Politika | 5 MIN.
Savaitės pradžioje įvykus diskusijai dėl šalies gynybos finansavimo, partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM) pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė tvirtina, kad reikia kalbėti apie didesnį pelno mokestį verslui bei grįžti prie mokestinės pertvarkos, įvedant progresyvumą bei taip didinant lėšas gynybai. Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis šiuo klausimu siūlo įvesti visuotinį gynybos mokestį, o prie finansavimo, anot jo, pasiruošęs prisidėti yra ir
verslas.
Vis tik „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad PVM didinimas būtų geriausias variantas kalbant apie didesnį pajamų skirtų gynybai surinkimą. Tačiau, anot jo, taip pat turima galvoti ir apie galimybes skolinti lėšas, nes PVM didinimas duotų „tik dalį rezultato“.
„Kalbant apie naujus mokesčius, iš visų, jeigu žiūrėtume matematiškai ir visiškai pragmatiškai, aišku, kad PVM būtų geriausias variantas, nes šio mokesčio įplaukos generuoja apie 45–50 proc. biudžeto mokestinių pajamų. Tai reiškia, kad 1 proc. punkto PVM padidinimas duotų gana didelį poveikį biudžeto pajamoms, iš kurių būtų galima pajamas skirti gynybos finansavimui“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
„Kitų mokesčių didinimas yra su klaustuku, nes kalbant apie pelno mokestį, tai jis turi nedidelį svorį biudžeto pajamuose. Realiai tai duotų nedidelę grąžą. Iš vienos padidinsime naštą verslui, iš kitos pusės, gausime iš to mažai naudos“, – aiškino jis.
A. Izgorodinas pažymėjo, kad PVM didinimas šiemet nebūtų itin skausmingas, tačiau turėtų būti sukurtas mechanizmas, skirtas pažeidžiamiausių žmonių pajamoms atstatyti.
„Spėju, kad PVM padidinimas 1 proc. punktu, jeigu tai būtų padaryta šiais metais, būtų vienas iš mažiausiai skausmingų padidinimų, nes pavasarį turėtų ir toliau mažėti energetikos kainos, kitas dalykas, kad apskritai matome, jog infliacija šiemet nesieks 2 proc., sieks 1,7 proc. ir kai kuriuose prekių segmentuose jau yra defliacija“, – tvirtino ekonomistas, pažymėjęs, kad toks pokytis gyventojų perkamai galiai nebūtų toks skausmingas, kaip keletą paskutinių metų.
„Kalbant apie pažeidžiamiausius gyventojus, šalia PVM didinimo reikėtų turėti mechanizmą dėl jų pajamų atstatymo. Tikėtina, kad geriausias variantas padidinus PVM 1 proc., jog dalis tų pinigų turėtų būti panaudota pažeidžiamiausių gyventojų perkamajai galiai atstatyti, o likusi dalis eiti į gynybos finansavimą“, – akcentavo jis.
Reikalingas ir lėšų skolinimasis, galimai ir ES vardu
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo gynybos reikmėms skolintis iš gyventojų, numačius palankias palūkanas. Ekonomistas tvirtina, kad lėšų skolinimasis gynybai turėtų būti numatytas, tačiau jis galimas ne Lietuvos, o Europos Sąjungos (ES) vardu, kaip buvo pandemijos laikotarpiu.
„Aš asmeniškai būčiau labiau už sinerginį variantą. Šalia mokesčio padidinimo turėtų būti ir skolinimas. Jeigu tikslas yra padidinti išlaidas gynybai iki tokio lygio, kuris padidintų saugumą Lietuvoje, kalbame apie dideles sumas. Reiškia vien PVM padidinimas duotų tik dalį rezultato, kitai daliai, tikėtina, reikėtų skolintis arba eiti variantu, kuris leistų Europos Komisijos lygmeniu padidinti išlaidas“, – kalbėjo A. Izogorodinas.
„Kaip
kovido atveju, buvo pasiskolinta ne Lietuvos, ne Vokietijos vardu, bet Europos Sąjungos vardu. Čia taip pat būtų logiškas variantas, kadangi Rusija kelia grėsmę ne tik Baltijos, bet ir kitoms šalims. Tai bendra europinė problema. Fiskalinės pastangos turi būti ir iš Lietuvos, bet ir iš Europos Komisijos“, – tvirtino jis.
Iš dabartinių biudžeto pajamų negalime tvariai padidinti išlaidų gynybai
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigia, kad pavasario sesijos metu būtų galima peržiūrėti šalies biudžetą ir pasiskolinti iki 500 mln. eurų įgyvendinti prioritetiniams krašto gynybos tikslams.
Vis tik A. Izgorodinas aiškino, kad šiais metais biudžetas yra deficitinis, siekiantis beveik 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tad tvariai padidinti išlaidų gynybai iš dabartinių pajamų nėra įmanoma.
„Faktas, kad mes turime didinti išlaidas kariuomenei ir gynybai. Taip pat faktas yra tai, kad turime deficitinį biudžetą, kuris šiais metais sieks apie 3 proc. nuo BVP, kas reiškia, jog iš dabartinių biudžeto pajamų tikriausiai negalime tvariai padidinti išlaidų gynybai. Tokiu atveju biudžeto deficitas virš 3 proc. nuo BVP ir tai gali turėti reakciją iš rinkų“, – sakė ekonomistas.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų. I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
etaplius TV
0
