Tadas Bartkus: „Žaviuosi paprastų žmonių susitelkimu“

Beveik savaitė Šilalės rajonas, kaip ir visa Lietuva, gyvena karantino sąlygomis. Savivaldybės administracijos direktorius ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Valdemaras Jasevičius jau pranešė, kad dirbama be panikos ir pagal nuoseklų planą. O kaip reagavo visuomenė? Klausiame mero pavaduotojo Tado Bartkaus, kuris visą savaitę ėjo mero pareigas.

„Džiaugiuosi, kad rajono žmonės labai supratingai įvertino situaciją ir drausmingai laikosi sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytų apribojimų bei rekomendacijų. Bet ar visi, kam privaloma, laikosi saviizoliacijos taisyklių? Dauguma – taip. Deja, mes dar neturime gavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenų apie grįžusius iš užsienio ir kol kas žinome tiktai tuos, kurie patys deklaravo apie savo parvykimą. Seniūnijos įpareigotos kontroliuoti, ar jie tikrai dvi savaites izoliavo save. Jeigu yra pažeidžiančių karantino tvarką, gyventojai raginami pranešti seniūnams. Jie taip ir daro. Tai mūsų pilietinė pareiga saugoti vieniems kitus. Pranešimų apie pažeidimus yra, bet nelabai daug. Esu linkęs manyti, kad parvykusieji mūsų rajono žmonės elgiasi labai atsakingai", - sako T. Bartkus.

O jei žmogus neturi sąlygų saviizoliuotis? Administracijos direktorius yra viešai pareiškęs, kad Savivaldybė turi parengusi patalpų ir gali saviizoliacijai priimti 20 žmonių. Ar 20 vietų užteks?

„Neužteks. Grįžtantys iš užsienio žmonės skambina apgyvendinimo koordinatoriui Martynui Remeikiui telefonu +37061232034 ir iš anksto praneša, jei negalės patys saviizoliuotis. Penktadienį apie tai jau buvo pranešę 25 žmonės. Iš jų 14 esame apgyvendinę, kiti dar pakeliui į namus. Šiuo metu esame parengę 39 vietas, jeigu reikės, parengsime ir daugiau. Tai nėra prabangios gyvenimo sąlygos, bet atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytas sanitarines normas – yra lova, dušas, tualetai, viryklės, dezinfekcinės apsaugos priemonės. Higienos priemonėmis ir maistu gyventojai turi apsirūpinti patys, bet jeigu nėra, kas jiems atneša maisto, padeda Savivaldybė – maistą pristato Socialinių paslaugų namai. Tuo klausimu reikia skambinti socialinių paslaugų koordinatorei Danguolei Račkauskinei telefonu +37068638871. Kol kas socialiniai darbuotojai spėja visus aprūpinti, bet jei situacija pasunkės, jie gali nespėti. Gali prireikti savanorių, kurie padėtų aprūpinti maistu vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius. Kviečiame savanoriauti visus pilietiškai nusiteikusius žmones, pirmiausia, žinoma, jaunus, bet ne jaunesnius kaip 18 metų. Jie turėtų skambinti jaunimo reikalų koordinatorei Linai Maslauskienei telefonu +37062084081. Dabar kaip niekad reikalingas paprastų žmonių susitelkimas", – ragina vicemeras.

Ar toks susitelkimas yra? Taip! Vicemeras tvirtina, kad tokio žmonių pilietiškumo kritišku momentu jis net nesitikėjo. Ištuštėjusios Šilalės mieto ir mažesnių miestelių gatvės jokiu būdu nerodo, kad gyvenimas sustojo. „Tai rodo tik žmonių sąmoningumą ir drausmingumą. Niekas nesišlaisto be reikalo. Bet kai kurių profesijų žmonės dirbo dar intensyviau. Turime būti dėkingi savo medikams, socialiniams darbuotojams, vaistininkams, maisto parduotuvių pardavėjams, kurie dabar aptarnauja nemažus srautus žmonių ir rizikuoja būti apkrėsti. Bet jie dirba! Ir neatrodo, kad labai greit jiems sumažės darbo. Štai kodėl gali būti atidarytas Šilalės lopšelis darželis "Žiogelis". Bet ne visiems. Tik tiems vaikams, kurių tėvai bus dar labiau apkrauti darbu ir negalės užsiimti vaikais. Pirmiausia, žinoma, teisėsaugos pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų vaikams“, – sako T. Bartkus.

