Svarbiausi trečiadienio įvykiai: mokyklų atvėrimas ir koronaviruso situacija

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Mokyklų atvėrimas. Vyriausybė nusprendė nuo pirmadienio leisti kontaktinį pradinukų ugdymą 45 savivaldybėse su mažesniu sergamumu, tarp jų – Kaune, Šiauliuose ir Alytuje. Čia taip pat bus leidžiami būreliai, užsiėmimai suaugusiems. Leista ne daugiau kaip penkiems abiturientams mokyklose teikti gyvas konsultacijas. Vyriausybė žada periodiškai peržiūrėti šį savivaldybių sąrašą. Likusiose savivaldybėse atsidaryti galės tik nuolatinį testavimą taikančios mokyklos. Jis kaupinių metodu šiuo metu atliekamas tik Vilniuje, todėl nerimaujama, kad tai gali apsunkinti procesą toliau esančioms savivaldybėms.

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyta 570 naujų COVID-19 atvejų, mirė aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 850 COVID-19 pacientų, iš jų 77 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 233. Latvijoje jis yra 388, Estijoje – 1516.

* Lietuva pasekė keliolikos kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu ir antradienio vakarą sustabdė skiepijimą nuo koronaviruso „AstraZeneca“ vakcina, nors anksčiau tiek ministras, tiek premjerė teigė, kad to daryti nesirengiama. Sprendimas priimtas po Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendacijos, šiai gavus pranešimų apie kelis kraujo krešulių atvejus, pasireiškusius po skiepijimo, tačiau tarnyba teigia neturinti įrodymų, kad negalavimus sukėlė būtent vakcina. Prezidentas Gitanas Nausėda ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pareiškė, jog tokia pozicija yra nenuosekli ir sudavė smūgį vakcinos patikimumui. Skiepijimas šia vakcina stabdomas iki Europos vaistų agentūros išvados, jos tikimasi sulaukti ketvirtadienį. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog galima tikėtis daugiau lankstumo skiepijant šia vakcina, bet teigia, kad masinio norinčiųjų skiepijimo ja pradėti kol kas nesiruošiama. Estija tuo tarpu tęsia skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, o šios šalies politikai svarsto prašyti vakcinaciją sustabdžiusių šalių pasidalyti savo vakcinomis.

* Lenkijos vyriausybė sugriežtino karantiną – mažiausiai trims savaitėms vėl uždaromos mokyklos, dauguma parduotuvių, viešbučiai, baseinai, o darbuotojai raginami dirbti iš namų. Per parą Lenkijoje nustatyta daugiau kaip 25 tūkst. atvejų – daugiausia šiais metais. 

*  Europos Komisija oficialiai pristatė savo iniciatyvą dėl visoje Bendrijoje planuojamo taikyti lengvesnio ir saugesnio keliavimo COVID-19 pandemijos metu. Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys V. Sinkevičius sako, kad „Skaitmeninis žaliasis pažymėjimas“, leidžiantis po Europos Sąjungą nevaržomai keliauti paskiepytiems žmonėms, galėtų būti pradėtas naudoti dar birželį.

* Prancūzijos tarnybos tiria naują koronaviruso variantą, sunkiau aptinkamą šiuo metu naudojamais testais. Manoma, kad vakariniame Bretanės regione aptikta atmaina nėra pavojingesnė ar užkrečiamesnė.

* Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino savo rėmėjus pasiskiepyti nuo koronaviruso. Tyrimai rodo, kad respublikonai yra mažiau linkę skiepytis nei demokratai.

Lygių galimybių kontrolierė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė siūlanti lygių galimybių kontroliere skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę teisininkę Birutę Sabatauskaitę. Lygių galimybių kontrolierių Seimo pirmininko teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Dabartinės lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės kadencija baigėsi dar pernai birželį.

