Švietimo ministerijai – klausimai dėl užmojo atnaujinti visą ugdymo turinį

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sulaukė kritikos dėl milijoninės vertės viešojo pirkimo, skirto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms atnaujinti.

Kultūros istorikas, partijos „Lietuvos sąrašas“ vadovas Darius Kuolys sako, kad pirkimu per itin trumpą laiką užsimota iš esmės keisti visą ugdymo turinį, tačiau nei visuomenė, nei akademikai, ekspertai apie tai informacijos neturi. Socialiniuose tinkluose ministerija sulaukė ir kritikos, jog pirkimas gali būti imitacinis – esą ekspertai ugdymo programai atnaujinti jau iš anksto numatyti.

Tuo metu ministerija atkerta, kad šitaip imasi jau anksčiau planuotų pertvarkų iš esmės peržiūrėti ir atnaujinti mokymo programų turinį. Viso ES lėšomis finansuojamo projekto, kurį per kelerius metus turi įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldus Ugdymo plėtotės centras, vertė siekia beveik 8 mln eurų.

Anot švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus, rugsėjo 10 dieną paskelbtas 1,3 mln. eurų pirkimas ekspertų paslaugoms. Pasiūlymus reikia pateikti iki spalio 15 dienos. Po to aštuonių sričių ekspertai per 22 mėnesius turėtų parengti 84 ugdymo programas.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodo įžvelgianti pagrindo rimtesniam pirkimo vertinimui, nes klausimų kelia ir pirkimo terminai, ir kvalifikaciniai reikalavimai, ir vertinimo kriterijai.

D. Kuolys: pasaulyje nežinomas precedentas

Literatūrologas buvęs pirmasis atkurtos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras D. Kuolys sako nežinąs precendentų pasaulyje, kai pasirenkamas būtent toks viso ugdymo turinio atnaujinimas skelbiant viešąjį pirkimą.

„Rimčiausias dalykas yra, kad šitaip elgiamasi iš esmės su visu ugdymo turiniu. Man nėra žinoma pasaulyje tokių precedentų, kad viešųjų pirkimų būdu valstybė mėgintų pirkti visą bendrojo ugdymo turinį. Tai unikalus atvejis. Man neteko girdėti. Iš esmės mūsų vaikų ugdymo turinys priklausys nuo šito pirkimo vienokių ar kitokių rezultatų, kas ekonomiškai naudingesnį pasiūlys variantą – nuo įvairių uab'ų, mokslininkų, mokytojų grupių, visi gali žaisti ir mūsų vaikų mokymo turinį nulemti“, – BNS pirmadienį sakė D. Kuolys.

Pasak jo, įprastai rengiant ugdymo turinį dirba mokslo institutai, daug tariamasi bei ginčijamasi, kuriamos bendros koncepcijos, jų pagrindu vėliau galima rengti ugdymo programas.

Šiuokart pirkimas išskaidomas į aštuonias dalis.

„Kaip tai integruoti, kaip juos susieti? Vienas UAB rengia matematikos, kitas – gamtos mokslų programą. Kaip tos programos tarpusavyje derės?“ – stebėjosi D. Kuolys.

Švietimo ir mokslo ministerijos užmojus per trumpa laiką iš esmės atnaujinti visą mokymo turinį jis vadino avantiūra, o jos sumanytojus – stokojančiais atsakomybės ir kompetencijos.

„Akivaizdu, kad nelabai suvokiama, kas daroma“, – BNS teigė D. Kuolys.

Ministerija: pasirinkome viešiausią ir skaidriausią būdą

Švietimo ir mokslo ministerija pirmadienį išplatino komentarą, kad būtent jos nurodymu Ugdymo plėtotės centras šiuo metu peržiūri ir atnaujina ugdymo turinį.

„Jau anksčiau atliktos viešosios konsultacijos su interesų grupėmis dėl jo sudedamųjų dalių: ugdymo programų, mokymo priemonių, mokytojų rengimo, mokinių pasiekimų vertinimo kaitos. Dabar, išsiaiškinus lūkesčius, siūlymus, pradedami konkretūs programų atnaujinimo darbai. Jiems atlikti viešojo pirkimo būdu perkama paslauga, tai neabejotinai yra viešiausias ir skaidriausias būdas pirkti paslaugas valstybėje“, – teigia ministerija.

Anot viceministro G. Kazakevičiaus, programų rengimo paslaugos pirkimas nėra išimtis, programas ir anksčiau atnaujindavo darbo grupės, kurių paslaugos būdavo perkamos viešojo pirkimo būdu.

„Pavyzdžiui, 2016 metais atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą irgi rengė samdyta darbo grupė, į jos sudėtį įėjo ir dr. D. Kuolys“, – pažymi viceminstras.

Anot jo, nuo vasaros ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymu sudaryta ekspertų darbo grupė nerengia programų, tik pataria ir „koordinuoja visą ugdymo turinio atnaujinimą pradedant mokymo programomis ir baigiant mokinių vertinimu“.

„Jos (darbo grupės – BNS) nariams nėra mokama už dalyvavimą grupės veikloje. Ekspertų grupės perkamos būtent dalykiniam turiniui“, – aiškina viceministras.

