Aktualijos | 8 MIN.

Šydą praskleidus: istorinė popiežiaus kelionė žurnalisto akimis

Irma Bagūnė
2018 m. spalio 10 d. 18:51
nuotrauka-5.jpg

Liepos 5 dieną BNS redakcija sulaukė kvietimo lydėti popiežių Pranciškų per jo vizitą Baltijos šalyse. Ši galimybė atiteko man.

Iškart buvome įspėti, kad vizito metu popiežius kalbės italų kalba.

Kiek nuramino žinia, kad organizatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje žadėjo užtikrinti renginių vertimą, o pagrindinis iššūkis bus susijęs su spaudos konferencija lėktuve, nes ji nėra verčiama.

Ką daryti, jeigu redakcijoje nėra žurnalistų, mokančių itališkai? Bandyti pramokti tiek, kad sugebėčiau suprasti, apie ką kalba popiežius ir prireikus galėčiau užduoti jam klausimą.

Italų kalbos kursus lankiau maždaug mėnesį iki vizito. Jis tapo baimės, jaudulio, kad viskas pasisektų, ir pojūčio apie neeilinę laukiančią galimybę laikotarpiu.

Į popiežiaus lėktuvą akredituotiems žurnalistams kelionę reikėjo pradėti nuo pat Romos.

Taigi, į Italijos sostinę iš viso išvyko keturi žurnalistai iš Lietuvos, dar trys kolegos atvyko iš Latvijos, du – iš Estijos.

Minučių tikslumo darbotvarkė

Romoje atsiradau rugsėjo 20 dienos vakarą, nes kitądien reikėjo atvykti į Šventojo Sosto spaudos centrą. Už kelių šimtų metrų nuo Vatikano muziejų esantis pastatas iš šono visiškai neprimena institucijos ir įsilieja į kremine spalva dažytų pastatų gatvę.

Netoli jo įėjimo būrėsi preikeiviai popiežiaus simbolika ar nuo saulės besislepiantys gidai, o vienas pardavėjas man nesėkmingai bandė įsiūlyti asmenukių lazdą.

Taigi, rugsėjo 21 dieną spaudos centre pasiėmėme akreditacijas ir lėktuvų bilietus, o dar 30 eurų teko susimokėti „už sekretoriato išlaidas“ organizuojant popiežiaus kelionę.

Kitądien pajudėjome į Vilnių užsakytu popiežiaus lėktuvu, vadinamuoju „Ganytoju“.

Šventasis Tėvas lėktuve asmeniškai pasisveikino su kiekvienu žurnalistu. Kai atėjo mano eilė, prisistačiau, pasakiau, kad žmonės Lietuvoje jo laukia, o aš labai jaudinuosi, nes tikiuosi suprasti jo italų kalbą. Popiežius pamerkė akį ir, paspaudęs ranką šalia manęs buvusiam žurnalistui, grįžo į verslo klasę.

Milžiniškas tempas prasidėjo vos nusileidus Vilniaus oro uoste. Pirmi pro užpakalines lėktuvo duris išbėgo fotografai ir televizijos operatoriai, kad spėtų nufilmuoti iš orlaivio išlipantį popiežių. Paskutiniai išlipo spaudos žurnalistai, kurie nespėję pamatyti visos ceremonijos sėdo į autobusą ir išvažiavo arba į renginį prie Prezidentūros, arba į viešbutyje „Artis“ įkurtą spaudos centrą.

Beje, šiame viešbutyje kambariai buvo privalomai rezervuoti ne tik užsienio, bet ir Lietuvos žurnalistams. Grįžti namo nakčiai niekas nedraudė, bet susimokėti vis tiek teko.

Apskritai, norint spėti į visus popiežiaus renginius, žurnalistai dažnai neišbuvo dalyje jų iki pabaigos. Pavyzdžiui, Latvijos prezidentūroje reporteriai spėjo išgirsti tik šalies vadovo Raimondo Vėjuonio ir pusę popiežiaus kalbos, o tada išvažiavo į ceremoniją prieš Laisvės paminklo, kur taip pat praleido ne daugiau 15-os minučių. Latvijoje ir Estijoje vykusiose šv. Mišiose žurnalistai buvo susodinti į autobusus vos popiežiui perskaičius homilijos tekstą.

Darbotvarkė vizito metu minučių tikslumu buvo suplanuota ne tik popiežiui, bet ir jį lydintiems žurnalistams, o už sklandų jų keliavimą, patekimą į žiniasklaidos erdves renginiuose ir išvykimą po ceremonijų buvo atsakingi du Vatikano pareigūnai.

