Svarbiausi trečiadienio įvykiai: galimi karantino atlaisvinimai ir senkančios lėšos darbuotojams

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą.

Vyriausybės siūlymai. Vyriausybė apsvarstė galimus tolesnius atlaisvinimus, dėl jų žadama apsispręsti ketvirtadienį, jie įsigaliotų etapais per dvi savaites. Svarbiausi siūlymai:

* Galimybių pasas, suteikiantis daugiau laisvių turintiems imunitetą. Diskutuojama, ar į jį įtraukti ir neigiamą testo rezultatą. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis klausimas būtų testavimo pajėgumų užtikrinimas. Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad tai užtikrintų lygiateisiškumą ir leistų išaiškinti daugiau atvejų.

* Atverti lauko kavines ribojant darbo laiką ir leidžiant prie stalų sėdėti ne daugiau dviejų žmonių, prekybos centrų parduotuvėms leisti veikti darbo dienomis.

* Leisti su papildomais apribojimais dalyvauti renginiuose, atverti kino teatrus ir kultūros įstaigas, sporto klubus.

* Abiturientams grįžti į mokyklas nuo gegužės 3-iosios.

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyti 1284 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi žmonės. Ligoninėse gydoma 1040 COVID-19 pacientų, iš jų 99 – reanimacijoje. Naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų toliau auga ir šiuo metu siekia 471.

* Skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina Lietuvoje kol kas nebus pradėtas, atsižvelgus į gamintojo prašymą. Bendrovė vakcinavimo Europoje pradžią atidėjo dėl rekomendacijos stabdyti vakcinaciją Jungtinėse Valstijose, tiriant krešulių susidarymo atvejus.

* Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Lietuva iki birželio pabaigos sulauks 310 tūkst. papildomų „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 dozių.

* Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė sako, kad kovai su koronaviruso pandemija medicinos sistemai lėšų trūksta viskam: vakcinų įsigijimui, vakcinacijai, laboratoriniams tyrimams, medikų algoms – iš viso papildomai reikia apie 280 mln. eurų, todėl ketinama peržiūrėti biudžetą.

* Danija paskelbė, kad dėl kraujo krešulių atvejų nebenaudos „AstraZeneca“ vakcinos. Ji taps pirmąja tai padariusia Europos valstybe.

* Indijoje šimtams žmonių per vieną didžiausių pasaulyje hinduistų religinių švenčių buvo patvirtinta COVID-19. Kumbha Melos šventėje susirinko didelės minios tikinčiųjų, kurių dauguma nedėvėjo kaukių.

Nelaimė Anykščiuose. Naktį Anykščių rajone esančiame Budrių kaime užsiliepsnojus namui žuvo kūdikis, du mažamečiai bei paauglė.

Subsidijos įmonėms. Vyriausybė iš esmės pritarė patikslintai subsidijų verslui koncepcijai, pagal kurią daliai įmonių dvigubinamas pirmojo paramos paketo subsidijų dydis. Į papildomą subsidiją pretenduoja apie 11,2 tūkst. įmonių, joms jau patvirtinta 28,9 mln. eurų parama. Būsimos pareiškėjos iš karto gaus dvigubą subsidiją. 

Moksleivių grįžimas. Ministerijos duomenimis, šią savaitę į klases grįžo daugiau kaip 71 tūkst. pradinukų – 8 tūkst. daugiau, nei kovo pabaigoje. Iš visų grįžtančiųjų į mokyklas pradinukų 9 tūkst. tikrinasi kaupinių būdu.

Senkančios lėšos. Per tris šių metų mėnesius prastovose esantiems darbuotojams bus išmokėta apie 180 mln. eurų – visa šių metų biudžete numatyta suma. Už balandį reikės išmokėti dar apie 36-56 mln. eurų. Taip pat beveik išseko biudžeto lėšos, skirtos 200 eurų darbo paieškos išmokoms, todėl diskutuojama, ar tęsti šią paramos priemonę. Tuo tarpu privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas, naudojamas mokėti priedus medikams, dirbantiems COVID-19 skyriuose, ištirps balandį. Dėl to gali būti, kad nuo liepos, kaip buvo planuota, nedidės medikų algos.

Genocido centras. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiūlė šio centro Tyrimo departamento direktorių Arūną Bubnį. Šią kandidatūrą ji aptarė su prezidentu.

Karių išvedimas. Jungtinės Valstijos paskelbė apie planą visus amerikiečių karius iš Afganistano išvesti iki rugsėjo 11 dienos – penkiais mėnesiais vėliau nei JAV pradžių sutarė su talibais. Į tai reaguodamas Talibanas paskelbė nedalyvausiantis susitikime dėl Afganistano ateities.

Situacija Ukrainoje. Jungtinių Valstijų prezidentas per pokalbį telefonu paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną mažinti augančią įtampą su Ukraina ir pasiūlė surengti susitikimą trečiojoje šalyje. Kremlius siūlymą svarsto.

Irano sprendimas. Iranas, reaguodamas į Izraeliui priskiriamą ataką prieš šalies branduolinį objektą Natanze, nusprendė sodrinti uraną iki 60 proc. Tai gali dar labiau apsunkinti derybas, siekiant išgelbėti prie žlugimo slenksčio atsidūrusį susitarimą dėl Irano branduolinės programos.

BNS