Kad ir koks būtumei pareigingas, plikomis rankomis daug nenuveiksi. Dirbti be kaukių, pirštinių, veido skydų, gal net kombinezonų, neturint dezifekuojančių skysčių šiandien daug kam darosi pavojinga. Vicemeras tvirtina, kad dezifekuojančiu skysčiu Savivaldybė yra neblogai apsirūpinusi – turi jo nusipirkusi 50 litrų, dar perka 300 litrų. Vienkartinių kaukių dabar perkama 2000, planuojama dar pirkti 1200. Jeigu prireiks, kaukių Savivaldybės užsakymu pasiųs ir viena rajono siuvėja, kuri dabar ieško tinkamos medžiagos. Savivaldybė dar perka respiratorių, veido skydų, kombinezonų, galvos dangalų, vienkartinių pirštinių, chalatų, neperšlampamų prijuosčių. Šios priemonės pirmiausia bus skiriamos medicinos ir socialiniams darbuotojams, atsidūrusiems pavojingiausioje situacijoje. Vicemero skaičiavimu, visa tai rajono biudžetui kainuos apie 15 tūkstančių eurų.

Iš kur tokie pinigai? Ar nevertėtų, kaip siūlo kai kurie oponuojantys Savivaldybės tarybos nariai, iš esmės peržiūrėti biudžetą, neišmokėti arba sumažinti Tarybos narių kanceliarinėms išlaidoms skirtas išmokas? Juk dar reikės pasirūpinti vaikų nuotoliniu mokymu, o tai irgi kainuos!

„Taip, vaikų nuotolinis mokymasis darosi neišvengiamas, – sako T. Bartkus. – Man atrodo, mokyklų karantinas Vyriausybės sprendimu gali būti pratęstas ir balandžio mėnesį, o vaikų visą laiką nelaikysim atostogose. Beveik visi mokytojai ir daugelis mokinių turi kompiuterius ir galimybę prisijungti prie interneto. Mums kyla abejonių tik dėl socialiai remtinų šeimų. Ar jos visos turi kompiuterius? Kiek mes turėtume nupirkti pigesnių planšetinių kompiuterių, kiek tai kainuotų? Kol kas renkame duomenis, ir dabar negaliu pasakyti konkrečių skaičių. Dar gali padidėti išlaidos ir apsaugos priemonėms. Bet panikuoti neverta, kol kas galime išsiversti be radikalaus biudžeto pertvarkymo. Aišku, neatmetu galimybės, kad jį ateityje teks peržiūrėti. Ne tiek dėl padidėjusių išlaidų, kiek dėl sumažėjusių pajamų. Bijau, kad mūsų rajono žmonių pajamos dabar gali sumažėti, o kartu sumažėtų ir biudžeto pajamos, kurių didžioji dalis susideda iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčio. Gali tekti dar sykį peržiūrėti visą biudžetą ir sumažinti tas išlaidas, kurias įmanoma mažinti."

Teks susiveržti diržus? „Ne, – purto galva vicemeras. – Žmonėms diržų neveršime, tai prieštarautų mūsų vykdomai socialinio teisingumo politikai. Taupysime ne žmonių, ne atlyginimų sąskaita. Yra kitų išlaidų, kurias galėtume mažinti.“

O kaip dėl išmokų Tarybos narių kanceliarinėms išlaidoms? Ar nevertėtų jų nubraukti? Skamba šitaip gražiai ir patriotiškai!

