Švenčiant skirtingumą

Koncertas, skirtas profesorės Veronikos Vitaitės jubiliejui paminėti, dar kartą sukvietė prieš penkerius metus Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavusius jaunosios kartos pedagogės mokinius: Guodą Gedvilaitę, Martyną Jatkauskaitę ir Darių Mažintą. Visi trys muzikai profesionaliai groja jau daug metų ir yra pripažinti įvairiausiuose tarptautiniuose konkursuose. Kaip tik per pasaulinę muzikos dieną šie muzikantai atvyko pasveikinti savo mokytojos į Šiaulius.

Aštuonesdešimtąjį jubiliejų švenčianti pianistė muzikai paskyrė visą gyvenimą. Profesorės darbai iškalbingi – vien tai, kad ji į profesionalųjį muzikos pasaulį išleido daugiau nei 70 mokinių, patvirtina pedagoginį pianistės įdirbį, palikimą Lietuvos ir užsienio muzikiniam pasauliui.

Žvelgiant į V. Vitaitės gyvenimo aplinkybes, kogero ji negalėjo nesirinkti muzikinio kelio: jos mama buvo profesionali pianistė, kaip ir brolis, turėjo absoliučią klausą, sesuo puikiai dainavo, vėliau šalia atsirado vyras chorvedys. Dinastija tęsiasi ir iki šių dienų, nes profesorės dukra ir anūkas taip pat muzikantai, rengiantys bendrus koncertus. Nors muziko kelias nėra lengvas, tačiau profesorė jį vadina laimingu. Į Šiaulius pedagogę atvedė gautas paskyrimas po studijų. Pianistė atvyko dirbti ir tuo praturtino miesto muzikinį gyvenimą. Pati koncertuodama kartu ugdė naują kartą pianistų, kuriai priklauso šiaidien jau puikiai žinomi profesionalai: Romualdas Lukošius, Šiauliuose pradėjęs fortepijoninių duetų festivalį, Irina Kudinova, dabar jau pati ugdanti jaunuosius pianistus, Jonas Balvočius ir kiti.

Kaip pati V. Vitaitė yra minėjusi, su kiekvienu mokiniu ji dirbdavusi individualiai, stengdavosi pastebėti jaunojo pianisto gabumus, charakterį, stipriasias puses ir juos atskleisti. Tai atsispindi jos mokinių grojime. Jau vien jubiliejinio vakaro koncerte pasirodę muzikai tarpusavyje labai skiriasi temperamentu, grojimo maniera, net rankų ant klaviatūros laikymu.

Koncertą pradėjo G. Gedvilaitės ir M. Jatkauskaitės keturiomis rankomis atliekama C. Debussy pjesė Valtelė (iš ciklo Mažoji siuita). Kūrinys atliktas techniškai puikiai, pianistės gerai jautė viena kitą. Muzikos lengvumas, žaismingumas ir pjesės išpildymas (dinaminis ir emocinis) pakiliai pradėjo vakarą. Scenoje G. Gedvilaitei likus vienai, pasirodė jos teatrališka prigimtis. Atlikėjos pasirinkti kūriniai – C. Schumann Scherzo Op. 14 (pianistės ir kompozitorės C. Schumann du šimtasias gimimo metines minėjome rugsėjo 13 d.) ir F. Chopino Polonezą Nr. 53. Pirmasis greito tempo ir atliktas temperamentingai, o polonezas, kaip šokio tipo kūrinys sugrotas aiškiu tempu, didingai. Pianistei būdingas gilus emocinis įsijautimas ir toks pat beribis susikaupimas praturtino techniškai nepriekaištingą atlikimą.

Po iškilmingai atliktų kūrinių savo programos dalį pristatė D. Mažintas, sugrojęs F. Chopino balades (Nr. 1 g-moll Op. 23, Nr. 3 As-dur Op. 47, Nr. 4 f-moll Op. 52). Kūriniams kiek trūko judesio, gyvybingumo, tačiau frazuotės ir interpretacija buvo įdomios. Atrodė, kad atlikėjui įsijausti į muzką trukdė jaudulys. Net publikai buvo jaučiamas neužtikrintumas keliose vietose ir visgi pasitaikė netiksliai paspaustų klavišų. Pianistas šiam vakarui pasirinko ramesnio tempo kūrinius, leidusius pasireikšti svajingumui, tačiau šiam muzikui apskriti grojant būdingas mąslumas ir lyriškumas.

Pianistui baigus skambinti raminančias balades, scenoje vėl pasirodė M. Jatkauskaitė su stipria ir dramatiška programa. Nuo pirmųjų S. Rachmaninovo etiudų-paveikslų (Op. 39, Nr. 1 Allegro agitato c-moll, Nr. 2 Lento assai a-moll, Nr. 5 Appassionato es-moll) garsų užplūdo nuojauta, kad scenoje visiškai kitokio temperamento pianistė, o jos atliekama muzika turi rusų kompozitoriams būdingo gilaus tragizmo. Muzikei puikiai pavyko jį perteikti ir pademonstruoti tikslų bei technišką grojimą. N. Kapustino variacijos Op. 41 koncerto pabaigai suteikė džiazinio lengvumo, žaismingumo. Šis kūrinys atskleidė kaip profesionaliai ir meistriškai pianistė valdo ritmą. Muzikantė geba atlikti klasikinius ir džiazinius kūrinius vienodai profesionaliai, o tai tikrai aukšto mestriškumo bruožas.

Šis koncertas sukvientė profesorės mokines iš Vokietijos ir Graikijos, po kitas pasaulio šalis yra pasklidusių ir daugiau mokinių, todėl tvirtai galima teigti, kad V. Vitaitės įdėtas darbas į mokinius ir atsidavimas savo profesijai davė didelių dividentų ne tik vietiniam muzikiniam pasauliui. Džiugu, kad profesionalūs pianistai grįžta ar atvyksta pasveikinti savo mokytojos, pasidalinti grojimo džiaugsmu. Visi trys vakaro atlikėjai scenoje akivaizdžiai dega meile muzikai ir noru savo talentu dalintis su kitais. Ta aistra muzikai, gali uždegti ir jaunuosius pianistus. Pastarųjų į koncertą susirinko nemažai, greičiausiai paragintų savo mokytojų. Mokiniams iš scenoje pasirodžiusių profesionalų tikrai yra ko pasimokyti ir tai gali būti stipri motyvacija, vedanti vis į priekį, skatinanti tobulinti grojimą, pamatyti kaip ekspresyviai ir skirtingai kiekvienas muzikantas atlieka, galbūt muzikos mokykloje jau zubrinamus, kūrinius.

Šis koncertas įrodo, kad pedagogo profesija yra viena svarbiausių, dėl galimybės uždegti arba sugniuždyti jauną talentą. Padedant kiekvienam mokiniui augti ir skleistis pagal individualias savybes mokytojas gali atverti lobių skrynią. Tokių skrynelių profesorė V. Vitaitė per savo karjerą atvėrė ne vieną, taip praturtindama visą pasaulį talentais.