„Svetimoje šalyje nebūsi savas“, – patirtimi dalijasi į gimtinę grįžtantys emigrantai

Pliusinis migracijos balansas – džiūgauja statistai. Per pastaruosius dešimtmečius pirmą kartą į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei išvyko. Kai 2018-aisiais metais buvo priešingai, išvažiavo beveik 4 tūkstančiais daugiau.

Emigrantų norą sugrįžti Tėvynėn paliudijo ir tarpušvenčiu Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko inicijuotas susitikimas su išvykusiaisiais iš Klaipėdos rajono. Didžioji dalis dalyvavusiųjų susitikime jau grįžo arba ruošiasi grįžti gimtinėn. Emigracijoje uždirbami pinigai nebėra tokie dideli, kad nusvertų norą būti su artimaisiais, Lietuvos ilgesį – argumentavo kraštiečiai.

Globaliam regionui reikia ambasadorių

Klaipėdos rajono meras B. Markauskas didžiųjų metų švenčių proga pasveikino visus sugrįžusius visam laikui ar bent jau trumpam. Emigrantus pasitiko su specialiai susitikimui iškeptu tortu, papuoštu užrašu „Globalus Klaipėdos rajonas“. Globalūs regionai – tai Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva, siekianti išplėsti Lietuvos ribas integruojant išvykusius lietuvius į savo gimtojo miestelio, miesto gyvenimą, suteikiant galimybę prisidėti kuriant miesto ar miestelio ekonominę gerovę, viešinant regiono potencialą. Kuriama užsienyje gyvenančių kraštiečių bendruomenė, su kuriais nuolat palaikomas ryšys.

Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė akcentavo, kad yra galimybė tapti Klaipėdos rajono ambasadoriumi, atstovauti savo miestui (ar rajonui) užsienyje ir parodyti, kad didžiuojiesi būdamas Klaipėdos rajono gyventoju. Globalaus Klaipėdos rajono ambasadoriais gali tapti tiek dar gyvenantys emigracijoje, tiek grįžę iš jos, tačiau turintys ryšių tų šalių, į kurias buvo išvykę, aplinkoje.

Meras B. Markauskas pripažino, kad susitinkant su emigrantais vyksta ir savotiškos jų vilionės grįžti atgal į rajoną. „Tačiau didelių iliuzijų nepuoselėjame. Mano paties dvi dukros gyvena Londone. Vyresnėlė ten baigė studijas ir liko, sukūrė verslą. Jau turbūt 15 metų“, – atvirai pasakojo meras.

Tarp Kipro ir Anglijos

Gargždiškis Simas ir Goda išvyko iš Lietuvos 2009-aisiais, per patį ekonominio sunkmečio bumą. „Prieš tai dirbome baldų bendrovėje, atlyginimai buvo puikūs, tačiau netaupėme, beatodairiškai leidome ir užklupus sunkmečiui neturėjome solidžių santaupų, tad nutarėme emigruoti į... Kiprą. Ten dirbome sezoną, o vėliau išvykome į Angliją, kurios lietingi orai labai pabodo, tad išbuvę metus vėl grįžome į Kiprą. Čia dirbau virtuvėje, prie grilio, taip pat vertėjavau rusų turistams. Tačiau pasibaigus sezonui, vėl grįžome į Angliją, Lidsą“, – pasakojo vingių kupiną emigracijos istoriją Simas. Tiek jam, tiek Godai didžiausia staigmena grįžus Anglijon buvo žinia, jog jie taps tėvai. Kad ir kokia buvo sudėtinga situacija, Simas ir Goda sėkmingai įveikė visus iššūkius ir Lidse gyveno iki šiol. Šiuo metu augina 7 m. ir 5 m. dukreles. Goda užsiėmė siuvimu, o Simas savarankiškai dirba statybų sektoriuje. Šeima jau apsisprendusi grįžti Tėvynėn. Vyresnėlę pradžioje ves į privačią mokyklą, kad būtų sulygintos žinios su lietuvių vaikų. Simas ir toliau veiklą planuoja statybų srityje. O Goda svarsto apie parduotuvės atidarymo galimybes. „Kol kas ieškome nišos, laisvos terpės, o idėjų parsivežėme daug iš Anglijos“, – kalbėjo pašnekovai. „Anglijoje tiesiog pavargome. Kad ir kaip gerai moki anglų kalbą, ten įsitvirtini, vis tiek ten nebūsi savas. O mūsų artimieji, tėvai čia, tad norėjome sugrįžti“, – argumentus dėstė Simas ir Goda.

