Svarbiausi trečiadienio įvykiai: atlaisvinimų teks palaukti

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Pauzė atlaisvinimų plane. Vyriausybė, motyvuodama prastėjančia epidemiologine padėtimi, nesiėmė tolesnio prekybos atlaisvinimo, kurį žadėjo. Prekybininkų atstovai teigė esantys nuvilti ir šokiruoti tokio sprendimo. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės patvirtintas karantino švelninimo planas yra inertiškas ir gali būti koreguojamas įvedant dar vieną – vakcinacijos masto – kriterijų.  Praeitą savaitę Vyriausybę skelbė, kad visos parduotuvės gali būti atidarytos balandžio 12 dieną. 

* Vyriausybė nuo penkių iki 10 išplėtė į būrelius lauke galinčių rinktis žmonių skaičių, sumažino būtiną plotą vienam žmogui neformaliojo ugdymo vietose viduje, leido aptarnauti žmones archyvuose. Savivaldybėms palikta laiko pereiti prie testavimo mokyklose, jeigu epidemiologinė situacija jose negerėja.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyta 1116 naujų COVID-19 atvejų – daugiausiai nuo sausio 26 dienos, mirė 10 sirgusiųjų. Ligoninėse gydomi 939 COVID-19 pacientai, 100 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 394. Vyriausybės duomenimis, pandemijos pagreitis Lietuvoje yra teigiamas nuo kovo 12 dienos: jau beveik mėnesį nebuvo nė vienos dienos, kad savaitės atvejų skaičius mažėtų, keitėsi tik greitėjimo tempas.

* Vakcinos nuo koronaviruso nesulaukiantys pareigūnai prie Vyriausybės surengė protesto akciją. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad pareigūnų sąrašai jau derinami, ten, kur jie dar nepradėti skiepyti, tai bus padaryta artimiausiu metu.

* Sveikatos apsaugos ministerija rengiasi keisti vakcinacijos nuo COVID-19 tvarką, pagal kurią liekant vakcinų nuo aukščiau sąraše esančių prioritetinių grupių būtų iškart leidžiama skiepyti pareigūnus, kasininkus, po jų – ir didesnius nei 250 asmenų kolektyvus.

* Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pranešė, kad visi suaugę šalies gyventojai po dviejų savaičių įgis teisę būti paskiepyti nuo koronaviruso.

* Žmogaus teisių grupė „Amnesty International“ pasmerkė turtingąsias šalis, kad šios nesilaiko tarptautinio solidarumo, praktiškai įgydamos monopoliją į vakcinų pasaulines atsargas, palikdamos mažiausiai išteklių turinčias valstybes su sveikatos ir žmogaus teisių krize grumtis savarankiškai.

* Jungtinė Karalystė pradėjo skiepijimą bendrovės „Moderna“ vakcina. Iki šiol šalis gyventojus skiepijo „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis.

* Vokietijos Bavarijos žemė pasirašė preliminarią sutartį šią vasarą įsigyti 2,5 mln. „Sputnik V“ vakcinos dozių, jei ją patvirtins Europos vaistų agentūra. 

* Estija pranešė sustabdanti jaunesnių nei 60-ies gyventojų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Europos vaistų agentūra šįvakar ruošiasi pristatyti savo išvadas dėl galimo ryšio tarp „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso ir kraujo krešulių susidarymo. Po jų tolesnius sprendimus žada ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija.

Kibernetiniai incidentai. Pristatyta praėjusių metų Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaita, kurioje teigiama, kad kibernetinių incidentų skaičius išaugo ketvirtadaliu – tai siejama su pandemijos suvaržymais. Analitikų vertinimu, poveikį incidentų padažnėjimui turėjo ir Seimo rinkimai bei politinės permainos, nors konkrečių bandymų neteisėtai paveikti rinkimus išvengta.

Parama verslui. Keturiems mėnesiams pratęstas terminas Valstybinės mokesčių inspekcijos nukentėjusių įmonių sąraše esantiems verslams, kai bus neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas mokesčių išieškojimas. Pagal naują tvarką, iki spalio 30 dienos nebūtų vykdomi mokesčių išieškojimai, skaičiuojami delspinigiai, o mokestinės paskolos sutartį be palūkanų būtų galima sudaryti dar iki rugpjūčio 31 dienos. Valdžios atstovai tikisi, kad tai leis pandemijos paveiktam verslui lengviau išeiti iš karantino.

Gyvenimo trukmė. Lietuvoje pernai gyvenimo trukmė, lyginant su ankstesniais metais, sutrumpėjo 1,4 metų  ir tai yra trečias aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Lietuvoje šis rodiklis 2019 metais siekė 76,5 metus, o pernai – 75,1.

Nuosprendis kariams. Turkijoje laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti 22 buvę kariai, dalyvavę nepavykusiame 2016 metų perversme, per kurį siekta nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Liūtys Indonezijoje. Indonezijos rytuose bei kaimyniniame Rytų Timore liūčių sukeltos purvo nuošliaužos ir potvyniai nusinešė bent 160 gyvybių, dešimtys žmonių tebėra dingę.

Irano laivas. Irano islamo revoliucinė gvardija pranešė, kad sprogus ant korpuso pritvirtintai minai, buvo apgadintas laivas „Saviz“ prieš kurį laiką pasiųstas į Raudonąją jūrą kovoti su piratavimu. Keliama prielaida, jog tai galėjo padaryti Izraelis.

Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė