PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Gruodžio 5 d. 17:42

T. V. Raskevičius: Seime yra reikiami 85 balsai panaikinti P. Gražulio mandatą

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Jūratė Skėrytė, Augustas StankevičiusŠaltinis: BNS


285536

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad už kitą parlamentarą balsavęs Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamente turėtų užtekti balsų panaikinti jo mandatą, sako įvairių frakcijų atstovai.

„Neabejoju, kad frakcija vieningai balsuos už mandato panaikinimą Petrui Gražuliui, iš viso reikia 85 Seimo narių balsų, kad būtų panaikintas Seimo nario mandatas. Mano žiniomis, šitas skaičius yra užtikrintas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.

Jis buvo apkaltos P. Gražuliui iniciatorius.

„P. Gražuliui atėjo galas Seime“, – teigė politikas.

Anot jo, balsavimas Seime nėra „koks nors pokštas ar linksmas nuotykis“, o yra „deleguotų tautos atstovų balsavimas reiškiant tautos valią“.

„Jeigu vieną mygtuką laikome ne šiurkščiu pažeidimu, o tiesiog kokiu nors papokštavimu, tai taip papokštavus didelei Seimo narių grupei bus iškreipta Seimo valia. Aš labai džiaugiuosi šios dienos KT sprendimu ir manau, kad Seime reikia dirbti savo darbą, o ne pokštauti ir spaudinėti mygtukus už kitus Seimo narius“, – tvirtino T. V. Raskevičius.

Kad frakcijos nariai palaikys P. Gražulio mandato panaikinimą neabejojo ir konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijų atstovai.

„Neturėjome dar aptarimo, bet nujaučiu balsavimo kryptį palaikyti mandato atėmimą“, – sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat tvirtino, kad KT sprendimas yra pakankamas pagrindas balsuoti už mandato atėmimą.

Seimo narys prisipažino pats nebuvęs tikras, ar vienkartinį veiksmą galima laikyti šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu.

„Dabar KT įtvirtino praktiką, kad net ir vienkartinis balsavimas atimant teisę kitam Seimo nariui išreikšti nuomonę, galbūt pakeičiant jo (poziciją – BNS), kitaip pabalsuojant galbūt nei jis būtų norėjęs, yra šiurkštus priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas. Visi būsimi Seimo nariai turės žinoti, kad taip negalima elgtis. Konstitucinė doktrina suformuota“, – teigė jis.

E. Gentvilas svarstė, kad Seime gali ir nebūti balsavimo dėl P. Gražulio mandato panaikinimo, nes šis turi teisę jo atsisakyti pats.

„Jis duoda signalus, kad išeis iš Seimo nelaukdamas, jog nekristų dėmė, nes Seimo balsavimu patvirtinta jo nuodėmė užkirstų jam kelią dalyvauti kituose rinkimuose“, – teigė liberalas.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas neabejojo, kad jo kolegos balsuos už P. Gražulio pašalinimą iš parlamento.

„Mes visą laiką laikėmės pozicijos, kad P. Gražulis yra pažeidęs ne tik šiuo atveju, bet ir kitais atvejais, ir tokios nuomonės laikysimės toliau. Balsuosime už. Manau, kad jis stengėsi ir pasiekė tą rezultatą, kad iš jo mandatas būtų atimtas“, – kalbėjo socialdemokratas.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas taip pat sakė, kad Seimo sprendimas neturėtų būti netikėtas.

„Mes visuomet sakėme, jog reikia nesiblaškyti ir leisti atsakingoms institucijoms dirbti savo darbą. KT pasakė labai aiškų vertinimą, konstatavo, kad buvo pažeista Konstitucija, kad balsavimas už kitą Seimo narį yra visiškai nesuderinamas, netinkamas elgesys su Seimo nario mandatu, ir prognozuočiau, jog Seimas tikrai turėtų ganėtinai sparčiai ir be didelių siurprizų priimti reikiamus sprendimus įtvirtinant šį teismo sprendimą“, – sakė politikas.

Tuo metu opozicinių „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė tvirtino, kad bus surengtas slaptas balsavimas, todėl kiekvienas Seimo narys išreikš valią pagal savo supratimą ir sąžinę. Anot jos, įpareigojančio frakcijos sprendimo laikytis vienos pozicijos šiuo klausimu nebus.

„Noriu priminti, kad bus slaptas balsavimas, kuris įpareigoja kiekvieną Seimo narį elgtis taip, kaip jis pridėjęs ranką ant Konstitucijos prisiekė. Slaptas balsavimas įpareigoja Seimo narį apsispręsti, kaip jis turėtų balsuoti, pagal savo sąžinę“, – sakė A. Norkienė.