„Taip, skamba gražiai ir populistiškai, bet kol kas tai neįmanoma, – šypsosi T. Bartkus. – Norint nubraukti arba sumažinti tas išmokas, reikėtų pakeisti Tarybos darbo reglamentą, bet praeitą Tarybos posėdį, svarstant jį, nebuvo tai padaryta, nebuvo didžiųjų patriotų siūlymo. Kovo 27 dieną planuotas posėdis neįvyks dėl karantino, jį teks nukelti į balandžio pradžią. Bet yra kita, daug pilietiškesnė, išeitis. Tarybos nariai gali patys atsisakyti išmokų, ir tai bus teisėta. Štai aš nuo balandžio mėnesio jų atsisakau visam karantino laikotarpiui, tas lėšas skiriu ekstremaliems rajono poreikiams. Merui Algirdui Meiženiui daug ko atsisakyti nė nereikės – jis ir taip daug ką stebindamas darbo reikalais važinėja nuosavu automobiliu ir tomis išmokomis vargiai kompensuoja kuro sąnaudas. Manau, kad ir kiti patriotiškai nusiteikę politikai gali pasielgti labai panašiai.“

Jeigu mokiniai gali mokytis nuotoliniu būdu, tai kodėl tokiu būdu negalėtų posėdžiauti Tarybos nariai? „Taip, tokia galimybė yra, mes jau svarstome ją, – sako vicemeras. – Tačiau nuotoliniu būdu leidžiama svarstyti tik su ekstremalia situacija susijusius klausimus. Kitų – ne. O jų yra, ir labai svarbių. Tarp svarbiausių yra susiję su regioninės plėtros „Tauragė+“ strategija, Pajūralio ir Upynos mokyklų likimu. Tokiais klausimais nuotoliniu būdu priimti mūsų sprendimai būtų neteisėti. Gal Vyriausybė leis, laukiame jos atitinkamų teisės aktų.“

Visą savaitę, prasidėjus karantinui, mero pareigas ėjo vicemeras, o meras atostogavo. Kodėl taip įvyko? Negi meras negalėjo atidėti atostogų arba sugrįžti iš jų? „Negi taip blogai dirbau meru? – šypsosi T. Bartkus. – Iš tiesų meras niekur nebuvo išvykęs, mes su juo derinome visus reikalus, galima sakyti, jis dirbo nuotoliniu būdu, nors to ir neapiforminęs. Buvo žmogus šiek tiek suslogavęs, nenorėjo rizikuoti mūsų sveikata ir pasiliko namuose. Nedarbingumo pažymėjimo imti nematė reikalo, tai savo įprasta maniera savaitę izoliavosi savo sąskaita. Matydamas, kaip jis darbo reikalais trina nuosavą automobilį, neišnaudoja kanceliarinių išlaidų, aš dėl to visai nenustebau. Jis toks yra. Dabar jau aišku, kad su sveikata viskas gerai, viruso jis nepasigavo, tai pirmadienį tikriausiai bus darbe. Mes jo visi laukiame ir džiaugiamės, kad yra sveikas.“

Vicemeras sako norįs padėkoti ir rajono verslininkams, kurie nuo pirmų karantino dienų ėmė drausmingai laikytis jo reikalavimų ir apribojo viešai teikiamas paslaugas. „Aišku, jie dėl to turės nuostolių, kurių bent dalį dengs valstybė, Seimo nutarimu nuostolių kompensavimui ir ekonomikos skatinimui paskyrusi 5 milijardus eurų. Dalis tų pinigų teks ir mūsų savivaldybei. Jau žinome, kad rajono kelių plėtros ir remonto programai papildomai skiriama beveik 150 tūkstančių eurų. Tai itin gera žinia. Pernai turėjome pinigų, bet iš anos valdžios nebuvome paveldėję projektų. Šiemet projektų turime pasirengę ir nuogąstavome, kad neužteks pinigų. Pusantro šimto tūkstančių – tai nebloga paspirtis. Žodžiu, ne viskas yra liūdnai“, – baigdamas sakė T. Barkus.