Dėl įtemptos darbotvarkės greitai keitėsi ir darbo sąlygos. Rašyti tekstus, tvarkyti nuotraukas ar vaizdo medžiagas teko ir autobuse, ir renginiuose, ir stovint lauke, o siekiant nenukrypti nuo žurnalistų darbotvarkės policijos eskortas lydėjo net ir jų autobusą.

Vienas didžiausių iššūkių buvo teisingai cituoti popiežius kalbas tais atvejais, kai jų klausytis nebuvo galimybių. Pranciškaus planuojamas pasakyti kalbas gaudavome iš anksto, tačiau šis pontifikas dažnai improvizuoja ir publikuoti iš anksto paruoštus tekstus būtų nesaugu. Ir išties – popiežius nukrypo nuo parengtų kalbų renginyje Kauno katedroje bei susitikimuose su jaunimu Vilniuje ir Taline.

Šiuo atveju padėjo spaudos centruose liekantys užsienio žurnalistai, pranešdavę, ar visi popiežaus žodžiai atitiko reporteriams iš anksto platintas kalbas.

Visa tai labiau teko patirti dirbant Latvijoje ir Estijoje, nes Lietuvoje popiežiaus vizitą nušvietė daugelis BNS kolegų. Iš viso tą savaitgalį BNS dirbo 16 žurnalistų ir vertėjų.

Vatikane akredituoti žurnalistai taip pat tarpusavyje dalijosi renginių metu užfiksuotomis nuotraukomis, vaizdo medžiaga, žmonių citatomis, nes vietų reporteriams skaičius ceremonijose būdavo ribotas.

Žurnalistai daug bendradarbiavo ir skrydžio atgal į Romą vykusios spaudos konferencijos metu, padėdami vieni kitiems versti itališkas popiežiaus citatas ar teisingai interpretuoti jo pasisakymus.

Nors lėktuvas nusileido kiek po 21 valandos Lietuvos laiku ir žurnalistai galėjo pradėti siųsti redaktoriams savo tekstus ar vaizdo siužetus, reporteriai tradiciškai susitarė jokių naujienų iš spaudos konferencijos nepublikuoti iki vidurnakčio. Taip, užuot lenktyniavę, žurnalistai turėjo pakankamai laiko rasti reikalingas citatas ir patikrinti faktus.

Antraštės ir kuriozai

Popiežiaus vizitas tarptautinėje žiniasklaidoje buvo nušviestas įvairiais rakursais, tačiau reporterių dėmesio sulaukė ne tik Baltijos šalių reikalai.

Tai didele dalimi susiję ir su pontifiko apsilankymą nušvietusių žurnalistų įvairove. Pranešti apie vizitą į Lietuvą buvo atvykęs 241 užsienio žurnalistas iš tokių žiniasklaidos priemonių, kaip BBC, CNN, „Euronews“, „Deutsche Welle“, „Reuters“, AFP ar AP.

Popiežiaus vizitas Lietuvoje tapo daugiausiai užsienio žurnalistų dėmesio sulaukęs renginys šalyje nuo 2013 metų, kai apie 750 reporterių lankėsi Vilniuje vykusiame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime.

Pontifiko apsilankymą Baltijos šalyse nušvietė tiek pasaulietinės, tiek religinės žiniasklaidos grandai. Buvo galima matyti gana aiškius skirtumus tarp to, kas šiems kanalams svarbu, bet kai kurios žinios buvo įdomios visiems.

Pavyzdžiui, pirmąją popiežiaus vizito Lietuvoje dieną visiškai nustelbė Vatikano pranešimas apie susitarimą su Kinija dėl šios šalies vyskupų skyrimo.

Estijoje daugiausiai dėmesio sulaukė popiežiaus pasisakymas, kad kunigų seksualinio išnaudojimo skandalai atgraso jaunus žmones nuo Bažnyčios.

Daugelis pontifiko veiklą nušviečiančių žurnalistų spėjo, kad šiam pasisakymui specialiai pasirinkta paskutinė vizito diena. Taip siekta, jog apsilankymo Baltijos šalyse metu reporterių dėmesys nebūtų skirtas tik šiems žodžiams interpretuoti.

Per vizitą Lietuvoje daug užsienio kolegų dėmesio taip pat sulaukė popiežiaus apsilankymas prie Vilniaus geto paminklo ir buvusiame KGB kalėjime, kur šiuo metu yra įsikūręs Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.

Apskritai, kiekvienai šaliai popiežius turėjo po aiškiai atskirtą žinutę. Lietuvius jis ragino neužmiršti krikščioniškų šaknų kuriant valstybę, Latvijoje džiaugėsi skirtingų atšakų krikščionių vienybe, o Estijoje pasiuntė gana griežtą žinią netikintiesiems.

