Svarbiausi trečiadienio įvykiai: koronavirusas, vyriausybės formavimas

Pateikiama svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalga: 

Koronavirusas Lietuvoje:

* Lietuvoje per parą nuo koronaviruso mirė 28 žmonės – tai didžiausias rodiklis nuo pandemijos pradžios. Per dieną patvirtinti 2109 nauji COVID-19 ligos atvejai. Nustatomų atvejų skaičius pastarąsias kelias savaites yra daugmaž stabilus – nefiksuojama nei reikšmingo augimo, nei mažėjimo. Ligoninėse gydomi 1885 COVID-19 pacientai, 148 iš jų – reanimacijoje.

* Siekdama sulėtinti koronaviruso plitimą, Vyriausybė sugriežtinto karantino sąlygas: nuo penkių iki dviejų sumažino viešoje vietoje galinčių būriuotis žmonių skaičių ir apribojo laikinų prekybos vietų veiklą. Ministrų kabinetas taip pat pritarė pusės milijono vakcinų dozių įsigijimui iš JAV kompanijos „Moderna“. Tai – šeštoji įmonė, iš kurios Lietuva nusprendė pirkti vakcinų, dalyvaudama bendrame Europos Sąjungos pirkime. Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis sako tikintis, kad pirmosios vakcinos dozės Lietuvą pasieks dar iki šių metų pabaigos kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis. 

* Švietimo ministerija nusprendė, kad moksleivių žiemos atostogos ilginamos nebus. Kaip ir planuota, mokiniai kalėdinių atostogų išeis gruodžio 23 dieną, baigs atostogauti sausio 5 dieną. Ministerija taip pat atmetė kai kurių profesinių sąjungų siūlymus pereiti prie  visuotinio nuotolinio mokymo – apsispręsti dėl to ir toliau galės savivaldybės ir pačios mokyklos. Švietimo ministerija teigia, kad mokyklos nėra pagrindiniai užsikrėtimo židiniai. 

Koronavirusas užsienyje:

* Latvijoje iki sausio 11-osios pratęsta ekstremalioji padėtis ir sugriežtinti ribojimai. Kaukes bus privaloma dėvėti visose uždarose patalpose, įskaitant darbo vietas. Uždrausti privatūs renginiai, savaitgaliais Latvijoje dirbs tik būtinų prekių parduotuvės. Kaimyninėje šalyje per praėjusią parą mirė 14 anksčiau užsikrėtusių žmonių – daugiausiai per vieną dieną nuo protrūkio pradžios.

* Jungtinė Karalystė trečiadienį tapo pirmąja šalimi, suteikusia leidimą naudoti farmacijos įmonių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną nuo COVID-19. Vakcinavimą planuojama pradėti kitą savaitę. Šalies ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pavadino tai fantastiška žinia, padėsiančia šaliai grįžti į normalų gyvenimą. Britanija yra užsakiusi pakankamai „Pfizer“ vakcinos, kad jos užtektų paskiepyti 20 mln. žmonių, bet kol kas neaišku, kiek preparato bus gauta iki šių metų pabaigos. Logistiką apsunkina tai, kad „Pfizer“ vakcina turi būti laikoma itin žemoje temperatūroje. Kad susidarytų imunitetas, reikia sušvirkšti dvi šio preparato dozes, darant trijų savaičių pertrauką.

* Rusijoje antrą parą iš eilės fiksuojamas didžiausias iki šiol mirštamumas – mirė 589 užsikrėtusieji. Estijoje per parą nustatytas rekordinis naujų atvejų skaičius – 524. Kita Lietuvos kaimynė Lenkija tapo šešta Europos šalimi, kurioje bendras COVID-19 atvejų skaičius viršijo milijoną.

Vyriausybės formavimas. Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus – trečiadienį jis priėmė į finansų ministres teikiamą parlamentarę Gintarę Skaistę ir žemės ūkio ministre siūlomą ministerijos kanclerę Dalią Miniataitę. Valdančioji koalicija savo ruožtu pradėjo konsultacijas, kaip reaguoti į šalies vadovo raginimą keisti kelis kandidatus. Neoficialiomis žiniomis, prezidentas informavo paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę, kad jam nėra priimtina Arūno Dulkio kandidatūra į sveikatos apsaugos ministrus ir Kasparo Adomaičio į susisiekimo ministrus, kritika dėl galimo interesų konflikto taip pat išsakyta kandidatui į energetikos ministrus Dainiui Kreiviui. 

Biudžeto deficitas. Kandidatė į finansų ministres G. Skaistė pareiškė mananti, kad kitų metų biudžeto deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – bus didesnis nei prognozuoja kadenciją baigianti Vyriausybė. Biudžeto projekte teigiama, kad deficitas kitąmet turėtų siekti 5 proc. BVP, G. Skaistė sako, kad šis rodiklis gali siekti 6,5 proc. BVP. Jos teigimu, biudžeto išlaidas didins priemonės koronaviruso krizei švelninti. 

Tragedija Vokietijoje. Tryro mieste Vokietijos pietvakariuose į pėsčiųjų būrį įsirėžus automobiliui žuvusiųjų skaičius padidėjo iki penkių, tarp aukų yra kūdikis. Dar 14 žmonių buvo sužeisti. Teisėsaugos duomenimis, 51-erių automobilio vairuotojas incidento metu buvo veikiamas alkoholio, manoma, kad jis turi psichikos problemų.

Kinijos zondas. Ant Mėnulio paviršiaus sėkmingai nusileidęs Kinijos kosminis zondas pradėjo gręžti gruntą. Jis turėtų pirmąkart per pastaruosius keturis dešimtmečius pargabenti mėginių iš mūsų planetos palydovo. Pekinas skyrė milijardus JAV dolerių kariuomenės vadovaujamai kosmoso programai. Kinai tikisi iki 2022 metų įsirengti orbitinę stotį, o vėliau – nuskraidinti žmonių į Mėnulį.

JAV rinkimai. JAV generalinis prokuroras Billas Barras pranešė, jog Teisingumo departamentas nerado įrodymų, kad per prezidento rinkimus būtų vykęs reikšmingas klastojimas, galėjęs nulemti demokrato Joe Bideno pergalę ir prezidento Donaldo Trumpo pralaimėjimą. D. Trumpo atstovai žada toliau siekti įrodyti, jog rinkimai buvo klastojami.

Disidento įkalinimas. Honkongo disidentas Joshua Wongas ir dar du jauni aktyvistai nuteisti kalėti už protestų organizavimą praėjusiais metais. Jie už grotų praleis nuo septynių iki trylikos mėnesių. Pernai Honkongą septynis mėnesius krėtė didelio masto protestai, per kuriuos dažnai prasiverždavo smurtas. Kinijos valdžia atmetė protestuotojų reikalavimus surengti laisvus rinkimus ir ėmėsi griežtų priemonių prieš demokratijos šalininkus.

Krizė Etiopijoje. Jungtinės Tautos pranešė pasirašė su Etiopijos vyriausybe susitarimą, leidžiantį netrukdomai teikti humanitarinę pagalbą konflikto draskomame Tigrėjaus regione ar bent federalinės vyriausybės kontroliuojamose jo dalyse. Šis susitarimas leis pristatyti pirmąsias humanitarinių prekių partijas į daugiau nei 6 mln. gyventojų turintį regioną, atkirstą dėl prieš mėnesį prasidėjusių kautynių tarp federalinės administracijos ir Tigrėjaus vietos valdžios.

BNS