Svarbiausia gydytojo hematologo darbo dalis – surasti kraujo ligos priežastį

Užsitęsęs silpnumas, nuovargis gali varginti visai ne dėl pavasarinio vitaminų trūkumo ar kelių nemigos naktų. Vertėtų ypač susirūpinti, kai juos lydi galvos svaigimas, energijos stygius, dirglumas, oda pablykšta, padidėja limfmazgiai ar be priežasties atsiranda mėlynių. Tai gali būti vienos iš kraujo ar kraujodaros sistemos ligų simptomai. Šios ligos apima labai platų sutrikimų spektrą, tarp jų ir mažakraujystę, kuria sergančių žmonių Lietuvoje daugėja. Tačiau nepagrįsti mitai jas trukdo laiku nustatyti ir efektyviai gydyti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažakraujystė gresia kas ketvirtam iš mūsų. Problema, kad jos požymių dažnai neatpažįstame, pastebime per vėlai, todėl užleistų atvejų pasitaiko nemažai. Tada prireikia žymiai rimtesnio gydymo, nes organizmas būna išsekęs. Tiesa ta, kad daugelis šią būklę yra linkę vertinti nerimtai ir neskuba ieškoti pagalbos. Kas kita, jei išgirstame terminą kraujo liga, jis mums išsyk asocijuojasi su onkologija. Išsigąstame ir bandome save įtikinti, kad blogai jaučiamės dėl pervargimo, streso.

Išsiaiškinti tikrąją priežastį gali padėti gydytojas hematologas. Šis specialistas diagnozuoja ir gydo geležies stokos, megaloblastinę ir kitų rūšių mažakraujystę, hemofiliją, kitus kraujo krešumo sutrikimus, kraujo kūnelių kiekio ir funkcijos pokyčius. Gydytojas hematologas gali nustatyti ir piktybines kraujo ligas, tokias kaip leukemija, limfoma, taip pat rečiau pasitaikančias mieloproliferacines neoplazijas, mielodisplazinius sindromus. Kuo anksčiau tai pavyks padaryti, tuo geresnės prognozės pasveikti.

Šiaulių miesto ir regiono gyventojai nuo šiol gali kreiptis į „Senojo bokšto“ kliniką, kurioje pradėjo dirbti patyrusi, turinti daugiau nei dešimties metų klinikinę praktiką gydytoja hematologė Asta Povilauskienė. Ji dažnai susiduria su itin sudėtingais atvejais. „Įdomiausia mano darbo dalis, kad bandydama surasti priežastį, dėl kurios žmogus serga mažakraujyste ar kita, retesne kraujo liga, pasijuntu kaip žaisdama detektyvę“, – sako gydytoja hematologė Asta Povilauskienė.

Bene dažniausiai jai tenka konsultuoti sergančius mažakraujyste, jie paprastai atvyksta dėl nuolatos jaučiamo silpnumo, vangumo, galvos svaigimo arba dėl to, kad būna išblyškę, didesnio fizinio krūvio metu vargina dusulys. Tokiais atvejais gali būti nustatomos ir lėtinės anemijos, geležies, vitamino B 12 trūkumo anemijos. Žmonės kreipiasi ir dėl padidėjusių limfmazgių, spontaniškų mėlynių, užsitęsusio kraujavimo. Gydytoja hematologė pirmiausia atlieka visus reikiamus tyrimus, nustato, kas sukėlė ligą, o tik po to skiria gydymą.

Didžiausia problema, kad mažakraujyste sergantiems pacientams šeimos gydytojai, dažnai remdamiesi tik laboratoriniu kraujo tyrimu skiria įvairius geležies preparatus arba jie nusiperka maisto papildų su geležimi patys, savo nuožiūra, juos ilgą laiką naudoja, tačiau pagerėjimas būna laikinas arba būklė pablogėja. Taip gali būti laiku nediagnozuotos pavojingos ginekologinės, skrandžio, žarnyno ligos – opaligės, uždegimai, inkstų veiklos sutrikimai, onkologinės ligos. Jų nenustačius laiku, prarandama galimybė efektyviai gydyti ir išvengti komplikacijų.

Mažakraujystė nustatoma, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, eritrocitų, kiekis. Dėl to organizmui pradeda trūkti hemoglobino, pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Tai gali lemti sutrikusi eritrocitų gamyba arba padidėjęs jų praradimas. Eritrocitų gamybą sutrikdo vitamino B12, folio rūgšties ar geležies trūkumas, jis gali būti susijęs su mityba, veikiant tam tikriems vaistams, dėl kaulų čiulpų pažeidimo, užsitęsusio kraujavimo. Jie prarandami sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis – inkstų, onkologinėmis.

Gydytoja hematologė Asta Povilauskienė pastebi, kad šiuolaikiniai pacientai, ypač jaunesnio amžiaus, yra gerai informuoti, ir, nors dažnai atvyksta pas gydytoją hematologą su šeimos gydytojo siuntimu, patys jo būna paprašę, nes nujaučia, kad jų negalavimai būdingi kraujo sistemos ligoms ir nori išsitirti išsamiau. Jiems skiriami įvairūs tyrimai, pradedant įprastais laboratorinais kraujo, įvairiais instrumentiniais, baigiant kaulų čiulpų punkcija. Visi jie atliekami ir Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje, tad pacientams nereikia vykti į kitas gydymo įstaigas.

Siekiant išsiaiškinti, kas sukėlė mažakraujystę, gali būti skiriami feritino (organizmo geležies atsargų įvertinimo), vitamino B 12 kiekio tyrimai, gastroskopija, kolonoskopija, pilvo organų, echoskopija. Nepavykus išsiaiškinti mažakraujystės priežasties, atliekama kaulų čiulpų punkcija, ji padeda diagnozuoti mielodisplazinį sindromą, mielofibrozę, kaulų čiulpų veiklos sutrikimus, kurie irgi gali sukelti anemiją. Prireikus gali būti atliekama ir limfmazgių biopsija, serumo baltymų elektroforezė.

Kraujo sistemos ligos paprastai gydomos medikamentais, jeigu nustatoma piktybinė kraujo liga, skiriama chemoterapija, radioterapija. Sergant mažakraujyste labai svarbi ir tinkama mityba, nes su maistu gaunamą geležį ar vitaminą B organizmas žymiai geriau įsisavina. Sergant kraujo krešėjimo sutrikimais dažnai reikia koreguoti ir kasdienius įpročius, gyvenimo būdą. Gydytojas hematologas taip pat suteiks išsamią informaciją apie efektyvias profilaktines priemones, kurios padės išvengti ligų paūmėjimo ir komplikacijų.

Remiamas turinys