Sveikatai palankesnių produktų asortimentas auga, tačiau dauguma lietuvių jų ženklinimo neatpažįsta

Naujausiais duomenimis, net 3 iš 4 gyventojų yra linkę rinktis sveikatai palankesnius produktus, o daugiau kaip trečdaliui lietuvių sveikatingumo tendencija yra vienas pagrindinių rūpesčių, rodo „AC Nielsen“ atliktas tyrimas. Tačiau cukraus vartojimas išlieka viena pagrindinių visuomenės mitybos problemų. Pasakmitybos specialisto, VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo prof. dr. Rimanto Stuko, daugiamečiai tyrimai rodo, kad įvairių cukrų lietuviai suvartoja keliskart daugiau nei rekomenduojama.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis lietuvis per dieną suvartoja per 90 g cukraus, kas sudaro net 19 arbatinių šaukštelių. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems per dieną rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 25 g, t. y. 5 arbatinius šaukštelius cukraus.

Atsirinkti sveikatai palankesnius produktus, turinčius mažiau pridėtinio cukraus ar jo visai neturinčius, gyventojams padeda specialus „Rakto skylutės“ ženklinimas, tačiau tik nedidelė dalis gyventojų atpažįsta šį ženklą ar supranta jo reikšmę.

Šiais metais atlikta gyventoja apklausa rodo, kad renkantis produktus šis ženklinimas svarbus tik 19 proc. apklaustųjų, 40 proc. jis nesvarbus, o 41 proc. nurodė nežinantys šio ženklo reikšmės. Įdomu tai, kad, palyginus su 2018 metais vykdyta tokio pat pobūdžio apklausa, pokyčių beveik nėra. Per metus nei daugiau gyventojų sužinojo apie šį ženklinimą, nei suprato jo reikšmę. 2018 m. „Rakto skylutės“ ženklą kaip svarbų nurodė 21 proc. apklaustųjų, 42 proc. jis buvo nesvarbus, o šio ženklo reikšmės nežinojo 37 proc. gyventojų.

Sveikatai palankesnių produktų pardavimai auga

2018 m. Sveikatos apsaugos ministerijai su maisto produktų gamintojais pasirašius susitarimą mažinti pridėtinio cukraus kiekį produktuose, sveikatai palankesnių produktų pasiūla išsiplėtė. Gaminti produktus, turinčius mažiau pridėtinio cukraus, gamintojus skatina ir augantis tokių produktų poreikis iš gyventojų.

„Gamintojų ir Sveikatos apsaugos ministerijos susitarimu siekta pirkėjams pasiūlyti pasirinkimo laisvę. Todėl mes, kaip gamintojas, investavome į naujas pačių populiariausių duonos produktų receptūras, kad pasiūlytume atitikmenį be pridėtinio cukraus. Pardavimų duomenys rodo, kad žengėme teisingą žingsnį ir atliepėme pirkėjų lūkesčius“, –sako Indrė Švelnytė, „Fazer Bakery Baltic“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė.

Cukraus vartojimą padėtų mažinti gyventojų švietimas

Prof. dr. R. Stukas sako, kad gyventojų mitybos ir sveikatos raštingumas dar nėra pakankamai aukštas. Nors sveikatai palankesnės mitybos tendencijos teigiamos, bendras suvartojamo cukraus kiekis išlieka itin aukštas. Kai kurių kasdien vartojamų produktų 100 g cukraus kiekis gali siekti net dešimtis gramų.

„Dalis žmonių, suprasdami, kad vis dėlto reikia mažinti cukraus vartojimą, jo atsisako, ir grynu pavidalu saldinti kavai, arbatai jau nevartoja ar vartoja labai mažai. Bet produktuose pridėtinis cukrus yra tarsi nematomas – jį gali pamatyti tik pastudijavęs etiketę. Tačiau didelė dalis gyventojų etikečių neskaito ir, vartodami maisto produktus su pridėtiniu cukrumi, jo suvartoja daug – bendras suvartoto cukraus kiekis labai išauga“, – aiškina mitybos specialistas.

Sveikatos apsaugos ministerijos ir gamintojų susitarimu siekiama mažinti produktuose ne tik cukraus, bet ir druskos bei riebalų kiekį. Susitarimas suteikė gamintojams aiškią kryptį, kaip gerinti produktų sudėtį, todėl parduotuvių lentynose sveikatai palankesnių produktų asortimentas nuolat auga. „Fazer Lietuva“ 2018 m. pristatė 7 naujus gaminius su sumažintu cukraus kiekiu (2 iš jų – be pridėtinio cukraus), o pernai pristatyti 8 nauji gaminiai su mažiau cukrų ar visai be pridėtinio cukraus.

„Suprantame, kad susitarimas svarbus, siekiant užtikrinti sveikatai palankių maisto produktų gamybą. Mes nuolat peržiūrime savo produktų receptūras, mažiname pridėtinio cukraus kiekį, taip pat pirkėjams pasiūlome produktų alternatyvų visai be cukraus. Tačiau vien gamintojų pastangų neužtenka. Ne mažiau svarbi ir gyventojų edukacija, kad jie gebėtų atsirinkti sveikatai palankesnius produktus, suprastų jų naudą sveikatai ir atpažintų pagrindinį ženklinimą – žalią „Rakto skylutę“. Nors šis ženklas Lietuvoje naudojamas nuo 2014 m., kaip matome iš tyrimų, vis dar didelė dalis gyventojų jo neatpažįsta“, - sako I. Švelnytė.

„Rakto skylutė“ – dar ne visiems suprantamas ženklinimas

Prof. dr. R. Stukas pabrėžia, kad dalis gyventojų neteisingai supranta „Rakto skylutės“ ženklinimą, o kita dalis – apskritai nežino, kad toks yra. VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas pasigenda šio ženklo viešinimo.

„Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje galima rasti apie „Rakto skylutę“ informacijos ir net šiuo simboliu paženklintų produktų sąrašą, tačiau dauguma gyventojų specialiai juk šios informacijos neieško. Ženklinimas geras, parodantis, kad konkretus produktas tokių pačių produktų grupėje yra geresnis ir turi mažiau pridėtinio cukraus, bet žmonės į tai neatkreipia dėmesio“, - pastebi mitybos specialistas.

„Rakto skylutės“ simboliu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus atitinkantys maisto produktai Lietuvoje ženklinami nuo 2014 m. Šio ženklo tikslas – padėti lengviau išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. „Rakto skylute“ paženklintuose produktuose yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.