Švietimo atstovai: kartelė dešimtokams – per žema, svarbūs ir asmeniniai pasiekimai

Seime kelią skinantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvai įvesti privalomus patikrinimus dešimtokams, ketvirtokams ir aštuntokams, kai kurie švietimo sistemos dalyviai mato rizikų nustatant pernelyg mažą patikrinimų kartelę.

Dalis jų taip pat teigia, kad vienodi privalomi žinių patikrinimai mokyklose padės įvertinti bendrą žinių lygį, tačiau gali nustelbti svarbesnį tikslą – individualią moksleivių pažangą.

Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis iki šiol tik rekomenduojami žinių patikrinimai ketvirtokams ir aštuntokams taptų privalomi, šeštokams jų neliktų, o dešimtokams nuo 2025 metų patikrinimuose būtų įvestas keturių balų slenkstis.

Pratęs dalies gimnazijų „vegetavimą“

„Tai, kad įvedinėja tam tikrą kartelę, yra teisinga. Bet ji įvedama labai maža, pakanka išlaikyti ketvertui, kad tęstum mokymąsi gimnazijoje“, – BNS sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Anot jo, dauguma gimnazijų vadovų palaiko keturių balų kartelės įvedimą dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) pereinamuoju laikotarpiu. Ministerija ją siūlo iki penkių balų kelti 2029-aisiais.

S. Jurkevičiaus teigimu, ši išlyga įvedama dėl to, kad įvedus aukštesnį slenkstį nemaža dalis gimnazijų susidurtų su išlikimo problemomis, nes dešimtokams neišlaikius egzaminų imtų trūkti moksleivių. 

„Iš esmės galvojama ne apie vaikus, o apie savo interesus: kad būtų tų vaikų ir būtų galima vegetuoti, tas vegetavimo periodas yra pratęsiamas. Mes negalvojame apie valstybės interesą, o galvojame apie vegetacinį periodą“, – teigė šalies mokyklų reitinguose pirmaujančios gimnazijos vadovas.

„Kai kurie mokyklų vadovai nuvegetuos į pensiją per tą laikotarpį, galės jau kiti užsiiminėti tuo penketu. Bet ir tas penketas yra apgailėtinas. Reiklumo mokymosi kokybei neturėjome jokio, o dabar kuriame imitacinį reiklumą“, – tvirtino jis.

Žemą kartelę mato kaip grėsmę

Ministerijos siūlymu, nesurinkę mažiausiai keturių iš dešimties balų, dešimtokai nuo 2025-ųjų nebegalėtų tęsti mokslų gimnazijoje. Tuo metu ketvirtokai ir aštuntokai, per žinių patikrinimą gavę 1–4 balus, toliau sulauktų individualios pagalbos, tačiau priešingai nei dešimtokai, mokslus tęsti galėtų.

S. Jurkevičiaus nuomone, tai yra „pusėtini sprendimai“, jis neatmeta, kad nemažai daliai moksleivių, susikirtusių per nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus, pedagogai tiesiog padės dirbtinai kilsteldami pažymį. 

„Manau, kad tai yra pusėtini sprendimai – tarsi bijome pareikalauti, kad mokykloje būtų mokomasi. O tie minimalūs dalykai, yra ta patirtis, kaip ir būdavo valstybiniuose egzaminuose, bet kokiu atveju „pritempiama“ prie to ketverto ar penketo. Bandome rodyti visuomenei, kad judame į priekį, bet tas judėjimas yra daugiau imitacinis“, – tvirtino S. Jurkevičius.

„Kartelė tokia neaukšta, kad visais aspektais ji, manau, yra kurianti grėsmę Lietuvos valstybei“, – pridūrė jis. 

Ragina vertinti individualią pažangą

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos matematikos mokytojos, VDU Švietimo akademijos Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėjos Aušros Rutkienės teigimu, privalomi žinių patikrinimai yra patogus instrumentas siekiant įvertinti, kaip daugumai moksleivių pavyksta įsisavinti tam tikrą kursą, suprasti, ar paveiki mokytojų taikoma metodika.

Ji iš principo teigiamai įvertino ŠMSM numatytas priemones. 

„Manyčiau, kad privalomas testavimas, kartelės įvedimas pagelbėtų Lietuvos moksleiviams siekti geresnių rezultatų – tai bus dar vienas drausminimo, lyginimo rodiklis“, – sakė ji. 

