Svarbiausi šių metų rinkimai Europoje: kokią valdžią išsirinks vokiečiai?

Sekmadienį Vokietijoje vyks parlamento rinkimai. Apklausos rodo, jog pergalę turėtų iškovoti opozicijoje dirbę krikščionys demokratai (CDU/CSU).

Sekmadienį Vokietijoje vyks parlamento rinkimai. Apklausos rodo, jog pergalę turėtų iškovoti opozicijoje dirbę krikščionys demokratai (CDU/CSU).

Rinkimai turėjo vykti rudenį, tačiau socialdemokratų (SPD), žaliųjų ir Laisvųjų demokratų partijos (FDP) koaliciją sužlugdė nesutarimai dėl ekonominės politikos. Šalis jau dvejus metus išgyvena recesiją. Eksportas į Kiniją, pigios dujos iš Rusijos ir JAV suteikiamas saugumo skėtis ilgą laiką buvo klestėjimo garantas. Dabar ši tvarka yra gerokai susvyravusi. Migracija, ekonomika ir Ukraina yra pagrindinės rinkimų temos.

Po pernykštės rinkimų reformos Bundestagą sudarys 630 narių, daugumai reikia 316 mandatų. 299 Bundestago nariai renkami vienmandatėse apygardose pagal vieno turo sistemą (tačiau jeigu partija neužsitikrins atstovavimo nacionaliniu lygmeniu, pirma vieta vienmandatėje apygardoje negarantuoja mandato), likę – pagal sąrašus žemių lygmeniu. Kiekvieno sąrašo tikslas – peržengti 5 proc. barjerą nacionaliniu lygmeniu (arba laimėti bent jau tris vienmandates apygardas), tai leidžia dalyvauti mandatų dalybose. Sistema užtikrina, kad rezultatai vienmandatėse apygardose neiškraipytų vietų pasiskirstymo proporcijos.

Ilgai šanso laukęs krikdemų lyderis suka partija į dešinę

Krikščionys demokratai apklausose užtikrintai pirmauja jau dvejus metus. Partijos lyderį Friedrichą Merzą kiek daugiau negu trečdalis rinkėjų laiko geriausiu kandidatu į kanclerius. Bet jis vis tiek yra nepopuliariausias tarp analogiškų priešrinkiminių apklausų lyderių istorijoje.

Partija sieks, kad nedarbo išmokų dydis neskatintų vengti įsidarbinti. 2 proc. nuo BVP finansavimą gynybai CDU/CSU žada laikyti minimaliu standartu. Krikščionys demokratai siekia griežtinti migracijos politiką (sulaikyti potencialiai pavojingus migrantus, plačiau taikyti grąžinimą į kilmės šalis), skatinti ekonomiką, mažinti biurokratiją, socialines išlaidas ir mokesčius verslui, vykdyti atsakingą fiskalinę politiką (nors ir kiek reformuoti konstitucinį „skolos stabdį“). Sieks mažinti energijos kainas, palaiko tikslą, kad Vokietija iki 2045 m. taptų neutralia klimato atžvilgiu.

69 metų F. Merzas pagal išsilavinimą yra teisininkas. Dar mokyklos laikais įstojo į partiją, politiko tėvas taip pat buvo ilgametis CDU narys. 1989 m. buvo išrinktas į Europos Parlamentą, 1994–2009 m. Vokietijos parlamentą (kelerius metus buvo opozicijos lyderis). Dėl nesutarimų su Angela Merkel beveik dešimtmečiui grįžo į teisės ir verslo sferą. Veikla buvo sėkminga – verslo leidinys „Handelsblatt“ politiką priskiria prie multimilijonierių. 2018 m. grįžo į politiką, 2021 m. vėl išrinktas į Bundestagą, 2022 m. pradžioje tapo partijos pirmininku. Pirmą kartą dėl partijos pirmininko posto jis kovojo dar 2000 m. Nepaisant nemenkos politinės patirties, jis niekada nėra užėmęs jokio posto vykdomojoje valdžioje.

Citata: F. Merzas žada drąsiau remti ginklais Ukrainą ir peržengti dalį socialdemokratų nubrėžtų linijų.