Ugdymo plėtotės centro vadovas: susidomėjimas buvo mažas

Ugdymo plėtotės centro vadovas Giedrius Vaidelis BNS tikino, kad ekspertų paslaugų pirkimas planuotas dar pavasarį, apie rugsėjo 10 dieną paskelbtą pirkimą ir centras, ir pati ministerija informavusi visus potencialius šios paslaugos tiekėjus.

„Perkama paslauga ekspertų, ne programų rašymo. Mes perkame ekspertų grupes, pasitelkiame juos, kad kartu dvejus metus labai viešai su jais, su visa bendruomene atnaujintume ugdymo turinį. 2008 metais, kai tos programos rašytos, ir D. Kuolys tame dalyvavo, ten buvo pasirinktas kitas kelias – buvo nupirkti ekspertai ir per metus jie turėjo parašyti programas, ir paskui jau mums paliko, ir jūs darykit ką norit. Šįkart mes pasirinkome atviro koordinavimo metodą – nuo rudens pradedame šiuos darbus, suburiame ekspertų grupes, savivaldybių administracijas, steigėjus bursime. (...) Jie dalyvaus susitikimuose, diskusijose ir per 22 mėnesius parengsim tas programas“, – aiškino G. Vaidelis.

Jis tikino, kad apie planuojamą pirkimą „Linkmenų fabrike“ surengtame renginyje pranešta dar pavasarį, informacija skelbta ir ugdymo centro puslapyje.

Paskelbus pirkimą esą susidomėjimo būta nedidelio, todėl teko dar kartą kreiptis į potencialius tiekėjus informuojant apie pirkimą.

„Mes tikrai visus viešai paskelbėme, ir dar išsiuntėme žinutę ir dar paraginimą išsiuntėme, kadangi matėme per viešųjų pirkimų sistemą, kas domisi tuo pirkimu, tai dar kartą išsiuntėme paraginimą, nes matėme, kad na nėra tokio didelio susidomėjimo“, – aiškino G. Vaidelis.

„Dėl viešumo, kad bus perkama paslauga ir bus daroma – mes dvejus metus diskutuojame dėl ugdymo atnaujinimo visais lygmenimis ir su visais ekspertais ir nežinome, kas ten ką kur išgirdo, kas ko neišgirdo. Mes nesame įpareigoti, kai paskelbiamas pirkimas visiems iki vieno išsiųsti. Bet mes maksimaliai visais kanalais išsiuntėme žinutes, kad yra paskelbtas pirkimas ir kviečiame stebėti ir žiūrėti. Kiek žinau, aukštosios mokyklos ruošiasi renka grupes (...)“, – pridūrė jis.

Pasak G. Vaidelio, nors „laikas labai spaudė“, pirkimas turėjo būti skelbiamas dar vasarą, tačiau jo laikas pavėlintas iki rudens.

Centro vadovo teigimu, laikas spaudžia, nes Vyriausybė yra numačiusi, kad 2022-aisiais mokymo įstaigos dirbs pagal atnaujintas ugdymo programas.

G. Vaidelis taip pat pripažino, kad svarstytos ir kitokios galimybės – sudaryti sutartis su ekspertais juos įdarbinant konkrečiam projektui, tačiau vėliau nuspręsta, kad viešojo pirkimo būdu įmanoma skaidriausiai pritraukti daugiausia įvairių ekspertų.

VPT siūlys taisyti pirkimo sąlygas

Viešųjų pirkimų tarnyba, anot jos vadovės Dianos Vilytės, Ugdymo plėtotės centrui siūlys keisti ir pirkimo terminus, ir kvalifikacinius reikalavimus, taip pat siūlys aiškiau bei konkrečiau apibrėžti vertinimo kriterijus.

D. Vilytė BNS teigė, kad centras minėto aštuonių dalių pirkimo nebuvo laiku, t. y. kovo mėnesį kaip privalu pagal įstatymą, įtraukęs į savo viešųjų pirkimų planą.

„Perkančioji organizacija šį pirkimą plane paskelbė rugpjūčio 24 dieną, patį pirkimą – rugsėjo 10 dieną. Ar jie neturėjo lėšų, ar buvo pamiršę, nežinau, bet rinka iš esmės negalėjo ruoštis, rinka, potencialūs tiekėjai, dalyviai nežinojo“, – sakė VPT vadovė.

Anot jos, kitų terminų formaliai centras nepažeidė, tačiau tokios apimties sudėtingam pirkimui turėtų numatyti ilgesnį laiką, vadovautis proporcingumo ir protingumo kriterijais.

„Tarp kvalifikacinių reikalavimų, pavyzdžiui, yra turėti filosofinės krypties daktaro laipsnį ir turėti tyrimų patirties etikos srityje. Kaip bus vertinama ta patirtis? Reikalavimai ir vertinimo kriterijai prikimo gana nekonkretūs“, – sakė D. Vilytė.

Pasak jos, Ugdymo plėtotės centras šiuo atveju galėjo nueiti ir kitu keliu – „pats įgyvendinti projektą, pasisamdyti ekspertus sudarant darbo sutartis, atrinkti geriausius iš geriausių sudaryti darbo grupę“.

BNS