Svarbiausi trečiadienio įvykiai: nauja vakcina ir užkrėstos audinės

Svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalga.

Koronaviruso situacija. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse toliau blogėja situacija dėl koronaviruso. Lietuvoje per parą patvirtinti 3934 nauji koronaviruso atvejai ir 75 mirtys. Tai – didžiausias per parą patvirtintų atvejų skaičius. Apie rekordinius užsikrėtimų skaičius trečiadienį taip pat skelbia Latvija, Čekija, Jungtinė Karalystė. Vokietija ir JAV pranešė apie rekordinį mirčių skaičių.

Parama verslui. Vyriausybė patvirtino paramos paketą smulkiam ir vidutiniam verslui, kurio pajamos smuko dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. Paketas sudarys 150 mln. eurų. Subsidijos bus teikiamos įmonėms, kurių apyvarta smuko 30 proc. nuo lapkričio pradžios iki kitų metų sausio pabaigos. 

Vakcinavimo eiga. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad trečioji vakcinų siunta Lietuva turėtų pasiekti kitą savaitę, joje bus apie 20 tūkst. dozių. Skiepijimo startas sulaukė kritikos dėl eiliškumo tvarkos. Žinomiems šeimos gydytojams Vytautui Kasiulevičiui bei Valerijui Morozovui socialiniuose tinkluose pranešus, kad jie Santaros klinikose sulaukė vakcinos nuo COVID-19, kritikai  sako, kad jie skiepus gavo nepagrįstai, nes iki šiol dar nepaskiepyti visi tiesiogiai su COVID-19 dirbantys medikai. 

Koronavirusas audinėms. Radviliškio rajone esančiame audinių ūkyje patvirtintas naujas COVID-19 židinys. Tai antras šiais metais kailiniams žvėreliams užfiksuotas šios ligos atvejis Lietuvoje. Mokslininkai perspėja, kad audinių ūkiuose virusas gali mutuoti ir tapti atspariu kuriamoms vakcinoms.

Latvijos sprendimai. Siekdama apriboti žmonių susibūrimus per Naujųjų metų šventes, Latvijos vyriausybė nusprendė įvesti komendanto valandą. Žmonėms namus palikti bus draudžiama nuo gruodžio 30 iki sausio 4 dienos nuo 22 val. iki 5 val. Šalyje taip pat uždrausti fejerverkai. Latvijoje per parą patvirtinti 1 367 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 23 žmonės. Lietuvos Vyriausybė kol kas nesvarsto sekti Latvijos pavyzdžiu. 

Nauja vakcina. Jungtinė Karalystė leido naudoti vakciną, kurią sukūrė Oksfordo universitetas ir Britanijoje įsikūrusi farmacijos įmonė „AstraZeneca“. Skiepijimą šia vakcina Britanijoje numatoma pradėti sausio 4 dieną. Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ vakciną galima laikyti ir transportuoti įprastos šaldytuvo temperatūros sąlygomis, todėl ji pigesnė ir paprasčiau vartojama už „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną.

Kibernetinis išpuolis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir dar kelios įstaigos nukentėjo nuo elektroniniais laiškais platinto viruso su kenkėjiška kompiuterine programa.  Suklastotus elektroninius laiškus gavo Vyriausybės, ministerijų atstovai, taip pat žmonės, su kuriais NVSC specialistai bendravo vykdydami epidemiologinę diagnostiką.

Brexito sutartis. Europos Sąjungos vadovai pasirašė susitarimą su Jungtine Karalyste dėl prekybos po „Brexito“. „Kelias buvo ilgas. Atėjo laikas pamiršti „Brexitą“. Mūsų ateitis kuriama Europoje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kai žurnalistų akivaizdoje pasirašė 1 246 puslapių Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą.

ES-Kinijos sutartis. ES ir Kinija preliminariai patvirtino sutartį dėl investicijų. Apie tai paskelbta po Europos Sąjungos institucijų, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų videokonferencijos su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. 

Nuošliaužos Norvegijoje. Mažame Norvegijos miestelyje į šiaurę nuo Oslo nuslinkus nuošliaužai, buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės, kelios dešimtys laikomi dingusiais, dar iki 200 teko evakuoti. Nuošliauža 25 km į šiaurės rytus nuo sostinės esančiame Jerdrume, kur gyvena 5 tūkst. žmonių, nunešė kelis namus.

Kinijos represijos. Kinijos teismas skyrė iki trejų metų laisvės atėmimo bausmes dešimčiai Honkongo demokratijos aktyvistų, mėginusių pabėgti iš pusiau autonominio miesto greitaeige motorine valtimi ir pasiprašyti prieglobsčio Taivane. Ši grupė rugpjūčio 23 dieną buvo areštuota Kinijos pakrančių apsaugos pakeliui į Taivaną, atvėrusį duris honkongiečiams, griežtėjant disidentų persekiojimui Honkonge.

Abortai Argentinoje. Argentina legalizavo abortus. Tokį sprendimą po daugiau kaip 12 valandų debatų priėmė Senatas. Daugiau kaip 40 mln. gyventojų turinčioje Argentinoje didelę įtaką turi abortams prieštaraujanti Katalikų bažnyčia.

BNS