Parama verslui. Vyriausybė nutarė praplėsti į paskolas iš 1 mlrd. eurų Pagalbos verslui fondo galinčių pretenduoti įmonių sąrašą – nuo šiol paramos galės kreiptis bendrovės, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų. Fondas buvo įkurtas remti stambias įmones, tačiau kol kas paskolas iš jo gavo vos dvi bendrovės.

Astravo derybos. Įvykus pirmajam BEMIP formato Baltijos šalių ir Europos Komisijos susitikimui dėl Astravo elektros boikoto, Lietuvos atstovai pripažįsta, kad derybos su Latvija ir Estija pareikalaus didelių pastangų, tačiau ambicingo plano sutarti iki birželio pabaigos neatsisako. „Kol kas viskas vyksta pagal planą, natūraliai pernelyg didelio entuziazmo iš Latvijos ir Estijos pusės mes neregistruojame, bet derybos tam ir yra derybos, kad tas interesas būtų sužadintas“, – sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

Sarkozy byla. Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy teisiamas byloje dėl galimai neteisėto jo nesėkmingos 2012 metų perrinkimo kampanijos finansavimo. Prieš dvi savaites eksprezidentas buvo nuteistas kalėti už korupciją kitoje byloje. N. Sarkozy kaltinimus neigia.

Migrantai JAV. Prie pietinės Jungtinių Valstijų sienos auga atvykstančių žmonių, įskaitant suaugusiųjų nelydimus vaikus, skaičius. Krašto saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas pripažino, kad JAV gali sulaukti daugiausiai per du pastaruosius dešimtmečius migrantų prie savo pietinės sienos, bet sakė, kad tokie migracijos pikai nėra naujiena, o jų yra buvę ir ankstesniais metais. JAV prezidentas Joe Bidenas paragino migrantus nevykti į šalį, tačiau atmetė kritiką, jog migrantus jo sprendimas atšaukti griežtą buvusio prezidento Donaldo Trumpo politiką jų atžvilgiu.

Sankcijos Kinijai. Europos Sąjungos šalys susitarė paskelbti sankcijų keturiems Kinijos pareigūnams ir vienam juridiniam asmeniui dėl Pekino politikos uigūrų etninės mažumos atžvilgiu.

Sprendimas Japonijoje. Japonijos teismas nusprendė, jog valstybės atsisakymas pripažinti tos pačios lyties žmonių santuokas yra nekonstituciškas. Manoma, jog šis sprendimas sukurs prielaidas didinti spaudimą šiai Didžiojo septyneto valstybei įteisinti tokias santuokas.

Kinijos kaltinimai. Jungtinių Valstijų ir Japonijos užsienio reikalų bei gynybos ministrai perspėjo dėl Kinijos bendrame po derybų Tokijuje paruoštame pareiškime. Jame teigiama apie atnaujintą įsipareigojimą priešintis Pekino „prievartai ir destabilizuojančiam elgesiui“. Į tai reaguodama Kinija apkaltino šias šalis susimokius kištis į jos vidaus reikalus bei bandant kenkti šalies interesams. JAV ir Kinijos santykiai yra įtempti jau keletą metų, o Joe Bideno administracija iš esmės palaiko griežtesnę politiką Kinijos atžvilgiu, pradėtą buvusio prezidento Donaldo Trumpo. Kinija tvirtina, kad yra pasirengusi „perkrauti“ santykius su Vašingtonu, bet perspėja JAV ir jų sąjungininkus nesikišti į neva jos vidaus politikos klausimus nuo Honkongo iki elgesio su musulmonais uigūrais Sindziange.

Naujas statusas. Pavėžėjimo paslaugų platforma „Uber“ paskelbė vairuotojams Jungtinėje Karalystėje suteiksianti darbuotojų statusą su numatytomis garantijomis, įskaitant minimalaus atlyginimo garantiją. Tai – pirmas toks įmonės žingsnis pasaulyje, užbaigęs teisinę kovą tarp „Uber“ ir platformos vairuotojų Jungtinėje Karalystėje.

BNS