Politikas pasižymi griežta pozicija dėl migracijos, buvo didelis centristinės A. Merkel linijos kritikas. Atvirų durų pabėgėliams politiką yra pavadinęs „mirtina klaida“. Politikas palaiko karinę pagalbą Izraeliui, tačiau pasisako už dviejų valstybių sprendimą. F. Merzas žada drąsiau remti ginklais Ukrainą ir peržengti dalį socialdemokratų nubrėžtų linijų. Tačiau jis nepritaria bendram ES skolinimuisi gynybos tikslams. Jis kritikuoja ES šalis, kurios didina valstybės skolą, ir įspėja, kad ES rizikuoja patirti naują finansų krizę. Vienu pagrindinių uždavinių F. Merzas laiko rinkėjų, dabar balsuojančių už „Alternatyvą Vokietijai“, susigrąžinimą. Apklausos CDU/CSU žada apie 30 proc. balsų. Prieš ketverius metus partija gavo beveik ketvirtadalį balsų ir 197 vietas.

Dauguma rinkėjų labiausiai norėtų, kad po rinkimų būtų formuojama CDU/CSU koalicija su socialdemokratais, prasčiau šiame kontekste atrodo žalieji (tokios koalicijos ypač nenori įtakingas Bavarijos premjeras Markusas Soderis) ir laisvieji demokratai (dėl tokio formato koalicijos dvejoja F. Merzas).

„Alternatyva Vokietijai“ pasieks istorinį rezultatą?

„Alternatyva Vokietijai“ (AfD) šiuose parlamento rinkimuose turi geras galimybes užimti antrąją vietą ir sugriauti ilgametį CDU/CSU ir SPD dominavimą – šios partijos niekada nėra užleidusios kitoms pirmų dviejų vietų. Partija pirmą kartą iškėlė ir savo kandidatę į kanclerius.

Prieš aštuonerius metus AfD kelią į Bundestagą atvėrė migracijos krizė, nors partijos istorija prasidėjo nuo pasipriešinimo pagalbai krizę išgyvenusioms euro zonos narėms. Dabar tarp pagrindinių idėjų šalia migracijos yra pasipriešinimas Ukrainos rėmimui, nesutikimas su iškastinio kuro atsisakymo politika.

AfD žada deportuoti migrantus, kurie atvyko nelegaliai ar įvykdė nusikaltimą. Žadama didinti socialines išlaidas. Būtų siekiama panaikinti sankcijas Kremliui ir nutraukti pagalbą Ukrainai, iš sutaupytų resursų stiprinti savo šalies saugumą. Žadama, kad ES pakeis prekybinis blokas. Vokietijos partijos pasirinkusios liniją nebendradarbiauti su AfD. Tad kai neseniai CDU/CSU pabandė teikti rezoliuciją dėl migracijos, kurią palaikė AfD, šalyje kilo didelis triukšmas ir protestai.

46 metų A. Weidel pagal išsilavinimą yra ekonomistė, užėmė aukštas pozicijas privačiame sektoriuje (dirbo „Goldman Sachs“, „Credit Suisse“, Kinijos banke). Politikės senelis dirbo teisėju nacių okupuotoje Varšuvoje, į šias pareigas buvo paskirtas Hitlerio. 2013 m. A. Weidel tapo AfD nare. Nuo 2017 m. renkama į Bundestagą, nuo 2022 m. yra viena iš partijos pirmininkių (turėti du lyderius įprasta praktika Vokietijos politikoje).

A. Weidel – homoseksuali konservatorė / Scanpix

Politikė yra homoseksuali (AfD nori uždrausti tos pačios lyties asmenų santuokas), jos partnerė kilusi iš Šri Lankos. Pati A. Weidel palaiko konservatyvų šeimos apibrėžimą, neapimantį tos pačios lyties porų. Politikė itin stengiasi pritraukti ne visai tradicinį AfD elektoratą – vidurinės klasės atstovus, vakarinės Vokietijos dalies gyventojus. Politiniu idealu laiko Margaret Thatcher. Beje, nors buvo kviesta, nutarė nedalyvauti Donaldo Trumpo inauguracijoje, tačiau sulaukė palankumo gestų iš jo administracijos.

Dėl Kremliaus agresijos A. Weidel kaltina Ukrainą, pasisako už glaudesnius ryšius su Rusija. Žada mažesnius mokesčius, abejoja dėl klimato kaitos įrodymų.

Partija stipriausia buvusioje Rytų Vokietijoje, ypač ekonomiškai silpnesnėse žemėse ir tarp darbininkų. AfD itin efektyviai kampanijai išnaudoja internetinę erdvę, todėl yra gana populiari tarp jaunimo. Apklausos AfD žada apie penktadalį balsų ir pergales Brandenburgo, Meklenburgo-Pomeranijos, Saksonijos, Tiūringijos ir Saksonijos-Anhalto žemėse. Prieš ketverius metus partija gavo dešimtadalį balsų ir 83 vietas.

