Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma naudinga ir gydytojui, ir pacientui

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, vertindamas sveikatos įstaigų tinklo reformos pokyčius, akcentavo, kad svarbiausias sveikatos įstaigų tinklo reformos pokytis pacientams ir bus tai, kad arčiau pacientų bus ambulatorinės paslaugos, gerės paslaugų kokybė. Kaip sveikatos įstaigų reformos pokyčiai palies ligoninės pacientų, šeimos gydytojų ir Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų teikiamas paslaugas?

To žurnalistų paklaustas gydymo įstaigos vadovas teigė, kad ši reforma turės mažai įtakos ligoninės veiklai, tačiau patvirtino, kad reforma yra reikalinga ir vykdoma laiku, o visuomenėje juntamas pasipriešinimas atslūgs, kai pasijus reali nauda ir gydytojui, ir pacientui.

Siekiamybė – greitesnės paslaugos

Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma siekiama sukurti regioninę, funkcinę sveikatos priežiūrą, siekiant efektyvaus sveikatos priežiūros organizavimo, koordinavimo tarp skirtingo lygio sveikatos priežiūros įstaigų bei paslaugų poreikio planavimo. Taip pat siekiama išvystyti bazines – dažniausiai gyventojų naudojamas ambulatorines ir dienos sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėse (per kuriamus sveikatos centrus), siekiant sugrąžinti pacientus į savivaldybes – spręsti nesudėtingas sveikatos problemas kuo arčiau namų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius M. Pauliukas akcentavo, kad svarbiausias sveikatos įstaigų tinklo reformos pokytis pacientams ir bus tai, kad arčiau pacientų bus ambulatorinės paslaugos, gerės paslaugų kokybė. „Aš manau, kad reforma yra reikalinga ir vykdoma laiku. Nors jaučiamas tam tikras visuomenės pasipriešinimas, neramumas, bet jis natūralus, vykstant pokyčiams, ir aš manau, kad po truputėlį viskas nurims, nes žmonės pajus reformos teikiamą naudą“.

Pasak direktoriaus, pagrindinė problema sveikatos apsaugos sistemoje, ilgos eilės pas gydytojus. Dėl to dažniausiai „akmuo“ krenta į šeimos gydytojo daržą, nes pirminėje grandyje dažnai nespėjama priimti visų pacientų. Priežastis – stinga laiko, kuris skiriamas vieno paciento apžiūrai.

Šeimos gydytojas – ne siuntinėtojas

Kad greitesnių paslaugų problema pajudėtų, turi plėstis pirminės sveikatos priežiūros slaugos personalo kompetencijos.

Slaugytojams perėmus dalį gydytojų funkcijų, šeimos gydytojas galėtų daugiau dėmesio skirti pacientui. Taip atsirastų daugiau galimybių sveikatos problemas spręsti pirminiame lygyje, ir pacientui dėl ambulatorinių paslaugų nereikėtų vykti į ligoninę, kur teikiamos antrinio lygio paslaugos.

„Manau, kad šios reformos dėka tikrai pasijus pokyčiai, nes šeimos gydytojas taps ne tik siuntimų išrašytojas, bet realiai spręs problemas“, – sako direktorius M. Pauliukas ir paneigia visuomenėje plintančią nuomonę, kad šeimos gydytojo grandis susilpnės. Reformos tikslas yra stiprinti pirminę sveikatos priežiūros grandį, sudarant realią galimybę, kad žmogus, atėjęs pas šeimos gydytoją, galės viską išspręsti maksimaliai.

Juolab, kad šeimos gydytojo kompetencija yra labai aukšta. Studentas, siekiantis šios profesijos, mokėsi dešimt metų ir toliau mokosi visą gyvenimą, tad pasitikėjimas jo kompetencija turėtų augti, ir po šios reformos ir augs. „Dabar labai dažnai girdžiu, kad šeimos gydytojas nieko nedaro, jis tik siunčia pacientus pas antrinio lygio specialistą, kuris labai dažnai dirba ir toje pačioje poliklinikoje, kur dirba šeimos gydytojas. Tai reformos esmė ir yra palikti konsultaciją šeimos gydytojui, kuris ją suteiks profesionaliai“, – teigia M. Pauliukas.

