T. Ivanausko sukurtai Obelynei - 100 metų

Gamtininko, biologijos mokslų daktaro, akademiko Tado Ivanausko Kauno rajone įkurta Obelynės sodyba šiemet švenčia įkūrimo 100-metį. Čia 1920-1970 metais gyveno ir mokslinius tyrimus vykdė garsusis gamtininkas T. Ivanauskas (1982-1970), Kauno zoologijos sodo ir zoologijos muziejaus įkūrėjas.

Obelynė Lietuvai yra reikšmingas kultūros paveldo objektas. T. Ivanausko dėka Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. 1958 metais parkas paskelbtas gamtos paminklu. Šiuo metu Obelynės sodyba inicijuota skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 30812). Prie namo, kuriame įrengtas T. Ivanausko memorialinė ekspozicija (Kauno rajono muziejaus padalinys) išsaugojimo daug prisideda vietos savivalda.

Birželio 13 dieną Obelynėje (Kauno rajone, Akademijos seniūnijoje, Akademijos miestelyje, Obelynės g. 8) susirinkę T. Ivanausko mokiniai, jo sekėjai, giminės ir artimieji pagerbė profesoriaus atminimą. Taip pat dalyvavo Kauno rajono savivaldybės Meras Valerijus Makūnas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė, Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Obelynės kūrimas prasidėjo, kai T. Ivanauskas iš parceliuojamo Marvos dvaro netoli Ringaudų 1920 metais nusipirko 8 ha žemės. Šią vietą jis atrado medžiodamas Kamšos miške. Jo dėmesį patraukė dvi gilios griovos (Varžupio ir Obelynės) su mišriais medynais ir gausia augmenija. Po Antrojo pasaulinio karo teritorija buvo nacionalizuota, o T. Ivanauskui palikta tik 15 arų prie pastatų. 1963 metais Obelynė perduota tuometinės Žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetui. Po profesoriaus mirties (1970 m.) įdukros Eleonoros Baltuškevičienės iniciatyva Obelynėje įrengta Tado Ivanausko memorialinė sodyba – muziejus.

T. Ivanausko nuopelnai Lietuvos mokslui yra labai svarbūs ir reikšmingi. Padedant prof. Povilui Matulioniui, T. Ivanauskas 1919 metų liepos 15 d. įsteigė Gamtos tyrimų stotį ir Zoologijos muziejų, kuriam vadovavo iki 1945 metų. 1920 metais dalyvavo Aukštųjų kursų atidaryme Kaune. 1922-1940 metais buvo Lietuvos universiteto (nuo 1930-ųjų – Vytauto Didžiojo universiteto) profesorius, Zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedros vedėjas. Su žmona Honorata organizavo pirmąją Nacionalinę paukščių dieną bei Medžių sodinimo šventes, per kurias pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. 1921-1939 metais įkūrė Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugiją, 1927-1938 metais redagavo žurnalą „Medžiotojas“. 1929 metais Obelynėje įkūrė kailinių žvėrelių fermą, 1938 metais - Zoologijos sodą Kaune. 1940 metais tapo biologijos mokslų daktaru. Organizavo mokslines ekspedicijas į 12 pasaulio šalių. 1941 metais išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1945 metais jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1952-1954 metais buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškininkystės katedros vedėjas, 1954-1965 metais - KMI Bendrosios biologijos katedros vedėjas, 1954-1970 metais - šios katedros profesorius. Parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias jo veikalas - „Lietuvos paukščiai“, už kurį 1959 metais buvo apdovanotas premija. Taip pat parašė 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose: „Kosmos“, „Kultūra“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“ ir kt.

T. Ivanausko vardu pavadinta nauja vabzdžių gentis Ivanauskella. Už Zoologijos muziejaus įkūrimą apdovanotas Gedimino ordinu, įvairiais raštais, medaliais ir kitais apdovanojimais. Profesoriaus veikla įamžinta ir 1963 metais Lietuvos televizijos užsakymu sukurtame dokumentiniame filme „Iš dainų atskridę paukščiai“ (apie Žuvinto rezervatą ir jo įkūrėją T. Ivanauską, režisierius Petras Abukevičius).