Socialdemokratų laukia fiasko

Socialdemokratų (SPD) suformuota šviesoforo koalicija netapo sėkmės istorija dėl recesijos ir įtampos tarp jos narių dėl tinkamiausios ekonominės politikos sąstingio ir nuosmukio laikotarpiu. Kancleris Olafas Scholzas pernai lapkritį atleido FPD pirmininką finansų ministrą Christianą Linderį. Koalicija žlugo ir vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo Bundestage. Tai SPD veikiausiai atves į didžiausią fiasko istorijoje – trečiąją vietą rinkimuose.

Partija žada tęsti savo migracijos politiką, kurią laiko sėkminga, stiprinti migrantų integraciją, skatinti savanorišką neturinčių teisės pasilikti migrantų grįžimą į kilmės šalis. Žada skirti daugiau dėmesio rytinės Vokietijos dalies ekonominėms problemoms. Taip pat SPD nori lankstesnės fiskalinės politikos, kad būtų didinamas finansavimas saugumui, gynybai ir investicijoms. Pasisako už specialų fondą, kuris finansuotų būsto, elektros ir kitus svarbius projektus. Socialdemokratai nori išlaikyti dabartinę atsargią paramos Ukrainai liniją, kurią oponentai kritikuoja. Šiuose rinkimuose partija žada labiau apmokestinti turtingiausius ir mažinti mokesčių naštą skurdžiausiai gyvenantiems, mažinti PVM maistui, didinti minimalią algą iki 15 eurų už valandą.

O. Scholzo laukia katastrofa? / Scanpix

66 metų kancleris O. Scholzas veikiausiai stebuklo nesukurs ir partija liks trečia. Tačiau jis tikisi, kad SPD pritrauks daug neapsisprendusių rinkėjų ir gaus naują mandatą.

Partijos didžiausia stiprybė turėtų išlikti stipriausi ekonomiškai regionai šalies Vakaruose ir liberalesnių pažiūrų rinkėjai. Apklausos žada 15–16 proc. balsų. Iki šiol prasčiausias partijos istorijoje rezultatas buvo 20 proc. Pergalės turėtų būti iškovotos Hamburgo bei Šlėvizgo-Holšteino žemėse. Prieš ketverius metus partija gavo daugiau negu ketvirtadalį balsų ir 206 vietas.

Po rinkimų laukia ilgos derybos

Žalieji po ketverių metų valdžioje atrodo nesusilpnėję. Jų politinė linija stabili. Partija deklaruoja, kad konstitucinis skolos stabdys yra trukdis plėtoti infrastruktūrą. Pasisako už žaliąją energetiką ir transportą. Siektų didinti minimalią algą, mažinti žemas ir vidutines pajamas uždirbančių asmenų apmokestinimą. Užsienio politikoje kritikuoja Rusiją ir Kiniją, yra viena iš labiausiai proukrainietiškų Vokietijos partijų. Partijos vizija – žalesnė, ekonomiškai stipresnė ir socialiai teisingesnė Vokietija. Partijos stiprybė yra didmiesčiai, universitetiniai miestai, elektorato šerdis – jauni išsilavinę rinkėjai. Apklausos žaliesiems žada 13–14 proc. balsų. 2021 m. rezultatas buvo beveik 15 proc. ir 118 vietų.

Citata: Žalieji po ketverių metų valdžioje atrodo nesusilpnėję. Jų politinė linija stabili. Partija deklaruoja, kad konstitucinis skolos stabdys yra trukdis plėtoti infrastruktūrą.

Radikali partija „Kairė“ (LINKE) šios kadencijos metu išgyveno skilimą dėl imigracijos, bet vis tiek gali pasiekti neblogą rezultatą rinkimuose. Dėl atskalūnų pozicijos buvo gerokai susilpnėję, LINKE katastrofiškai pasirodė pernykščiuose europiniuose ir žemių rinkimuose, tačiau netikėtą kibirkštį įžiebė CDU/CSU inicijuota rezoliucija dėl migracijos, kurią parėmė AfD.