Mažės srautas į ligoninę

Šiuo metu dažnas pacientas ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių suvokia, kaip visą parą dirbantį šeimos gydytojų kabinetą. Pasak ligoninės vadovo, taip galvoti klaidinga ir šį supratimą būtina keisti. „Šeimos gydytojo kabineto „apėjimas“, pasirenkant ligoninės priimamąjį, yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių girdime gyventojų pasipiktinimus apie ilgą laukimo laiką, specialistų dėmesio trūkumą. Būtent šeimos gydytojų pacientų užpildytas priėmimo skyrius ir sukelia šias problemas“, – patikina ligoninės vadovas ir pataria sunegalavus pirmiausia sąmoningai įsivertinti savijautą, negalavimus ir išsamiai konsultacijai visų pirma kreiptis į šeimos gydytojus.

Tai padėtų mažinti ligoninės priėmimo skyriams tenkantį pacientų srautą, gerintų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientams, kuriems būtina skubi pagalba. „Kasdien ligoninės Skubiosios pagalbos skyriuje dirbantiems medikams tenka teikti pagalbą pacientams ne tik sudėtingais klinikiniais atvejais. Pastarosiomis savaitėmis stebimas išaugęs girtų, agresyvių pacientų srautas ir trikdomas medikų darbas, gadinama medicinos įranga, nepagarbiai elgiamasi“, – teigė Mindaugas Pauliukas ir patikina, kad ligoninė jau imasi žygių, kuriems kelią atveria naujoji sveikatos įstaigų tinklo reforma.

Žingsnis pirmyn – bendradarbiavimas

Respublikinė Šiaulių ligoninė jau ėmėsi iniciatyvos, kuriai daugiau galimybių suteikė ir pradėta vykdyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma. „Mes jau dabar labai aktyviai bendradarbiaujame su Šiaulių miesto poliklinikomis, su kuriomis pasirašėme sutartis dėl paslaugų teikimo poliklinikų nedarbo valandomis,“, – sako ligoninės vadovas ir patikslina, kad tiek Šiaulių rajono, tiek su Šiaulių miesto pirminės sveikatos priežiūros centrais ligoninė aktyviai bendradarbiauja ir reforma prisidės prie šios bendrystės, o ligoninė galės labiau orientuotis į tas paslaugas, kurias ir turi teikti – skubiąją pagalbą.

Birželio pabaigoje Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas ir Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vilma Plaušinaitienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl pirminio lygio ambulatorinių paslaugų teikimo tvarkos, sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės gerinimo šiauliečiams ir regiono pacientams. Šios sutarties pasirašymo tikslas – teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas regiono gyventojams poliklinikų nedarbo metu. Tai pirmoji pasirašyta tokio pobūdžio sutartis, tačiau sutikimų bendradarbiauti jau sulaukiama ir iš kitų sveikatos priežiūros centrų. Šiuo metu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ruošiama tvarka ir naujos bendradarbiavimo sutartys su miesto poliklinikomis bei privačiomis pirminėmis sveikatos priežiūros įstaigomis.

Pagrindinis kuriamos sistemos tikslas – ne tik gerinti sveikatos paslaugų teikimo prieinamumą PSPC nedarbo metu, bet ir užtikrinti miesto ir regiono gyventojų sveikatos priežiūros paslaugas ūmiai susirgusiems, poliklinikose bei privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose prisirašiusiems, apdraustiems pacientams. Bus siekiama, kad rimtesnių sveikatos problemų neturintys pacientai nebevyktų į ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, kur atvykstantiems iš tiesų reikalinga skubi pagalba, bet konsultuotųsi pirminiame gydymo etape su šeimos gydytoju. Tai – tik nedidelė reformos numatytų pokyčių, kurie bus įgyvendinti iki 2024 metų.