Šviesūs Aldonos gyvenimo atspindžiai

Kovo 14 d. Ignalinoje gerai žinoma keramikė Aldona Jakubovskienė pristatė pirmąją akvarelių parodą „Atspindžiai“, kurioje net 35 šilti, šviesūs ir jaukūs jos gyvenimą, supančią aplinką, mielus ir brangius  daiktus, gimto miesto vaizdus ir romantiškus peizažus atspindintys darbai. Didžioji Ignalinos krašto muziejaus parodų salė meniškai nušvito švelniu gerumu ir optimizmu. Daugiausia akvarelių išlieta per dvejus pastaruosius metus, bet yra ir keli autorės jaunystę, studentavimo metus menantys darbai.

Šiandien Aldona save vadina laisva menininke, kurios nevaržo jokie darbo įsipareigojimai, griežtos dienotvarkės ir atsakomybės. Visas laikas yra jos. Tiesa, jį irgi reikia padalinti, gražią dalį su džiaugsmu atiduodant šeimai, didžiausią džiaugsmą dovanojantiems šauniems anūkėliams. Gyvendama Ignalinoje, daug laiko praleidžia gimtojoje sodyboje Strigailiškyje. Ji taip netoli, taip viliojančiai kviečia baltai sužydus senajam sodui ar nokstant obuoliams, pakvipus jazminams ar svarinant puošnias galvas bijūnams. Ir jos akvarelėse įamžinti tie brangūs vaizdai: sodas, tėvo bitynas, brolienės puoselėti kardeliai.  Brangūs žmonės išeina, tačiau jų dvasia vis dar gyvena daiktuose, augaluose, besikeičiančiuose ir vis kažką gero primenančiuose metų laikuose... Paveiksluose yra užfiksuotų ir Ignalinos miesto mielų vietelių, pro namų langus matomų senųjų medinukų, gatvelių... Aldonos žvilgsniu ir širdimi palytėtos žavios atrodo ir žydinčios, ir jau laiko apvytintos puokštės, meniški tampa net obuolių graužtukai...

Pasakodama apie akvarelės meną, Aldona sakė, kad ją visada žavėjo tas lengvumas, švelnumas,  greito ir nepakartojamo potėpio akimirkos. Tai ne tapyba, kur daug ką gali užtapyti, pertapyti, pataisyti, akvarelėje mintis ir jausmas greitai išsilieja ir to jau nebesulaikysi, nebepakeisi... Prisiminti akvarelės meną Aldoną, kaip ji minėjo, paskatino ir „Meno bangų“ vasaros rezidencijos, todėl ji dėkinga Gintarei Adomaitytei už pakvietimą jose dalyvauti ir už gražią bendrystę.

Aldona Jakubovskienė gimė ir užaugo Ignalinos rajono Straigailiškio kaime. Baigusi vidurinę mokyklą įstojo į tuometinį Lietuvos valstybinį dailės institutą, kur įgijo dailininko-keramiko specialybę. Keramikos meno subtilybių ją mokė Gražina Degutytė, Genutė Jacėnaitė, Juozas Adamonis, tapybą dėstė Aldona Ličkutė, skulptūros meną – Elvyra Radauskaitė.  Po studijų, nors turėjo įvairių pasiūlymų,  Vilniaus kultūrine aplinka pasidžiaugusi mergina grįžo į gimtąjį kraštą. Nuo 1978 m. iki 1990 m. dirbo Ignalinos statybinių medžiagų gamybiniame susivienijime dailininke. Vėliau beveik 30 metų – tuometiniuose Moksleivių namuose, vėliau Ignalinos kultūros ir sporto centre – keramikos būrelio vadove. Tai buvę gražūs ir prasmingi  bendravimo su vaikais, mokymo ir mokymosi metai. Kaip prisimena Aldona, šiandien sunku būtų suskaičiuoti parodas ir konkursus, kuriuose teko dalyvauti. Daug būrelio vaikų tapo įvairių respublikinių, regioninių bei tarptautinių parodų laureatais, mokytojos padedami surengė keramikos darbų parodas. Menininkė ne tik mokė vaikus, džiaugėsi jų sėkmėmis, bet ir pati kūrė, meno gerbėjus pradžiugino 7-iomis personalinėmis parodomis (viena jų – fotografijos). Aldonos sukurti medaliai ir suvenyrai yra iškeliavę į Suomiją, Švediją, Vokietiją, Rusiją, Čekiją, Daniją, JAV, Australiją bei kitas pasaulio šalis. Kiekvienas jos darbas – nepakartojamas, savitas, žavintis profesionalumu.

Pirmąją Aldonos akvarelių parodą aplankė didelis būrys jos meno gerbėjų. Už gražų Ignalinos meno įvykį dėkojo muziejaus direktorė Renata Veličkienė. Mamos ir močiutės kūryba džiaugėsi artimiausi žmonės, buvę bendradarbės, mokinės, bičiulės, kaimynės.  Aldonos „sugrįžimu“ nuoširdžiai pasidžiaugė ilgus metus šalia dirbusi ir drauge tapusi dailininkė Nijolė Trinkūnienė. Strigailiškyje gyvenantis ir Aldonos talentu besižavintis savivaldybės tarybos narys Vilius Cibulskas jai žadėjo pagalbą įgyvendinant didžiąją svajonę turėti keramikos dirbtuvėles. Tiek daug šiltų žodžių, šviesių linkėjimų tądien išsakyta. Tegul tik pildosi visos gražios mintys, tegul liejasi kūryba ir neleidžia nurimti...