LINKE ėmėsi aršios kritikos F. Merzui ir reitingai ėmė kilti. Heidi Reichinnek vaizdo įrašą, kuriame LINKE lyderė kritikuoja CDU/CSU kandidatą į kanclerius, peržiūrėjo 30 mln. žmonių. Vienu iš savo uždavinių LINKE laiko atsvaros AfD kūrimą socialiniuose tinkluose. Kyla ir partijos narių skaičius, dabar jis pasiekė rekordą – daugiau negu 80 tūkst. (kone kas ketvirtas prisijungė jau kampanijos metu), amžiaus grupėje iki 30 metų LINKE kartu su žaliaisiais pirmauja pagal populiarumą. LINKE pasisako prieš NATO, nori ženkliai didinti minimalią algą, įvesti minimalią pensiją, vykdyti atvirą migracijos politiką (integruoti imigrantus, priešintis deportacijoms). Taip pat būtų siekiama mažinti PVM daliai svarbiausių prekių, labiau apmokestinti turtinguosius, vykdyti laisvesnę fiskalinę politiką, investuoti į infrastruktūrą. Partija oficialiai palaiko Ukrainą, bet pasisako prieš ginklų tiekimą. Prieš ketverius metus partija gavo beveik 5 proc. ir 39 vietas. Dabar prognozuojamas 6–8 proc. rezultatas.

Sahros Wagenknecht aljansas (BSW) prieš metus įkurtas buvusios LINKE narės, pasisakančios už griežtą migracijos politiką. Rugsėjį vykusiuose trijų rytinių Vokietijos žemių rinkimuose BSW gavo nuo 12 iki 16 proc. balsų ir gerokai aplenkė LINKE. BSW save pateikia kaip vienintelę „taikos partiją“ Vokietijoje, kuri priešinasi ginklų tiekimui į karo zonas. Migracijos klausimais BSW siūlo prieglobsčio prašytojus nukreipti į trečiąsias šalis ir ten nagrinėti jų prašymus, griežčiau saugoti sienas, imtis nelegalių migrantų deportacijų. Ukrainoje BSW siūlo skelbti paliaubas be išankstinių sąlygų (Constantino Wurthmanno tyrimas rodo, kad būtent Ukrainos klausimas yra esminis, kodėl žmonės balsuoja už BSW), pasisako prieš išlaidų gynybai didinimą. Partijos įkūrėja dažnai atkartoja Kremliui palankius naratyvus, pasisako už santykių gerinimą su agresore ir dujų importo sugrąžinimą. Ekonominėje srityje norima kovoti su nelygybe, spręsti būsto prieinamumo klausimus, didinti pensijas, kovoti su aukštomis energijos kainomis. Dabar BSW turi 10 mandatų. Apklausos partijai žada 4–5 proc. balsų.

Laisvieji demokratai (FDP) savo kailiu rizikuoja pajusti dėsnį, kad mažesnieji koalicijos partneriai kartais rinkėjų baudžiami ne mažiau negu premjero partija. Jau kartą FDP buvo tokioje padėtyje, kad po darbo koalicijoje su CDU/CSU nebepateko į parlamentą. Dabar egzistuoja tikimybė, kad istorija liberaliai partijai vėl pasikartos. Savo programoje FDP siekia stiprinti ekonomiką, mažinti mokesčius ir biurokratiją, pasisako už privatizavimą ir griežtos skolinimosi politikos išlaikymą. Raktu į klimato kaitos iššūkių sprendimą FDP laiko skaitmenizavimą ir naujas technologijas, daug dėmesio skiria švietimui. Dabar laikosi kiek griežtesnės imigracijos politikos, bet išlaiko atvirumą karo pabėgėliams (pasisako už greitą grąžinimą į kilmės šalis pasikeitus saugumo padėčiai) ir kvalifikuotai darbo jėgai. Kritikuoja Rusiją ir Kiniją. Klimato neutralumą nori pasiekti 2050 m. – vėliau negu daugelis kitų partijų, susitelkusių į 2045 m. tikslą. 2021 m. rezultatas buvo 11 proc. ir 91 vieta. Dabar apklausos žada apie 4 proc. balsų.

Po rinkimų nelaukiama greito koalicijos suformavimo. Veikiausiai CDU/CSU teks rinktis tarp SPD ir žaliųjų. Abiem atvejais derybos nebūtų lengvos, ypač dėl skolinimosi stabdžio. Tačiau išlieka tikėtinas scenarijus, kad net hipotetinė koalicija tarp CDU/CSU ir SPD būtų nepakankamai skaitlinga, o tai padidintų pirmalaikių rinkimų tikimybę arba vestų link trijų partijų koalicijos, kurią suformuoti po pastarosios kadencijos patirties būtų itin sunku.

Matas Baltrukevičius yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos politikos ir analitikos departamento direktorius.