Švietimo įstaigų vadovams – kadencijos ir didesnė atsakomybė

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis įvedamos švietimo įstaigų vadovų kadencijos, nustatoma skaidresnė vadovų atranka, stiprinama jų atskaitomybė savo bendruomenei, didinamas mokyklų savarankiškumas.

Prezidentė šių metų pradžioje inicijavo Švietimo įstatymo pataisas dėl vis labiau ryškėjančio ugdymo kokybės netolygumo, mokyklų segregacijos, švietimo įstaigų valdymo problemų. Teikti pataisas paskatino ne pirmus metus išsakomos ekspertų pastabos, kad Lietuva turi susirūpinti dėl mokymo kokybės, nes pagal mokinių pasiekimus tarp 28 Europos Sąjungos valstybių užima tik 21 vietą, o vadovų vaidmuo, gerinant kokybę, yra labai svarbus.

Įstatymo pataisomis nustatyta, kad švietimo įstaigos vadovas, laimėjęs viešą konkursą, galės eiti šias pareigas penkerių metų kadenciją. Jai pasibaigus vadovas bus atleidžiamas, išskyrus tuos atvejus, kai dalyvaus viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir, jį laimėjęs, bus paskirtas naujai kadencijai.

Prezidentės siūlymu bus užtikrinta skaidri ir depolitizuota vadovų atranka – į atrankos komisijų, mokyklų tarybų sudėtį nebus įtraukiami valstybės politikai. Taip bus sudarytos prielaidos nepriklausomam ir skaidriam vadovavimui, o vadovų pareigas eis stipriausi ir nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus atitinkantys švietimo lyderiai.

Terminuotos sutartys su švietimo įstaigų vadovais taikomos daugelyje užsienio šalių, pirmaujančių pagal vaikų pažangumą. Ekspertai vadovų kaitą viešajame sektoriuje laiko teigiamu veiksniu, leidžiančiu mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.

Šiomis pataisomis taip pat įtvirtinama Prezidentės pasiūlyta tvarka, kad vadovų vertinimas būtų orientuotas į veiklos pažangą ir rezultatą. Kasmet mokyklos taryba priims sprendimą dėl vadovo metinės veiklos ataskaitos, o rezultatai bus ne tik pristatomi mokyklos bendruomenei, bet ir skelbiami viešai. Tai skatins mokyklų savarankiškumą ir stiprins mokyklų savivaldą.

Dvejus metus iš eilės nepatenkinamai įvertintas švietimo įstaigos vadovas bus atleidžiamas iš pareigų. Be to, įtvirtinta galimybė vadovo atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą, ir, nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atleisti jį iš einamų pareigų.

Numatyta parengti pedagogų etikos kodeksą ir sudaryti vadovų rezervą, leidžiantį potencialiems vadovams siekti šių pareigų, tapti ekspertais ir teikti pagalbą nepakankamą pažangą rodančioms švietimo įstaigoms. Taip bus sudaromos sąlygos kelti pedagoginių profesijų prestižą.

Įstatymo pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 dieną.

Švietimo įstaigų vadovai, paskirti į pareigas iki įstatymo įsigaliojimo, ir toliau eis pareigas iki paskyrimo termino pabaigos. Paskirtieji į pareigas neterminuotai, bet jas ėję penkerius ar mažiau metų, liks jose dar penkerius metus. Nauji vieši konkursai švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti bus vykdomi pabaigus penkerių metų kadenciją, taip pat tais atvejais, kai vadovai, paskirti neterminuotai, bus ėję šias pareigas iki įstatymo įsigaliojimo daugiau kaip penkerius metus.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. bus vykdomi pirmieji vieši konkursai vadovų pareigoms eiti tose švietimo įstaigose, kurių direktoriai neterminuotai vadovavo trisdešimt ir daugiau metų.

Šiuo metu Lietuvoje apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų, o daugiau kaip pusės švietimo įstaigų vadovai eina tas pačias pareigas daugiau kaip 15 metų.

Švietimo įstatymo pataisos padės užtikrinti skaidrų ir depolitizuotą švietimo įstaigų valdymą, didins vadovų atsakomybę ir atskaitomybę, skatins švietimo tolygumą bei kokybę ir miestuose, ir regionuose.