Anksčiau „valstiečiai“ nepalaikė iniciatyvos surengti apkaltą P. Gražuliui. A. Norkienė neatmetė, kad KT sprendimas gali pakeisti dalies frakcijos narių nuomonę.

„Darbiečių“ atstovas Viktoras Fiodorovas taip pat teigė, kad bendro sprendimo šiuo klausimu frakcija nepriiminės.

„Aš pats dirbu Etikos komisijoje, pats mačiau tą medžiagą ir aš toje medžiagoje nematau mygtuko paspaudimo, galbūt KT kažką pamatė daugiau, gal vertino kitus motyvus, dar norisi paskaityti. Turiu viską įvertinti dar ir nuomonę susidarysiu“, – sakė jis.

V. Fiodorovas neprognozavo, kaip galėtų baigtis balsavimas Seime: „Negalėčiau sakyti, kad Petras Gražulis gali jaustis ramus, bet negaliu sakyti, kad valdantieji gali jaustis pergalingai. Balsavimas gali pasikreipti į abi puses.“

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė svarstė, jog frakcija gali nedalyvauti balsuojant dėl mandato atėmimo.

„Aš manau, kad valdantieji, jei jau pradėjo tą procesą, tai jį turėtų ir patys pabaigti“, – teigė ji.

„Iš tikrųjų mane, kaip ir daugelį Lietuvos žmonių, išvargino tas tampymasis su P. Gražuliu, kuris truko nuo pavasario iki dabar. Kai kurie apkaltos komisijos posėdžiai sutapdavo su svarbiais valdančiajai daugumai įvykiais. Šiandien irgi kažkaip biudžeto priėmimas sutampa su P. Gražulio apkaltos procesu“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Pasak jos, po antradienio KT nutarimo kyla klausimų ir dėl konservatorės Jurgitos Sejonienės elgesio vertinimo.

„Antra vertus, dabar kyla klausimas, kaip yra su ponia Sejoniene, kuri taip pat yra paspaudusi mygtukus registruojantis. Tikrai būtų nuoseklu, kad išsiaiškinę dėl P. Gražulio išsiaiškintų ir dėl J. Sejonienės“, – BNS sakė A. Širinskienė.

J. Sejonienė yra užregistravusi tuometinę švietimo ministrę Jurgitą Šiugždinienę kalbėti dėl įstatymo projekto motyvų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sausį pripažino konservatorę pažeidus Seimo taisykles ir nusižengus politikų etikai. J. Sejonienė teigė netyčia palietusi Seimo salėje šalia sėdinčios J. Šiugždinienės kompiuterio ekraną, taip pat tvirtino, kad nebuvo gavusi kolegės prašymo užregistruoti ją kalbėti dėl motyvų.

Konstitucinis Teismas antradienį konstatavo, kad 2022 metų rugsėjo 15 dieną balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo P. Gražulis sąmoningai, tyčia balsavo du kartus – ne tik už save, bet ir už šalia sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską.

KT teigimu, tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį P. Gražulis nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos ir konstitucinio Seimo nario statuso kylančios pareigos gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai eiti tautos atstovo pareigas.

Teismas pažymėjo, kad net ir vienkartinis Seimo nario balsavimas už kitą parlamentarą Seimo posėdyje sudaro prielaidas iškreipti Seimo valią.

Po šio sprendimo parlamentas turės balsuoti dėl P. Gražulio mandato atėmimo. Kad mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.

Jei P. Gražulio mandatas būtų panaikintas šioje byloje, jis dešimt metų negalėtų kandidatuoti į Seimą, prezidentus ir eiti pareigų, kurioms reikia duoti konstitucinę priesaiką.

Tačiau parlamentaras turi teisę bet kuriuo metu iki balsavimo atsisakyti parlamentaro mandato.

P. Gražulis antradienį po KT sprendimo sakė to daryti neketinantis ir lauksiantis Seimo balsavimo dėl jo mandato.

Lapkritį Seimas yra pradėjęs ir antrą apkaltos procesą P. Gražuliui. Pagrindu tam tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendis, kad politikas 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą ir tokiu būdu piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

Antrasis apkaltos procesas rengiamas supaprastinta tvarka, tai yra nesikreipiant į KT išvados. Numatyta, kad gruodžio 19 dieną Seimas turėtų balsuoti dėl P. Gražulio mandato panaikinimo šiuo pagrindu.

Jeigu Seimo narys įgaliojimų netektų per šią apkaltos procedūrą, sankcija dešimt metų nekandidatuoti į Seimą negaliotų, nes nebūtų konstatuotas priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas.

Be to, prokurorai P. Gražuliui yra pateikę įtarimus dėl homoseksualių asmenų viešo niekinimo ir tyčiojimosi iš jų.