Įsikūrė Veiviržėnuose

Veiviržėnuose gyvenantys Eglė ir Juozas šypsodamiesi prisimena, kas inspiravo grįžti iš emigracijos Norvegijoje. „Buvome grįžę į giminaičio 60-metį, kalbėjome apie lietuvių atlyginimus statybų sektoriuje ir likome nustebę, kad Lietuvoje jau galima tiek uždirbti. Mat Norvegijoje šaltuoju sezonu taip pat būdavo periodų, kai stigdavo darbo. Įvertinome, kad didelio skirtumo, kur dirbti, jau nebėra“, – pasakojo šiuo metu Veiviržėnuose gyvenantys reemigrantai. Jie užsiminė, kad pradžioje Norvegijoje jiems pakako anglų kalbos, vėliau mokėsi norvegų, įsigijo ir nekilnojamojo turto, tačiau svečioje šalyje taip pat savi netapo. „Prasidėjus „Brexitui“ norvegai dar įtariau pradėjo vertinti imigrantus, paūmėjo jų nuogąstavimas, kad čia suplūs visi ieškantieji darbo iš Anglijos.

Pora džiaugiasi savo sprendimu apsigyventi Veiviržėnuose, anot jų, tai strategiškai patogi vieta. Juozas ir toliau dirba statybų sektoriuje, darbo, anot jo, tiek, kad iš Veiviržėnų net išvažiuoti nereikia. O Eglė turi internetinę parduotuvę, prekiauja mezgimo siūlais ir gaminiais. Tą sėkmingai darė ir emigracijoje. Sutuoktiniai planuoja atidaryti ir parduotuvę Veiviržėnuose, nes dabar esą daug kas vyksta apsipirkti į Švėkšną.

Vienintelis dalykas, dėl kurio sutuoktiniams šiek tiek apmaudu, kad visgi nepavyksta įsilieti į bendruomenę.

Meras B. Markauskas teigė, kad būtina stiprinti vietos bendruomenes, rajonui reikia veiklių lyderių. Susitikime dalyvavęs Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas pridūrė, kad tai ypač svarbu, nes ateityje planuojamas ir dalyvaujamasis biudžetas, tai reiškia, jog patys vietos žmonės galės spręsti, kam ir kokį finansavimą skirti tais metais.

Įtikinėjo nepradėti

Su daugeliui gargždiškių jau pažįstama šypsena į susitikimą įžengė ir daugiau nei metus gyvuojančio „Amam bistro“ šeimininkė Asta Marcinkeviča. Ji prisipažino, kad pradžioje buvo išties labai sunku, nes Tėvynėje reikėjo adaptuotis po daug metų. „Amam bistro“ atidarėme tokiose mažose patalpose, kad mumis beveik nieks netikėjo. Iškviesta vidaus patalpų įrengimo specia­listė atsisakė mūsų užsakymo, nes, anot jos, čia neįmanoma nieko padaryti. Nieko nepradėti ragino ir valdininkai. Tačiau padarėme ir nesigailime. „Amam bistro“ pasiteisino“, – neabejoja iššūkių nebijanti verslininkė A. Marcinkeviča.

Susitikime dalyvavusi vienintelė Jolanta teigė bent jau kol kas nesiruošianti grįžti iš emigracijos. „Išvažiavau dėl vaikų, kad jie turėtų galimybę baigti mokslus, kitaip negalėjau jų išlaikyti“, – atvirai sakė ji.

Statistika

• Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2019 m. sausio–lapkričio mėn. į Lietuvą imigravo 45 514 asmenų, tai 18 810 (1,7 karto) žmonių daugiau negu 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.
• Daugiau negu pusė (59,3 proc.) 2019 m. sausio-lapkričio mėn. imigravusių į Lietuvą asmenų – grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.
• Iš Lietuvos 2019 m. sausio–lapkričio mėn. emigravo 37 474 nuolatiniai gyventojai, tai 7 151 (23,6 proc.) žmogumi daugiau negu 2018 m. sausio–lapkričio mėn.
• Dauguma (83,2 proc.) 2019 m. sausio–lapkričio mėn. emigravusių iš Lietuvos asmenų – Lietuvos Respublikos piliečiai.
• 2019 m. sausio-lapkričio mėn. imigravo 8 040 žmonių daugiau negu emigravo, o 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu emigravo 3619 žmonėmis daugiau negu imigravo.