karo veiksmai įstrigo prie Mask­vos, ir ši karinė operacija naciams tapo nesėkmės istorija.

– O tai, – pažadėjo autorius, – jau kitos mano knygos tema...

Knygos apie Antrąjį pasaulinį karą turi nemažai skaitytojų. Ir šįkart juos domino, kaip autorius bendradarbiauja su archyvais, ar jie linkę būti geranoriški, ypač šių dienų Rusijoje. Autorius paaiškino, jog šiuo metu turi galimybę gauti daug ir įvairios informacijos, tik įslaptinti dokumentai prieinami esant palankiai politinei valiai. Rusams, žinoma, tai skaudi tema, nes jų nuostoliai didžiuliai, ypač žmogiškieji.

Atsakydamas į klausytojų klausimus, kokios vokiečių pralaimėjimo priežastys, koks buvo jų žvalgybos vaidmuo, knygos autorius teigia, jog šitame kare daug versijų ir neatitikimų, kurie nėra išaiškinti, nacių planas „Barbarosa“ apaugęs ir sąmokslo teorijomis. Skaitantieji šią didelės apimties (daugiau kaip 700 p.) knygą gali patys įsigilinti į autentiškus dokumentus, apmąstyti, koks pasaulinės svarbos geopolitinis įvykis žmonijai buvo Antrasis pasaulinis karas.

Atėjusieji į knygos pristatymą įsigijo R. Petrausko naująją knygą, gavo autografus su geriausiais palinkėjimais. Linkime ir mes sėkmės autoriui toliau plėtojant šią seriją. Ir džiaugiamės kartu su ilgamete anglų kalbos mokytoja Aldona Kampiene, kuri sakė, jog didžiuojasi savo buvusiais mokiniais, tapusiais puikiais pasirinktos profesijos specialistais, kūrėjais, aktyviais piliečiais, visuomenininkais, politikais.