Vizito metu pasitaikė ir kurioziškų situacijų. Estijos prezidentei Kersti Kaljulaid padovanojus popiežiui skaitmeninę šalies gyventojo kortelę, po pusvalandžio šis „skaitmeninis gyventojas“ perspėjo Estiją pernelyg nepasitikėti technologine pažanga.

Buvo itin įdomu stebėti katalikiškos žiniasklaidos atstovų darbą. Nemažai Šventąjį Tėvą lydėjusių žurnalistų yra praktikuojantys katalikai, specialiai jiems šeštadienio vakarą šv. Ignoto bažnyčioje jiems surengtos šv. Mišios.

Tačiau žurnalistinio profesionalumo standartai reikalauja nesusitapatinti su savo šaltiniais, nes būtent tai leidžia juos vertinti kritiškai. Kaip tai dera su Katalikų bažnyčios dogma, kad popiežius neklysta? Su kuo tokiu atveju žurnalistai privalo daryti kompromisus – su profesionalumu, ar su religiniais įsitikinimais? Net apmaudu, kad nepavyko apie tai giliau pasikalbėti su jais pačiais.

Nuo liepos 5 dienos iki rugsėjo 23 dienos vidurnakčio, kai BNS publikavo paskutinius tekstus iš popiežiaus spaudos konferencijos lėktuve į Romą, praėjo 84 dienos.

Šis popiežius tikriausiai daugiau niekada neapsilankys Baltijos šalyse, bet ir per tas keturias vizito dienas jis sukūrė šventę šimtams tūkstančių lietuvių, latvių ir estų. Nors nesu katalikas, šventę Pranciškus sukūrė ir man – tai buvo daugiausiai įspūdžių suteikęs darbas per mano neilgą žurnalistinę karjerą. Ir, be abejonės, didžiausias profesinių sugebėjimų išbandymas.

BNS


Klaipėda
C. Hendersono tempiami „Šiauliai“ dramatiškai nutraukė „Neptūno“ pergalių seriją
Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“, sekmadienį nutrūko Klaipėdos „Neptūno“ (8-4) pergalių serija. Po keturių pergalių iš eilės klaipėdiečiai namie 101:103 (33:26, 15:29, 20:18, 33:30) darkart sezone nusileido „Šiauliams“ (6-6).
Sportas | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Šventės – džiaugsmo, skanėstų ir euforijos metas. Bet po jų dažnai ateina… nuovargis, liūdesys ar net nerimas. Emocinė sveikata po šventinio periodo – ne prabanga, o būtinybė, kad grįžti į kasdienybę su šypsena, o ne su kalėdiniu perdegimu.
Sveikata | 3 MIN.
0
Šią savaitę pasaulyje gali jaustis daugiau skubos ir informacinio triukšmo, kai sprendimai priimami greičiau nei jie spėja subręsti. Dėl sustiprėjusio noro įrodyti savo tiesą naudinga atsargiau vertinti naujienas, pažadus ir garsias iniciatyvas, ypač susijusias su politika, technologijomis ar švietimu.
Horoskopai | 7 MIN.
0
Pasaulis
Akmenė
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Floridoje bus viešas.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Ateinančių metų planai savivaldybėms tampa savotišku pažadu gyventojams – ką bus siekiama keisti, kur bus investuojama ir kokios sritys laikomos svarbiausiomis? Akmenės rajono savivaldybės atstovai, kalbėdami apie 2026 metus, akcentuoja tris kryptis: tvarią ir „žalią“ aplinką, sporto bei poilsio infrastruktūros stiprinimą ir bendruomeninių paslaugų plėtrą.
Aktualijos | 3 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Nesvarbu, ar tai greitasis maistas, saldumynai, žalingi įpročiai ar serialų žiūrėjimas, – visi turi ydų. Elitedaily.com atskleidžia pačias slapčiausias silpnybes pagal Zodiako ženklą. Galbūt žinodami jas, galėsite lengviau atsilaikyti prieš pagundas.
Lietuva | 4 MIN.
0
Naktį per Lietuvą slinkusi audra atnešė daug nuostolių: galingi vėjo gūsiai vartė medžius, dalį gyventojų paliko be elektros, o Klaipėdos uoste teko riboti laivybą. Vėjo greitis kai kur siekė iki 31 m/s, skelbia LRT Radijas.
Lietuva | 3 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Floridoje bus viešas.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Dėl Rusijos smūgių į Ukrainą Lenkija saugumo sumetimais naktį uždarė du oro uostus ir pakėlė į orą naikintuvus.
Pasaulis | 2 MIN.
1