„Tačiau nereikia pamiršti, kad daug svarbiau yra vaiko individuali pažanga. Teko bendrauti su specialiaisiais pedagogais – o specialiųjų ugdymo poreikių vaikų skaičius didėja – kaip tokie vaikai galės pademonstruoti savo pažangą? Ar jiems tam bus sudarytos sąlygos, jei viską lems konkretus įvertinimas?“ – svarstė docentė.

Ji taip pat pripažino, kad unifikuoti įvertinimai nebūtinai gali atspindėti realias mokinių žinias.

„Kitas dalykas – užduotys. Jomis galima manipuliuoti, pateikti tipines, kad didesnis skaičius gautų aukštesnius įvertinimus“, – pripažino pedagogė.

A. Rutkienė sutiko, kad dėl galimo manipuliavimo gali būti nesudėtinga kai kurių mokinių pažymius kilstelti iki nustatytos keturių ar penkių balų ribos. Ji pritaria ministerijos pozicijai, kad riba aštuntokams penkis balus pasiektų po pereinamojo laikotarpio.

„Bet aš iš esmės diskutuočiau, ar reikia vertinti atskirų dalykų pažymiais galimybę patekti ar nepatekti į gimnaziją“, – tvirtino ji.

Anot pedagogės, padėti siekti geresnių rezultatų gali mokėjimas mokytis, motyvacija, pagarba mokytojui ir mokslui.

Mato grėsmę mokykloms

VDU Švietimo akademijos profesorė Daiva Jakovonytė-Staškuvienė BNS teigė, kad ketvirtokų patikrinimai vykdomi jau daugelį metų, o juose savo noru dalyvauja didžioji dalis šalies mokyklų.

Anot jos, šie patikrinimai naudingi, jei jie sudarys sąlygas patiems mokiniams įvertinti savo pažangą, išsiaiškinti, kurias sritis dar reikėtų tobulinti. Ji pabrėžė, kad po tokių patikrinimų privalo būti teikiama individuali pagalba – tai numatoma ir ŠMSM planuose.

„Kur kyla grėsmė? Kad pagal patikrinimų rezultatus gali būti priimami kiti sprendimai, pavyzdžiui, mokyklų uždarymas ar kitoks tinklo pertvarkymas. Apie tai kalbu todėl, kad tam tikrais atvejais Lietuvoje jau taip elgtasi. Pasiekimų patikrinimo samprata yra kita, mokinių pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas turėtų būti siejamas su individualia pagalba mokiniui“, – tvirtino D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad patikrinimai planuojami organizuoti tik elektronine forma, todėl neišvengiamai neapims viso ugdymo turinio sričių, kompetencijų, kurios įtrauktos į atnaujintas ugdymo turinio programas.

Patikrinimai nebūtinai atspindės žinias

Švietimo ekspertės teigimu, privalomuose patikrinimuose bus svarbus ir mokyklų vaidmuo, kad pedagogai įvertintų ne tik galutinį rezultatą, bet ir siektų moksleivių individualios pažangos, net jei pagal bendrus patikrinimus konkretaus mokinio pasiekimai nebus aukšti.

Ji pabrėžė, kad pradinukų gebėjimai labai skiriasi, kai kuriais atvejais jiems trūksta pasirengimo, socialinių gebėjimų, skiriasi jų žodyno turtingumas. 

„Tad sprendimas dėl mokinių pasiekimų patikrinimo negali būti sutiktas vienareikšmiai, nes mokinių pasiekimai yra kompleksinė sritis, kurios negali visapusiškai pamatuoti vienos dienos, kartais net ir atsitiktinis, rezultatas, kurį gali nulemti daugelis aplinkybių, nebūtinai susijusių su mokinių mokymusi“, – akcentavo D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Dar vienas iššūkis, anot jos pasiruošimo sąlygos tokiems patikrinimas – jiems reikiamos priemonės, kompiuterinė įranga, kokybiškas interneto ryšys.

Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Paprastai juose dalyvauja apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.

Pagal naujas pataisas, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgytų ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai gavę mažiausiai keturis balus. 

Nepasiekus žemiausio lygmens, mokiniai turėtų galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.

Mokiniams taip pat galėtų būti siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.