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Joniškis
Naktį Šiauliuose policijos pareigūnai fiksavo vagystės iš parduotuvės atvejį. Įtariamasis alkoholinių gėrimų pasiėmė neteisėtai patekęs į parduotuvę – išdaužęs durų stiklą.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Joniškio rajone penktadienį apdegė šalia laužavietės stovėjęs šešiametis, rankas apdegė ir suaugęs vyras, praneša Policijos departamentas.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiandien siaučiantis stiprus ir gūsingas vėjas neaplenkė ir Šiaulių. Pačioje miesto širdyje – Prisikėlimo aikštėje – stovinti kalėdinė eglė galimai pajuto šios gamtos reiškinio jėga. Pasviro jos viršūnė su žvaigždės dekoracija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Bendrovė „Via Lietuva“ praneša, kad 2026 metais ir Šiaulių apskrityje bus vykdomi valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektai. Situacija yra kintanti, todėl gali būti, kad per kitais metais sąrašas gali pasipildyti naujais projektais. Kol kas „Via Lietuva“ pateikia projektų sąrašą, kuriems vykdyti jau pasirašytos sutartys arba pirkimo procedūros eina į pabaigą ir sutartys bus pasirašytos artimiausiu metu. Taigi, kokie darbai kitąmet numatyti kiekvienoje Šiaulių regiono savivaldybėje?
Gatvė | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Nors iš pirmo žvilgsnio ši „Moterims 45+“ laidos tema tiek netipinė, ilgiau pasvarsčius, ji puikiai atspindi žmogaus gyvenimo ciklą. Nuo gimimo esame lydimi žmonių, dažniausiai tėvų, apsupti jų rūpesčio ir pagalbos. Antroje gyvenimo pusėje, norisi to ar ne, dažnai tos pagalbos ir vėl prireikia. Ir dažnai ši, rūpesčio, atjautos ir empatijos reikalaujanti pareiga gula ant moters pečių.
Sveikata | 3 MIN.
0
Onkologinė liga paliečia ne tik fizinę žmogaus sveikatą, bet ir giliai veikia emocinę bei psichinę būklę. Skaičiai kalba patys už save – kasdien Lietuvoje apie 50 šeimų išgirsta vėžio diagnozę, Europoje kas minutę su ja susiduria penki žmonės. Radviliškio rajone onkologinėmis ligomis serga apie 600 gyventojų. Ši realybė lydima nuolatinių baimės, nerimo, nežinomybės, skausmo, liūdesio ir nevilties jausmų, kurie tampa kasdieniais palydovais tiek sergantiesiems, tiek jų artimiesiems.
Sveikata | 3 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Gyvenimas atvedė į Šiaulius
Veidai | 3 MIN.
0
Bažnyčių restauracija – tebesprendžiamas uždavinys Lietuvoje, bet Šiauliai buvo pirmieji, kurie sulaukė profesionalių restauratorių. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo pirmasis objektas, kuris Lietuvoje atkurtas po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo profesionali restauracija, nes šiems Dievo namams buvo grąžintas autentiškas vaizdas, kuriuo galima gėrėtis iki šiol.
Kultūra | 8 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Lietuva
Gyvenimas atvedė į Šiaulius
Veidai | 3 MIN.
0
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Šią savaitę pasaulyje gali jaustis daugiau skubos ir informacinio triukšmo, kai sprendimai priimami greičiau nei jie spėja subręsti. Dėl sustiprėjusio noro įrodyti savo tiesą naudinga atsargiau vertinti naujienas, pažadus ir garsias iniciatyvas, ypač susijusias su politika, technologijomis ar švietimu.
Horoskopai | 7 MIN.
0
Nesvarbu, ar tai greitasis maistas, saldumynai, žalingi įpročiai ar serialų žiūrėjimas, – visi turi ydų. Elitedaily.com atskleidžia pačias slapčiausias silpnybes pagal Zodiako ženklą. Galbūt žinodami jas, galėsite lengviau atsilaikyti prieš pagundas.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šią savaitę pasaulyje gali jaustis daugiau skubos ir informacinio triukšmo, kai sprendimai priimami greičiau nei jie spėja subręsti. Dėl sustiprėjusio noro įrodyti savo tiesą naudinga atsargiau vertinti naujienas, pažadus ir garsias iniciatyvas, ypač susijusias su politika, technologijomis ar švietimu.
Horoskopai | 7 MIN.
0
Nesvarbu, ar tai greitasis maistas, saldumynai, žalingi įpročiai ar serialų žiūrėjimas, – visi turi ydų. Elitedaily.com atskleidžia pačias slapčiausias silpnybes pagal Zodiako ženklą. Galbūt žinodami jas, galėsite lengviau atsilaikyti prieš pagundas.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Lietuviškos šventės jau daugybę metų neįsivaizduojamos be vieno pagrindinių jų akcentų – kūčiukų. Kaip įdomiau likusius kūčiukus panaudoti po švenčių.
Virtuvė | 2 MIN.
0